- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-437-513/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00172-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- J. N., L. N.
- Advokatai
- Ona Kapliauskaitė
- Kategorijos
- 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-00172-2010-4)
2011 m. gegužės 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Audriaus Saulėno, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. N. ir L. N. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai teismo prašė priteisti iš atsakovo V. J. 28 815,60 Lt skolos, 19 184,40 Lt valiutos kurso skirtumą ir 7 203,90 Lt palūkanas lygiomis dalimis ieškovams J. N. ir L. N.. Priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, jog 2000 metais vasarą per du kartus paskolino atsakovui 1500 JAV dolerių ir 3000 JAV dolerių, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2000-10-30. Vėliau 2001-07-15 atsakovui paskolino dar 7500 JAV dolerių, iš kurių dalį skolos 1000 JAV dolerių atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2001-08-20. Atsakovas savo prievolės atsiskaityti neįvykdė iki šios dienos. Nurodo, jog pirmą kartą grąžinti nors dalį skolos prašė 2001 metų žiemą. Vėliau dar kelis kartus kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti pinigus, tačiau atsakovas pradėjo vengti su jais susitikti ir nuo 2002 metų pradžios jie išviso nebebendrauja. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas kaip numato įstatymas. Kadangi reikalavimams dėl palūkanų įstatymas numato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo priteisti 7 203,90 Lt už laikotarpį nuo 2004-12-23 iki 2009-12-23.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino tarp L. N., J. N. ir V. J. sudarytas paskolos sutartis dėl 3000 JAV dolerių ir 1500 JAV dolerių niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Priteisė iš atsakovo V. J. 38 608,45 Lt skolą, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 38 608,45 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo lygiomis dalimis ieškovams J. N. ir L. N.. Priteisė iš atsakovo V. J. po 742,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. N. ir ieškovei L. N.. Teismas nurodė, kad yra būtinybė šioje byloje ginti viešąjį interesą – imperatyvių įstatymo normų, nustatančių užsienio valiutos naudojimą Lietuvos Respublikoje laikymosi užtikrinimą. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo imperatyvioji Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, nustačiusi subjektus, turinčius teisę atlikti operacijas, įskaitant paskolų teikimą, užsienio valiuta – tokias operacijas turėjo teisę atlikti tik bankai, turintys Lietuvos banko leidimą. Teismas pripažino, kad šalių sudarytos paskolos sutartys dėl 3000 JAV dolerių ir 1500 JAV dolerių, yra niekinės bei sprendė niekinio sandorio negaliojimo pasekmių, t.y. restitucijos, klausimą. Teismas, konstatavo, kad atsakovas pagal 1998 m. sandorį, pripažintą negaliojančiu, iš ieškovų gavo 4500 JAV dolerių, kurie pinigų gavimo metu prilygo 18000 Lt, todėl atsakovas ieškovams privalo grąžinti 18000 Lt. Atsakovas tvirtindamas, jog trečiuoju paskolos rašteliu buvo tik užfiksuota bendra paskolos suma nepaaiškino, kodėl ankstesni rašteliai liko pas ieškovus. Apklausti liudytojai tik patvirtino, jog atsakovo šeimai buvo žinoma apie skolą ieškovams. Teismas priteisė iš atsakovo 18 000 Lt (pagal skolos raštelius dėl 3000 ir 1500 JAV dolerių), 19 608,45 Lt skolą ir valiutos kurso skirtumas už 2001-07-15 pakvitavimą, tai yra viso 37 608,45 Lt skolos ir 1000 Lt palūkanų, viso 38608,45 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą ir priteistinos sumos dydį sumažinti iki 15 000 Lt bei išdėstyti mokėjimą šešiems mėnesiams, mokant po 2500 Lt kas mėnesį, priteisti apeliacinio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka, kad teismas taikė