- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- 1-2715-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25189-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Kaltinamasis
- O. V.
- Nukentėjusysis
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
O. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 2 d., apie 22.42 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę V. M. tai yra rankomis suėmęs jai už plaukų ją tampė, trankė jos veidą į žemę, abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė bei rankos kumščiu sudavė keletą smūgių V. M. į veidą. Taip padarė jai poodines kraujosruvos galvoje, kalke, krūtinėje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dilbyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį V. M..
Šiais savo veiksmais O. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis O. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2024 m. liepos 2 d. 22.42 val., gėrė alkoholinius gėrimus ir tarp jo ir sugyventinės V. M. kilo kivirčas, kuris perėjo į muštynes. Sugyventinei sudavė per veidą, tampė už plaukų, trenkė veidą į žemę, už kaklo suėmė rankomis, į veidą sudavė rankos kumščiu ar delnu, dėl girtumo ne viską tiksliai pamena, toks konfliktas įvyko sukilus emocijoms. Gailisi dėl to ką padarė, anksčiau jis neturėjo šeimos ir vaikų, dabar suvokia kas yra šeima, su nukentėjusiąja turi mažametį vaiką. Savo elgesį vertina neigiamai, nori susitaikyti su nukentėjusiąja ir gyventi kaip adekvatūs žmonės, priklausomybės alkoholiui neturi. Šiuo metu su sugyventine sutaria normaliai, atvažiuoja jai padėti.
Kadangi kaltinamasis O. V. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo O. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Nukentėjusioji V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad O. V. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena jau tris metus, turi bendrą mažametį sūnų, veda bendrą ūkį. 2024 m. liepos 2 d. apie 12.00 val. pas ją į namus atėjo jos draugė L. D.. Namuose visi trys vartojo šampaną. Išgėrė vieną butelį šampano. Po pietų visi nuvyko pas L. D. į jos sodą (duomenys neskelbtini), ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant tarp jos ir sugyventinio O. V. iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, ji ėmė sugyventiniui priekaištauti, kad jis mažai uždirba pinigų ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Jis pirmas jai rankomis sugriebė už plaukų ir ją tampė po visą kiemą, po ko jie abu pargriuvo ant žemės. Ji nugriuvo ant nugaros ant žemės, o jos sugyventinis užgriuvo ant jos ir suėmęs viena ranka jai už kaklo smaugė bei tuo pačiu metu su kita ranka paėmęs už plaukų daužė galvą į žemę, kiek kartų trenkė jos galvą į žemę, nepasakys, nepamena dėl buvusio girtumo, bet daug kartų. Taip pat tuo pačiu metu jai gulinčiai ant žemės sudavė ne mažiau, kaip penkis smūgius kumščiu į veido sritį. Tokiais jo veiksmais jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, jai labai skaudėjo. L. D. į jų konfliktą kiek pamena, nesikišo, nes ji pati bijojo, kad nenukentėtų. Ji iškvietė policiją, kuriai atvykus konfliktas baigėsi. Taip pat buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri ją apžiūrėjo. Jis taip pasielgė, kadangi buvo išgėręs, jis taip blaivus niekada nesielgia. Ji jam jokių pretenzijų neturi ir neturės, jam jokio civilinio ieškinio nereikš, ji jam atleidžia ir nori byloje su juo susitaikyti, kadangi jie augina bendrą jų mažametį vaiką. Jis blaivus yra geras žmogus (t.1, b. l. 26-29).
Liudytoja L. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 2 d. apie pietus ji atėjo pas savo draugę V. į namus, į svečius. Namuose buvo pati V. su savo sugyventiniu O. V. bei jų bendru mažamečiu vaiku. Ji atsinešė į svečius vieną butelį trauktinės. Ji su V. gėrė alkoholinius kokteilius, o jos sugyventinis gėrė šampaną. Begeriant tarp V. ir jos sugyventinio kilo žodinis konfliktas, dėl ko ji nesuprato, kadangi ji nelabai gerai moka rusų kalbą. V. pirma trenkė delnu O. per veidą vieną kartą, o jis jai atgal sudavė vieną kartą per veidą kumščiu. Ji tada juos išskyrė ir toliau vėl viskas buvo gerai. Tada ji pasakė, kad ji važiuoja į savo sodą esantį (duomenys neskelbtini). Ji juos taip pat pakvietė važiuoti kartu, jeigu jie nori. Jie sutiko ir jie visi trys su jų mažamečiu vaiku, taksi atvažiavo į jos minėtą sodą. Atvykus į sodą, sode kepė šašlykus, pasidengė stalą, sėdėjo, bendravo. Jiems besėdint ir bebendraujant, kadangi jau O. buvo išgėręs, jis pradėjo jai rodyti simpatiją, ją pabučiavo į žandą. Tai nepatiko V.. Ji pradėjo ant jo šaukti ir ji pirma jam sudavė 1 smūgį delnu į veidą ir nuo to tarp jų įvyko muštynės. Tada jis griebė V. abejomis rankomis už plaukų ir ją tampė po visą kiemą. Po ko jie abu parkrito ant žemės, V. nugriuvo ant nugaros, tada ant jos pilvo atsisėdo O. ir abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius V. į veidą, ne mažiau, kaip 10 smūgių. Toliau jis ją gulinčią abejomis rankomis uždėjęs ant kaklo smaugė. Jai pavyko jį atitraukti nuo V.. V. atstojo nuo žemės, tada vėl O. abejomis rankomis griebė jai už plaukų, vėl ją pargriovė ant žemės, ant pilvo, ir jis jai atsisėdęs ant nugaros, suėmęs abiejomis rankomis jai už plaukų, daužė jos galvą, veidą į žemę, ne mažiau, kaip 10 kartų. Ji vėl jį atitraukė nuo V.. Kiek jai pavyko, ji konfliktą trumpai yra nufilmavus telefonu, vaizdo įrašą yra pateikusi pareigūnams. Ji pati iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus, jis apsiramino. Taip pat buvo atvykę ir medikai, kurie apžiūrėjo V., jos į gydymo įstaigą apžiūrai nevežė. Ji pati nuo jo nenukentėjo, jam jokių pretenzijų neturi. O. būdamas blaivus, taip nesielgia, jis pasidaro agresyvus, kai būna girtas (t. 1, b. l. 47-50).
Iš Kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, jog buvo peržiūrėtas į bylą pateiktas liudytojos L. D. vaizdo įrašas, padarytas 2024 m. liepos 2 d. įvykio vietoje. Vaizdo įrašo pavadinimas ,,VID -20240702_224212“, vaizdo įrašo trukmė 00:00:26 min. Vaizdo įraše matyti kaip kieme ant žemės guli nukentėjusioji V. M., o ant jos krūtinės atsisėdęs O. V., suduoda rankų kumščiais smūgius nukentėjusiajai V. M. į veido sritį. Šalia jų stebimas stovintis vaikiškas krepšys su kūdikiu. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip O. V., atsistojęs ir suėmęs rankomis iš nugaros pusės nukentėjusiajai V. M. už plaukų, jos veidą daužo į žemę. Vėliau vaizdo įraše O. V. atsisėdęs gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai V. M. ant krūtinės, jos galvą rankomis prispaudžia prie žemės, vėliau matyti, kaip O. V. sėdėdamas nukentėjusiajai ant krūtinės, yra uždėjęs rankas jai ant kaklo ir jos galvą, pakaušį tranko į žemę, suduoda rankos kumščiu smūgius nukentėjusiajai V. M. į veido sritį (t. 1, b. l. 56-63).
Iš 2024 m. liepos 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu ,,PPS-202407702-230150UTC+0300“, vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnas kalba su L. D., kuri pasakojo pareigūnams, kad O. V. visą vakarą labai žiauriai daužė V. M. ir, kad turi trumpą vaizdo įrašą. Toliau įraše užfiksuota, kaip L. D. nurodo pareigūnams, kad O. V. vaiko mamą ,,dubasino“, už plaukų daužė, iš kojų spardė. Pareigūnas toliau paklausė V. M., kas atsitiko, moteris atsakė, kad mušė. Nurodo, kad su ranka trenkė vieną kartą per veidą, patikslindama smūgius, V. M. atsako, kad kiek kartų trenkė, nežino (t. 1, b. l. 64-66).
