Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo B. U. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir B. U. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, prie Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir B. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 13 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista V. U., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. U. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 23 d. 15 val. iki 2010 m. spalio 24 d. 9 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, supykęs ant J. Z. K. dėl asmeninių priežasčių, tyčia sudavė J. Z. K. rankomis du kartus į galvą, vieną kartą į kairę ranką, ne mažiau kaip 3 kartus koja spyrė į krūtinę, tuo padarė J. Z. K. odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir dešiniame žaste, kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose ir kairio inksto riebalinėje kapsulėje, krūtinkaulio lūžį, daugybinius kairės pusės III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X-to šonkaulių, dešinės pusės IV, V, VI, VII, VIII, IX, X-to šonkaulių lūžius, kas sukėlė J. Z. K. kvėpavimo funkcijų nepakankamumą dėl daugybinių krūtinės ląstos kaulų lūžių, kvėpavimo judesių sutrikimą, nuo ko J. Z. K. mirė, tai yra, jis nužudė J. Z. K.

Be to, B. U. nuteistas dar ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, supykęs ant J. Z. K. dėl asmeninių priežasčių, tyčia plastikiniu 2 litrų talpos pilnu skysčio buteliu, kočėlu bei mėsos muštuku sudavė J. Z. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę, kuo padarė nukentėjusiajam kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžius, t. y. nesunkiai sužalojo J. Z. K.

Nuosprendžio dalis, kuria B. U. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl J.Z. K. nesunkaus sužalojimo, apeliacine tvarka neapskųsta.

- panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui;

- pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išsiaiškinti veiką ir joje dalyvavusius asmenis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

- sušvelninti jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydį, paskiriant mažesnę bausmę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ši teismo išvada nepagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Šios aplinkybės nepagrindžia jokie neginčijami bylos įrodymai (byloje nėra nei alkotesterio čekio, nei kitų duomenų). Teisiamojo posėdžio metu ši aplinkybė nustatinėjama taip pat nebuvo. Byloje yra tik duomenys, kad jis su V. U. po nusikaltimo padarymo, kai J. Z. K. jau buvo negyvas, nuėjo pas pažįstamą A. ir vartojo alkoholį. Aplinkybę, kad alkoholis buvo vartojamas nusikaltimo darymo metu, patvirtina tik vienintelis įrodymas – įtariamosios V. U. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuoti duomenys. Tačiau šių duomenų patikimumas nebuvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl jie laikytini abejone, kuria grįsti nuosprendį draudžia BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatos ir teismų praktika.

Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepakankamai įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog jis teisme prisipažino padaręs nusikaltimą, davė išsamius parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, tačiau į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pakankamai neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ne tik teisme prisipažino padaręs nusikaltimą ir davė išsamius parodymus, bet nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir ikiteisminio tyrimo metu atskleidė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir padėjo tyrimui išsiaiškinti veiką.

Apelianto manymu, teismui netinkamai atsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas aplinkybes bei pažeidus BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, pripažįstant jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jam buvo paskirta neteisinga bausmė. Apeliantas mano, kad teismui tinkamai įvertinus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes ir konstatavus, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam turėtų būti paskirta bausmė ne didesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu dalyvavusi nuteistojo B. U. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, surinktus duomenis dėl J. Z. K. tyčinio nužudymo patikrino ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Nuteistojo B. U. padarytai nusikalstamai veikai tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir B. U. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas nuteistasis B. U. apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, teismo išvadų vertinant surinktus įrodymus, veikos kvalifikavimo ir nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, manydamas, jog teismas neįvertino visų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas be pagrindo nustatė ir pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas teigia, kad tokia aplinkybė nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nebuvo tirta ir nustatyta.

Teisėjų kolegija pripažįsta šį teiginį nepagrįstu. Nuteistasis skunde tvirtina, jog nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo apsvaigęs, o alkoholinius gėrimus vartojo po nukentėjusiojo sumušimo nuėjus pas draugus. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad B. U. duodamas teismui parodymus ir prisipažindamas, kad mušė nukentėjusįjį, parodė ir tai, kad tuo metu jis buvo išgėręs alaus, vyno. Be to, jis parodė, kad pavartotas alkoholis jį pakeičia, nuo jo jis darosi agresyvesnis, nors kartu teigė ir tai, kad ir blaivas būdamas būtų nukentėjusįjį mušęs, nes negalėjo pakęsti jo tuštinimosi į lovą (b.l.154, t.3). Iš pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamoji V. U. teismui parodė, jog įvykio dieną B. U. mušė J. Z. K. būdamas išgėręs alaus, tačiau girtas nebuvo, be to, nurodė, kad ir nebūdamas girtas mušdavo nukentėjusįjį, tačiau išgėrus jam „užeidavo pyktis“ (b.l. 152-153, t.3). Taigi, tiek iš apelianto duotų parodymų, tiek iš V. U. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad B. U., darydamas nusikaltimą buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. B. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio neteko savitvardos, tapo agresyvesnis, piktesnis, negebantis kritiškai vertinti savo veiksmų, ir vartodamas intensyvų fizinį smurtą, sukėlė sunkias, neatstatomas pasekmes, t.y. tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai aplinkybę, kad B. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl apelianto prašymas panaikinti šią, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atmestinas.

Apeliantas skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šis prašymas taip pat atmestinas. BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė t.y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Iš bylos duomenų matyti ir nuosprendyje yra pripažinta, kad B. U. savo kaltę dėl J. Z. K. tyčinio nužudymo pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas šią aplinkybę įvertino skirdamas B. U. bausmę. Tačiau aplinkybė, kurią apeliantas nurodo apeliaciniame skunde – kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, aptariamoje byloje nėra nustatyta. Visų pirma, B. U. nusikalstamą veiką padarė vienas, jokie kiti asmenys J. Z. K. nužudyme nedalyvavo. Antra, B. U. jokiais aktyviais veiksmais neprisidėjo išaiškinant šią nusikalstamą veiką. Kaltininko pagalba aiškinant nusikalstamą veiką yra tada, kai jis gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, pateikia ir nurodo daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus, bendrininkus. B. U. duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nėra pagalba išaiškinant nusikalstamą veiką ir yra vertintini kaip kaltės pripažinimas, kuris su išreikštu nuoširdžiu gailėjimusi, yra pripažinta lengvinančia jo atsakomybe aplinkybe.

Netenkinamas kaip nepagrįstas ir apelianto prašymas švelninti jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskiriant ją mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Šį prašymą apeliantas siejo su ankstesniais aptartais prašymais dėl sunkinančios atsakomybę aplinkybės – kaltininko apsvaigimo nuo alkoholio, kas turėjo įtakos padarant nusikalstamą veiką – panaikinimo ir lengvinančios atsakomybę aplinkybės – kaltininko padėjimo aiškinant nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis – pripažinimo. Teisėjų kolegija pripažino, jog šie prašymai nepagrįsti ir atmestini, todėl apeliantui nenurodžius kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bausmės švelninimui, ir prašymas sušvelninti paskirtąją bausmę taip pat atmestinas. Teisėjų kolegijos nuomone, B. U., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, yra paskirta tinkama bausmė. Ją skiriant teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į šio įstatymo 2 dalies nuostatas ir jų nepažeidė: teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - B. U. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis); kaltės formą – nusikaltimas padarytas tyčia; nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; kaltininko asmenybę – B. U. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad jis buvo teistas ir padarė nusikalstamą veiką turėdamas neišnykusį teistumą, pripažintas recidyvistu, tardymo izoliatoriuje charakterizuojamas teigiamai; lengvinančią atsakomybę aplinkybę – B. U. kaltę pripažino ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi; sunkinančią atsakomybę aplinkybę – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas B. U. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė bausmę laisvės atėmimą 12 metų. Ši bausmė yra nežymiai didesnė už nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija pagrindo šią bausmę švelninti nenustatė.

Teisėjų kolegija apelianto skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatų pažeidimų nenustatė.

Kauno apygardos teismo nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo B. U. apeliacinį skundą atmesti.