restituciją, pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis. Atsiskaitymai tarp šalių vyko doleriais ir nebuvo susitarimo, kad grąžinant skolas, sumos bus siejamos su litais. Priešingai šalių susitarimas dėl atsiskaitymų doleriais buvo patvirtintas paskolos rašteliuose. Atsakovas pagal sandorį gavo ne litus, o dolerius, todėl sutinka grąžinti dolerius pagal kursą, kuris galiojo ieškinio padavimo dieną. Apeliantas teigia, kad ieškovai pasirinko savo pažeistų teisių apsaugos būdą bei laiką, todėl atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas keliamas negaliojančių sandorių pagrindu, taikytinas toks valiutos santykis, koks buvo ieškinio padavimo dieną – 2,4013 Lt už 1 JAV dolerį. Ieškovai neįrodė svarbių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių jie savalaikiai nesikreipė dėl skolos išieškojimo, todėl teismas taikydamas JAV dolerio ir lito santykį, buvusį skolos pasirašymo dieną, pažeidė CPK 3 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Šioje dalyje sprendimas keistinas ir pritaikius restituciją, ieškovams priteistina 1500 ir 3000 JAV dolerių suma, kuri litais sudaro 10 805,85 Lt (4500 x 2,4013). Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas priimdamas sprendimą dėl skolos priteisimo pagal 2001-07-15 paskolos raštelį, padarė nepagrįstą išvadą, jog paskolinta buvo 7500 JAV dolerių. 2001-07-15 pakvitavime, kuris surašytas vėliausiai, buvo nurodyta visų paskolintų pinigų suma 7500 JAV dolerių per paskolinių santykių buvimo laikotarpį. Ieškovai neįrodė, kad pagal 2001-07-15 pakvitavimą atsakovas skolingas 7500 JAV dolerių. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 7500 JAV dolerių pakvitavimas yra terminuotas dėl 1000 JAV dolerių sumos ir neterminuotas dėl 6500 JAV dolerių sumos. Ieškovų nurodyti argumentai, kad dalį skolos turėjo grąžinti per nurodytą terminą, o kita skolos dalis suteikta neterminuotai, vertintina kritiškai, nes analizuojant visas paskolos sutartis, matyti, jog skolų grąžinimo terminai yra nurodyti visuose rašteliuose. Atsakovas sutinka, kad 1000 JAV dolerių suma priteistina, tai yra 4000 Lt ir metinės palūkanos už vienerius metus nuo šios sumos 200 Lt. Be to atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą išdėstyti skolos mokėjimą. Atsakovas neturi pakankamai lėšų, todėl prašo išdėstyti skolos mokėjimą
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo prašymas sumažinti ieškinio dalį nuo 18 000 Lt iki 10 805,85 Lt, taikant ne sutarčių sudarymo momentu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą, o šios dienos kursą, prieštarauja įstatymui ir yra nepagrįstas. Teismui pateiktas rašytinio įrodymo – 2001-07-15 pakvitavimo tekstas analogiškas, kaip ir anksčiau pasirašytų pakvitavimų. Iš teksto turinio galima suprasti, kad atsakovas skolinasi 7500 JAV dolerių ir, jog 1000 JAV dolerių įsipareigoja grąžinti iki 2001-08-20. Nesutina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad neįrodė, jog pagal 2001-07-15 pakvitavimą atsakovas yra skolingas 7500 JAV dolerių, nes iš sutarties teksto tokia reikalavimo teisė neišplaukia. Priešingai, atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Ieškovai nesutina su atsakovo apeliacinio skundo prašymu dėl 15 000 Lt sumos išdėstymo lygiomis dalimis. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina realios šeimos turtinės padėties ir gaunamų pajamų. Nuo paskolos suteikimo praėjo daugiau kaip 10 metų, tačiau atsakovas iki šios dienos nepradėjo vykdyti savo prievolės atsiskaityti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija dėl, jo manymu, padarytų proceso teisės normų, susijusių su įrodymų rinkimu ir vertinimu, pažeidimo. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo fakto, todėl atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis paskolos rašteliuose nurodytas sumas grąžino ieškovui.