Iš Kitų objektų apžiūros protokolo 2024 m. liepos 8 d., matyti, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. liepos 2 d. 22.28 val. L. D. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Apžiūros protokole sutartiniai ženklai A – bendrojo pagalbos centro operatoriaus balsas, B – moteriškas balsas. B – skubiai pagalbos, užmuš draugę, draugę užmuš, atvažiuokit. A – sakykit, koks rajonas? B – čia (duomenys neskelbtini). A – kaip (duomenys neskelbtini) vadinasi? B – (duomenys neskelbtini), paskubėkit, aš prašau, paskubėkit. A – kas ten muša? B – vyras muša draugę. A – sugyventinis? Ar vyras muša žmoną? B – sugyventinis. A – nepilnamečių vaikų yra? B – yra mažas vaikas. A – kuo muša? Rankomis? B – rankomis, baigia ją užsmaugti (t. 1, b. l. 73-75).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) galvoje, kakle, krūtinėje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dilbyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, kraujosruvos turinčios gelsvą atspalvį padarytos praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros, kitos kraujosruvos padarytos kelių parų laikotarpyje iki apžiūros (tiksliau nustatyti padarymo laiko neįmanoma). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 13 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kitais bukais daiktais. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi ir griuvimu nėra paaiškinami (t. 1, b. l. 42-44).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-18).
Iš neblaivumo nustatymo duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 2 d. 23.19 val. O. V. buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 87).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-693/2016, 2K-136-1073/2021). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.
Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji iki įvykio vedė bendrą ūkį, tai yra kartu gyveno, taip pat augina bendrą mažametį vaiką, kas patvirtina, jog juos įvykio metu siejo santykiai faktiškai atitinkantys šeimos santykius, tarp vyro ir žmonos.
O. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2024 m. liepos 2 d. 22.42 val. būdamas neblaivus prieš savo sugyventinę panaudojo fizinį smurtą, tarp jų iš pradžių kilo žodinis konfliktas, vėliau jis sugyventinei V. M. sudavė per veidą, tampė už plaukų, trenkė veidą į žemę, už kaklo suėmė rankomis, į veidą sudavė rankos kumščiu ar delnu, dėl girtumo ne viską tiksliai pamena, o toks konfliktas įvyko sukilus emocijoms. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojos L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat nustatyta, jog O. V. būdamas neblaivus naudojo fizinius veiksmus nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu, tai yra kaltinamasis jai rankomis sugriebė už plaukų ir ją tampė po visą kiemą, po ko jie abu pargriuvo ant žemės. Ji nugriuvo ant nugaros ant žemės, o jos sugyventinis užgriuvo ant jos ir suėmęs viena ranka jai už kaklo smaugė bei tuo pačiu metu su kita ranka paėmęs už plaukų daužė galvą į žemę, kiek kartų trenkė jos galvą į žemę, taip pat tuo pačiu metu jai gulinčiai ant žemės sudavė ne mažiau, kaip penkis smūgius kumščiu į veido sritį. Kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus betarpiškai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, darytas įvykio metu, vaizdo įraše užfiksuota kaip kieme ant žemės guli nukentėjusioji V. M., o ant jos krūtinės atsisėdęs O. V., suduoda rankų kumščiais smūgius nukentėjusiajai V. M. į veido sritį, toliau vaizdo įraše matyti, kaip O. V., atsistojęs ir suėmęs rankomis iš nugaros pusės nukentėjusiajai V. M. už plaukų, jos veidą daužo į žemę. Vėliau vaizdo įraše O. V. atsisėdęs gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai V. M. ant krūtinės, jos galvą rankomis prispaudžia prie žemės, vėliau matyti, kaip O. V. sėdėdamas nukentėjusiajai ant krūtinės, yra uždėjęs rankas jai ant kaklo ir jos galvą, pakaušį tranko į žemę, suduoda rankos kumščiu smūgius nukentėjusiajai V. M. į veido sritį. Tuo tarpu aplinkybę, kad O. V. įvykio metu buvo neblaivus patvirtina ir neblaivumo nustatymo duomenys iš kurių matyti, kad 2024 m. liepos 2 d. 23.19 val. O. V. buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas.
2024 m. liepos 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. M. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) galvoje, kakle, krūtinėje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dilbyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, kraujosruvos turinčios gelsvą atspalvį padarytos praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros, kitos kraujosruvos padarytos kelių parų laikotarpyje iki apžiūros (tiksliau nustatyti padarymo laiko neįmanoma). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 13 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kitais bukais daiktais. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi ir griuvimu nėra paaiškinami. Įvertinus smurtinius kaltinamojo veiksmus bei specialisto išvadą, neabejotina, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamojo panaudoto prieš ją smurto rezultate.
Aukščiau aptarti įrodymai, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad O. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 2 d., apie 22.42 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę V. M. tai yra rankomis suėmęs jai už plaukų ją tampė, trankė jos veidą į žemę, abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė bei rankos kumščiu sudavė keletą smūgių V. M. į veidą. Taip padarė jai poodines kraujosruvos galvoje, kalke, krūtinėje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dilbyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį V. M..
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamasis O. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris buvo nukreiptas į valstybės ypač saugomą sritį – šeimą ir šeiminius santykius, kadangi valstybė deda dideles pastangas kovodama su smurtu artimoje aplinkoje, kurį O. V. atlikdamas priešingus teisei veiksmus, aukščiau aptartomis aplinkybėmis, ir realizavo. Nors kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau savo esme, atsižvelgiant į kokį teisinį gėrį ji buvo nukreiptas, padarytas nusikalstama veika vertintina kaip itin šiurkštus visuomenėje vyraujančių moralių elgesio normų pažeidimas. Juo labiau, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti prieš sugyventinę, o šalia buvo ir jų mažametis vaikas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamasis buvo nuoseklus viso baudžiamojo proceso metu, taip pat ir ikiteisminiame tyrime davė išsamius parodymus, kurių turinys nesikeitė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o dėl savo padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai nuoširdžiai gailisi, kadangi ir atsiprašė nukentėjusiosios ir suprato, jog elgėsi neigiamai, šiuo metu siekia atkurti teigiamus santykius su nukentėjusiąja, kuriant šeiminius santykius, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų pasireiškimui, kas neabejotinai įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma ir paties kaltinamojo paaiškinimais, jog alkoholis buvo veiksnys skatinęs nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis O. V. nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 142-153). Neregistruotas priklausomybių ligų įskaitoje, psichiatro nekonsultuotas, bylos duomenimis, priklausomybių neturi. Yra dirbantis ir darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas teigiamai kaip mandagus, santūrus, kuklus, nusižengimų nedarantis darbuotojas, visada padeda bendradarbiams (t. 1, b. l. 166). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad rūpinasi savo ir sugyventinės bendru vaiku, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji, kartu paaiškindama, jog kaltinamasis padeda jai buityje, tvarkant namus. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bausmė negali būti susijusi su jo laisvės atėmimu, dėl ko kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta viena iš alternatyvių bausmių – laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir uždrausti viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nors prokurorė prašė taikyti BK 72¹ straipsnyje numatytą poveikio priemonę, tai yra įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios tarpusavio santykius sprendžia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų neproporcinga ir neproporcingai varžanti kaltinamąjį, o taip pat neatspindėtų ir nukentėjusios interesų. Pažymėtina, jog pati nukentėjusioji V. M. teisiamojo posėdžio metu, sakydama baigiamąją kalbą nurodė, jog nesutinka su tokios poveikio priemonės skyrimu, kadangi su kaltinamuoju augina mažametį sūnų, kurio interesų apsaugai reikalinga, jog tėvai bendrautų, o be kita ko kaltinamasis jai padeda buityje, padeda namuose darytis remontą. Nors prokurorė nurodė, jog nukentėjusioji yra pažeidžiama, nes augina ne vieną mažametį vaiką, tačiau vis tik nukentėjusiosios pozicija išliko nepakitusi ir ji pati išreiškė norą turėti galimybę bendrauti su kaltinamuoju. Tokiu būdu teismas įvertinęs tiek nukentėjusiosios poziciją, tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei tai, jog nenustatė būtinybės apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus labiau nei tai daro pati nukentėjusioji, nes byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusioji negalėtų pasirūpinti savimi ar užtikrinti savo interesų apsaugos, juo labiau yra išreiškusi norą bendrauti su kaltinamuoju ir dėl judviejų mažamečio sūnaus, neskiria prokurorės siūlytos BK 72¹ straipsnyje įtvirtintos poveikio priemonės.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo O. V. suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 12 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl kitų klausimų
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.
Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šiuo atveju gynėjas Kęstutis Gudynas buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka). Teisme gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 211,74 eurų. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų objektyvios ir leidžiančios spręsti, kad kaltinamojo materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos negalėtų būti iš jo priteisiamos, priešingai kaltinamasis yra dirbantis ir pajamas gaunantis asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš O. V. valstybei priteistinos 211,74 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
laikmena su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
laikmena su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
O. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. V. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti O. V. suėmime išbūtą laiką, tai yra nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 12 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikinti.
Iš O. V. valstybei priteisti 211,74 eurų (du šimtus vienuolika eurų ir septyniasdešimt keturis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
O. V. išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;
laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.