Dėl 1500 ir 3000 JAV dolerių paskolos sutarčių
Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis pagal 1998 m. sandorius gavo ne litus, o dolerius, todėl turi grąžinti dolerius pagal kursą, kuris galiojo ieškinio padavimo dieną, atmestinas. Išanalizavusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 1998 m. paskolos sutartis atsakovui perduoti pinigai ieškovams nėra grąžinti. Ieškovai teisminės gynybos kreipėsi 2010 m. sausio 7 d. – galiojant 2000 m. CK. Vadovaujantis CK ĮĮ 9 straipsnio 2 dalimi, sandoris, pripažintas negaliojančiu 2000 m. CK įsigaliojus, nepaisant to, kada jis sudarytas, taikomos 2000 m. CK taisyklės dėl sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi, pripažinus niekine ir negaliojančia šalių 1998 m. sudarytas paskolos sutartis dėl 4500 JAV dolerių, remiantis 2000 m. CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ir 6.145 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo grąžinti ieškovams visą pagal šias sutartis gautą sumą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.147 straipsnio 1 dalis numato, jog taikant restituciją piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas pagal kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Taikant šią CK nuostatą piniginėms prievolės, konstatuotina, kad skolininkas pagal 1998 m. sandorius, pripažintus negaliojančiais, iš ieškovės gavo 4500 JAV dolerių, kurie pinigų gavimo metu prilygo 18000 Lt, todėl atsakovas ieškovei privalo grąžinti 18000 Lt.
Kolegija pažymi, kad nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Skolos dokumento buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl skolininkas, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Atsakovas 2001-07-15 sutartį dėl 7500 JAV dolerių grindė tuo, kad joje nurodyta visų paskolintų pinigų suma 7500 JAV dolerių per paskolinių santykių buvimo laikotarpį, t.y. nuo 1998 metų, tačiau atsakovo išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigė prezumpcijos, kad 2001-07-15 sutartimi ieškovai atsakovui paskolino 7500 JAV dolerių, iš kurių 1000 JAV dolerių atsakovas įsipareigojo grąžinti 2001-08-20.
Dėl 2001-07-15 sutarties dėl 7500 JAV dolerių
Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai neįrodė, jog pagal 2001-07-15 sutartį atsakovas jiems skolingas 7500 JAV dolerių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi trys paskolos dokumentai yra pas ieškovus, 2001-07-15 pasirašyto pakvitavimo tekstas yra analogiškas anksčiau pasirašytų pakvitavimų tekstui, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas tuo laikotarpiu dirbo, gavo pajamas, buvo parduotas ieškovės motinos butas. Taip pat apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovo šeimai buvo žinoma apie skolą ieškovams. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas surinko visus šalių nurodytus įrodymus, reikšmingus nagrinėjamam ginčui. Vertindama šiuos įrodymus kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikto 2001-07-15 pakvitavimas įrodo, kad ieškovai paskolino atsakovui 2001-07-15 pakvitavime nurodytus 7500 JAV dolerių. Pakvitavimai iki šiol tebėra pas ieškovus. Atsakovas rašytinių ar kitokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimą ieškovui, nepateikė.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą nėra, nes atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį. Iš atsakovo pateiktų pažymų matyti, kad atsakovo sutuoktinė į darbo ieškančių asmenų sąrašą įtraukta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovo darbdavio įsiskolinimas nepatvirtina atsakovo gaunamų pajamų dydžio. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo yra svarbus šalių lygiateisiškumo principas. Tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta ne tik į atsakovo, bet ir į ieškovų interesus, į jų teisėtus lūkesčius, kad sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką, t. y. užtikrinti abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad patenkinus atsakovo prašymą ir išdėsčius sprendimo įvykdymą 6 mėn. laikotarpiui būtų neatsižvelgta į išieškotojų interesus ir tuo pačiu būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu būdu ieškovų teisė susigrąžinti skolą iš atsakovo turi būti ginama, o atsakovas privalo gerbti šią ieškovų teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų sumokėjęs bent dalį skolos, todėl nėra pagrindo manyti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, atsakovas prievolę vykdys. Apeliantas turi teisę prašyti teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Ieškovė L. N. apeliacinio proceso metu turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo V. J. ieškovei L. N. priteistina 500 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsnis).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. N. iš atsakovo V. J. 500 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti.