- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-739/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Magna Baltija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statva“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Magna Baltija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1115-480/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Magna Baltija“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Statva“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Magna Baltija, kurį patikslinęs prašė:
Šalies argumentai
1. Pripažinti, jog 2012 m. vasario 20 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. M.B.-Statva-0l nutraukta dėl atsakovo kaltės;
2. Pripažinti atsakovo atliktus įskaitymus bendrai viso 145 043,99 Lt sumai neteisėtais ir negaliojančiais;
3. Įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 121 700 Lt avansą;
4. Pripažinti 2012 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 45 62 073,16 Lt sumai, 2012 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 47 12 540 Lt sumai, 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 56 41 760 Lt sumai negaliojančiomis;
5. Atlyginti 68 695,24 Lt nuostolių;
7. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
6. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog 2011 m. gegužės 31 d. tarp UAB „Statva“ ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. (7.64) A13-44 (toliau - Rangos sutartis) dėl projekto „Žagarės miesto aikštės rekonstrukcija“ (toliau - Projektas) įgyvendinimo. Nustatytas Rangos sutarties terminas iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau 2012 m. birželio 29 d. pasirašytu Susitarimu buvo pratęstas iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Vykdant ir įgyvendinant Projektą, 2012 m. vasario 20 d. tarp UAB „Statva“ ir UAB „Magna Baltija“ buvo sudaryta Pirkimo- pardavimo sutartis Nr. M.B.-Statva-01 (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis) dėl granito gaminių įsigijimo. Pirkimo-pardavimo sutarties kaina 1 553 539, 57 Lt. Šiai dienai UAB „Magna Baltija“ yra pateikusi prekių už 461 288,35 Lt, UAB „Statva“ iš viso yra sumokėjusi 582 988 Lt, taigi permoka (negrąžinta avanso suma) sudaro 121 700 Lt.
Taip pat nurodė, jog pagal pasirašytą Pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Magna Baltija“ įsipareigojo pateikti UAB „Statva“ granito gaminius, nurodytus Sutarties Priede Nr. 1, pagal šalių parašais patvirtintą grafiką iki 2012 m. gegužės 31 d., pirkimo-pardavimo sutarties terminas nebuvo pratęstas, tačiau iki šios dienos Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais granito gaminiai nebuvo pateikti, ne visi pateikti gaminiai atitiko kokybės reikalavimus, sudaryti defektų aktai, apie tai atsakovas buvo informuotas, todėl ieškovas 2012 m. spalio 8 d. informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą dėl atsakovo kaltės. Teigė, jog Pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, kadangi ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties vykdant Projektą. Kadangi Pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, o atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl netinkamo Pirkimo-pardavimo sutarties ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo įrodo pateikti rašytiniai įrodymai, jis privalo atlyginti visus dėl Pirkimo-pardavimo sutarties netinkamo vykdymo atsiradusius UAB „Statva“ nuostolius. Ieškovo teigimu, į 68 695,24 Lt nuostolių sumą yra įskaičiuoti: 54 181,30 Lt sutartiniai delspinigiai už pavėluotą prekių pristatymą (Sutarties 2.4.2 p.), 4 319,54 Lt nepanaudoto avanso palūkanų (CK 6.315 str.), 10 194,40 Lt išlaidos papildomam draudimui dėl Rangos sutarties terminų pratęsimo.
Pasak ieškovo, atsakovas yra pateikęs jam PVM sąskaitas faktūras už transporto įkainių padidėjimą ir sandėliavimo paslaugas: 2012 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 45, 62 073,16 Lt sumai, 2012 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 47, 12 540 Lt sumai, 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 56, 41 760 Lt sumai, iš viso - 116 373,16 Lt. Atsakovas taip pat informavo, jog UAB „Magna Baltija“ atliko įskaitymą 145 043,99 Lt sumai, tačiau nei su pateiktomis sąskaitomis, nei su atliktu įskaitymu ieškovas nesutinka. Kadangi atsakovas laiku pagal Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytus terminus neįvykdė savo įsipareigojimų, Pirkimo-pardavimo sutarties terminas nebuvo pratęstas, Pirkimo-pardavimo sutarties kaina taip pat nepakeista, todėl atsakovas turi prisiimti visą riziką ir pasekmes dėl netinkamo Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo patirtų išlaidų ir kainų rinkoje pasikeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. ieškinį patenkino iš dalies:
- pripažino, jog 2012 m. vasario 20 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. M.B.-Statva-0l nutraukta dėl atsakovo UAB „Magna Baltija“ kaltės;
- pripažino atsakovės UAB „Magna Baltija“ atliktus įskaitymus bendrai 145 043,99 Lt sumai neteisėtais ir negaliojančiais;
-įpareigojo atsakovą UAB „Magna Baltija“ grąžinti ieškovui UAB „Statva“ 121 699,65 Lt avansą;
- pripažino negaliojančiomis atsakovo UAB „Magna Baltija“ išrašytas ir ieškovui UAB „Statva“ apmokėjimui pateiktas: 2012 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 45, 62 073,16 Lt sumai, 2012 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 47, 12 540, 27 Lt sumai, 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 56, 41 760,05 Lt sumai;
- priteisė iš atsakovo UAB „Magna Baltija“ ieškovui UAB „Statva“ 54 810,28 Lt nuostolių atlyginimo. Likusią ieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo atmetė;
- priteisė iš atsakovo UAB „Magna Baltija“ ieškovui UAB „Statva“ 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (176 509,93 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. gruodžio 3 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
- priteisė iš atsakovo UAB „Magna Baltija“ ieškovui UAB „Statva“ 4 959,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Byloje surinktų įrodymų visumos analizės pagrindu teismas sprendė, kad pasibaigus pagal Sutartį visiems terminams, tačiau šalims ir toliau tariantis bei bendradarbiaujant dėl prekių pristatymo, nenurodant aiškiai apibrėžto galutinio jų pristatymo termino, o atsakovui ir toliau netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įpareigojimus, ieškovas turėjo pagrindą nutraukti Sutartį vienašališkai, apie tai raštu pranešęs atsakovui (Sutarties 7.3.3 p., CK 6.218 str. 1 d.). Teismas nustatė, jog ieškovas 2012 m. spalio 8 d. raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad turėdamas prievolę perduoti ieškovui Sutartimi sulygtą prekių kiekį, šios prievolės nebuvo įvykdęs nei rašto dėl Sutarties nutraukimo gavimo metu, nėra įvykdęs nei šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, jog Sutartyje numatytais terminais negaunant prekių, nesitikint, kad Sutartis bus įvykdyta ir ateityje, ieškovo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų Sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio atsakovo veiksmų, nes negaudamas prekių, ieškovas negali užbaigti Žagarės miesto aikštės rekonstrukcijos nei Rangos Sutartyje, nei Susitarimu nustatytu terminu, ir yra priverstas ieškoti naujo reikalingų medžiagų tiekėjo.
Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentai dėl ieškovo vėlavimo apmokėti sąskaitas nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo atsakomybės iš esmės pažeidus sutartį. Nors Sutarties 6.1 p. įpareigojo ieškovą nuo 5 iki 10 dienų po sutarties pasirašymo dienos (t. y. 2012 m. vasario 20 d.) pervesti dalimis į atsakovo nurodytą sąskaitą 170 000,00 Lt avansą ir numatė, kad ieškovui laiku nepervedus viso avanso į atsakovo nurodytą sąskaitą, tolygiai nusikelia gaminių pristatymo terminas, ieškovui tik kiek daugiau nei savaitę pavėlavus sumokėti avansą (2012 m. kovo 7 d. sumokėta 100 000,00 Lt, 2012 m. kovo 9 d. – 70 000,00 Lt), vietoje Sutartyje numatyto pirmo prekių pristatymo termino - 2012 m. balandžio 30 d., pirmą gaminių partiją atsakovas faktiškai pristatė tik 2012 m. birželio 22 d. Nors 2012 m. birželio 22 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą MGB15 pilnai apmokėjo 2012 m. birželio 27 d., o 2012 m. liepos 11 d. pateiktą sąskaitą faktūrą MGB20 apmokėjo 2012 m. liepos 27 d., ne Sutarties 6.2 punkte numatytu 3-5 dienų laikotarpiu, tačiau nustatyta tvarka ieškovas įsipareigojo sumokėti už priimtas ir reikalavimus atitinkančias prekes, bet dar 2012 m. balandžio 6 d. raštu įvertinęs įvairias nenumatytas aplinkybes, pats atsakovas leido sau pristatymo terminą prailginti iki 10-15 dienų, į atsiskaitymus, gaminiams anksčiau pasiekus pirkėją, žiūrėti tolerantiškai ir griežtai nereikalauti už juos atsiskaityti numatytais sutartyje terminais, prekės buvo pristatomos ne tik pažeidžiant nustatytus terminus, bet ir netinkamos kokybės, nepateikiant ieškovo reikalaujamų atitikties deklaracijos duomenų.
Bylos duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad dėl Sutartimi priimtų atsakovo įsipareigojimų neįvykdymo ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, o vykdant Projektą, įgyvendinamą viešojo pirkimo pagrindu, griežtas prievolės sąlygų laikymasis ieškovui turi esminės reikšmės, ir visa tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės.
Šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovas yra pateikęs prekių už 461 288,35 Lt, ieškovas yra sumokėjęs 582 988,00 Lt (permoka sudaro 121 699,65 Lt). Be to, atsakovas yra pateikęs ieškovui PVM sąskaitas faktūras už transporto įkainių padidėjimą ir sandėliavimo paslaugas: 2012 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 45, 62 073,16 Lt sumai, 2012 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 47, 12 540,27 Lt sumai, 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 56, 41 760,05 Lt sumai, iš viso 116 373,48 Lt. Taip pat teismas nustatė, jog 2012 m. rugsėjo 20 d. pranešimu bei 2012 m. spalio 17 d. raštu Nr. 01-02/1139 atsakovas ieškovą informavo, jog jis atliko įskaitymą 145 043,99 Lt (tame tarpe buvo įskaičiuota 116 373,16 Lt suma bei užskaityta pirkėjo naudai Sutarties 6.2 punkte nustatyta tvarka 25 proc. avanso sumos (42 500,00 Lt)), tačiau nei su pateiktomis sąskaitomis, nei su atliktu įskaitymu ieškovas nesutinka.
Teismas pažymėjo, jog sistemiškai aiškinant Sutarties 3.1, 3.2 ir 7.2 punktus, pasikeitus transporto kompanijų įkainiams už jų suteikiamas paslaugas, atitinkamai keičiantis gaminių kainai pirkėjui, dėl pasikeitusios sutarties kainos šalys tai turėjo įforminti raštiškai ir patvirtinti savo parašais bei šalių antspaudais, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie sutarties kainos pakeitimą sutartyje nustatyta tvarka dėl pasikeitusių transporto kompanijų įkainių. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jūrinio transporto paslaugų pabrangimą.
Teismas nustatė, kad pasirašyti PVM sąskaitas faktūras ieškovui trūko duomenų atitikties deklaracijoje, 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 01-02/806 ieškovas pranešė atsakovui, kad tik gavus tinkamai užpildytas atitikties deklaracijas, bus galima spręsti rašte nurodytų sąskaitų pasirašymą. Teismas pažymėjo, kad atitikties deklaracijose ieškovui nebuvo pateikta visa informacija apie pateikiamus granito gaminius, tai pripažino ir atsakovo atstovas nagrinėjant bylą teisme. Tokiu atveju iš avanso negalėjo būti užskaitoma pirkėjo naudai 25 proc. sumos.
Taip pat teismas pažymėjo, jog Sutarties 4.1 punkte numatytas pirkėjo (t. y. ieškovo) įsipareigojimas sumokėti baudą, jei pardavėjas už transporto prastovą gauna baudą iš transporto kompanijos ir tai įvyksta dėl pirkėjo kaltės. Vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu, prekių iškrovimu pirkėjas rūpinasi tik Joniškio raj. Žagarės mieste, Miško aikštė 27. Teismas pažymėjo, kad pirkėjo sutartimi įgaliotas asmuo V. S. (Sutarties 4.1 p.), objekto vadovas teisme apklaustas liudytoju parodė, kad atvežtas prekes jie stengdavosi iškrauti tą pačią dieną, kol būdavo šviesus paros metas, o jei mašina atvažiuodavo sutemus – iškraudavo ryte, mašiną iškrauti užtrukdavo valandą laiko. Šio liudytojo parodymų analizės pagrindu teismas padarė išvadą, jog prekių iškrovimo vietoje transporto prastovų nebuvo. Teismas pažymėjo, jog į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad pardavėjas už transporto prastovas gavo baudą (-as) iš transporto kompanijos ir tai įvyko dėl pirkėjo kaltės, nors dar 2012 m. birželio 27 d. pranešimu buvo įsipareigojęs pateikti ieškovui gautas sąskaitas už prastovas jūrų uoste.
Teismas sprendė, jog tik paties atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už pabrangusias jūrinio transporto paslaugas, PVM sąskaitos faktūros už sandėliavimą bei prastovas Klaipėdos jūrų uoste (nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2012 m. liepos 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.), nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo atsakomybės dėl Sutarties nevykdymo. Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu atsakovo vienašališkai atliktą 145 043,99 Lt dydžio įskaitymą teismas pripažino negaliojančiu, kaip prieštaraujantį CK 6.130 straipsnio 1 daliai, pažymėjęs, kad įskaitymo momentu atsakovas neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovui (CK 1.80 str. 1 d.), o tuo pačiu atsakovo pateiktas apmokėjimui: 2012 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 45, 62 073,16 Lt sumai, 2012 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 47, 12 540 Lt sumai, 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 56, 41 760 Lt sumai pripažino negaliojančiomis.
Teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, šis privalo atlyginti visus dėl Sutarties netinkamo vykdymo atsiradusius ieškovo nuostolius. Taip pat teismas nurodė, kad esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, įvertinus faktines bylos aplinkybes bei Sutarties nuostatas, kad uždelstas avanso mokėjimas tolygiai nukelia gaminių pristatymo terminus (Sutarties 6.1 p., Sutarties priedas Nr. 1), sisteminį Sutarties 2.4.2, 1.1.1 ir 4.1 punktų bei Priedo Nr. 1 (2, 3 lapai) aiškinimą, iš atsakovo ieškovui priteisė 46 990,74 Lt delspinigių (delspinigiai skaičiuotini nuo 2012 m. gegužės 9 d. (pirmas prekių pristatymas 2012 m. balandžio 30 d. + 8 dienų vėlavimas sumokėti avansą) iki kreipimosi į teismą dienos – 2012 m. gruodžio 3 d., bet ne daugiau kaip už 183 dienas; 1 283 917,00 Lt x 0,02% x 183 d. = 46 990,74 Lt).
Teismas sprendė, kad byloje neginčijant aplinkybės, jog pagal Sutartį ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 170 000 Lt avansą ir teismui konstravus atsakovo atlikto įskaitymo neteisėtumą, ieškovo reikalavimas priteisti 4 319,54 Lt nepanaudoto avanso palūkanas pagal jo atliktą paskaičiavimą ( net ir įvertinus 35 cnt. paklaidą (121700-121699,65)) yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nurodė, kad pagal draudimo liudijimus Nr. 710-451-48717 ir Nr. 710-451-48773 draudėjas yra UAB „Statva“, užsakovas – Joniškio rajono savivaldybės administracija, draudimo objektas – „Žagarės miesto aikštės rekonstrukcija“ (projekto kodas Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-61-002), techninio projekto parengimas, projekto darbų vykdymo priežiūros ir rekonstrukcijos darbų atlikimas. Teismo vertinimu, rekonstrukcijos darbų atlikimas yra galutinis Projekto, pradėto įgyvendinti dar iki Sutarties sudarymo, etapas, o byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, jog dėl atsakovo Sutartimi prisiimtų prievolių nevykdymo (prekių nepristatymo sutartu laiku), ieškovas negalėjo laiku užbaigti objekto, todėl privalėjo pateikti papildomą garantiją ir dėl to patyrė papildomas išlaidas. Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad dėl garantijos termino pratęsimo ieškovas turėjo 3 500 Lt pagrįstų išlaidų, kurias privalo atlyginti atsakovas. Teismas sprendė, jog 2011 m. birželio 2 d. vietinio mokėjimo duomenys, kad ieškovas UAB „Ergo Lietuva“ už paslaugas sumokėjo 1 500,00 Lt, o taip pat ir pagal 2011 m. birželio 2 d. Sutarties Nr. AT 487373 3.1 punktą už išduodamą atlikimo laidavimą draudikui sumokėjo 5 611,40 Lt įmoką, nepatvirtina, kad šie mokėjimai atlikti dėl papildomos garantijos, nes tuo metu su atsakovu nebuvo sudaryta Sutartis ir ieškovas negalėjo numatyti jos nevykdymo. Teismas pažymėjo, kad 1 730,00 Lt įmokos pagal 2013 m. gegužės 31 d. sutartį Nr. AT 48773PP ieškovas byloje priteisti neprašė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Magna Baltija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo UAB „Statva“ bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat prašo prie bylos prijungti pervežimo pabrangimą ir apmokėjimą už jį įrodančius dokumentus, teigdamas, kad būtinumas dar kartą juos pateikti atsirado tik po teismo sprendimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas neatliko savo procesinės pareigos ir nepateikė net klausimų apie tokių įrodymų būtinumą.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Anot apelianto, teismas netinkamai aiškino sutarties 3.2. punkte nustatytą esminę sutartinę sąlygą, pagal kurią gaminių kainos pateiktos, įvertinant 2012 m. vasario mėn. jūrų/antžeminio transporto kompanijų teikiamais įkainiais, todėl pasikeitus transporto kompanijų įkainiams už jų suteikiamas paslaugas, atitinkamai keičiasi gaminių kaina pirkėjui
2. Teismas privalėjo padaryti loginę ir teisinę išvadą, jog ieškovas, nesumokėdamas už prekes ir jų pervežimą, nebegali tikėtis, kad prekės bus patiektos jam ir dar sutartyje numatytu laiku.
3. Neteisingi ir nepagrįsti teismo teiginiai, jog byloje nėra duomenų apie pervežimo pabrangimą, sandėliavimą ir prastovas - ieškovui pateiktų sąskaitų ir perduotų prekių suvestinė bei pridedami įrodymai apie sumokėtus kaštus už prastovas, sandėliavimą ir pervežimą įrodo (visi šie duomenys jau buvo pateikti teismui ir ieškovui), jog atsakovas negavo nė vieno lito papildomai, nei numatyta sutartyje, tačiau faktiškai sumokėjo už pervežimo pabrangimą, sandėliavimą ir prastovas, ir šiuos kaštus įskaitymu įskaitė į gautą avansą. Pažymi, jog teismas nepagrįstai ir neįsigilinęs į pateiktus, faktus įskaitymą pripažino negaliojančiu.
4. Apelianto teigimu, sutartimi jis prisiėmė gaminių 5 metų kokybės garantiją, ieškovui pateikė atitikties deklaracijas, taip pat buvo atlikti gaminio laboratoriniai tyrimai, įrodantys jo kokybę, kas sudaro pagrindą nereikalauti jokių kitų kokybės ir atitikties dokumentų.
5. Pasak apelianto, nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovas negauna to, ko teisėtai tikisi, nes nevykdydamas savo pareigų (nevykdė esminės sąlygos laiku atsiskaityti už prekes ir sumokėti kainos pasikeitimą), ieškovas negali tikėtis, kad sutartį vykdys kita šalis. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas pirmasis pranešė ieškovui UAB „Statva“ (2012 m. rugsėjo 20 d.) apie sutarties nutraukimą. Tuo tarpu ieškovas 2012 m. spalio 8 d. pranešimu ignoravo atsakovo 2012 m. rugsėjo 20 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą ir nurodė, jog būtent ieškovas nutraukia sutartį dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl žalos atlyginimo, teigdamas, kad nuostoliai gali būti priteisti tik iš kaltos šalies. Pasak apelianto, nesant kaltės, nėra pareigos atlyginti nuostolius. Sutartį ieškovas nutraukė savo iniciatyva, o ne dėl atsakovo kaltės. Net ir pripažinus ginčo sumą kaip ieškovo nuostolius, už juos atsakovas negali būti atsakingas, nes tariamos ieškovo išlaidos atsakovui nebuvo žinomos nei sutarties sudarymo metu, nei po jos pasirašymo.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl jų sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, jos pasibaigimo pagrindų.
Apeliantas UAB „Magna Baltija“ šioje byloje, be kita ko, pareiškė prašymą prijungti naujus papildomus rašytinius įrodymus – pervežimo pabrangimą ir apmokėjimą už jį įrodančius dokumentus, nes anot jo, būtinumas dar kartą pateikti šiuos įrodymus atsirado tik po teismo sprendimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas neatliko savo procesinės pareigos ir nepateikė net klausimų apie tokių įrodymų būtinumą.
Atsižvelgęs į šį prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prašymo prijungti įrodymus pateikimą atsakovas argumentuoja teiginiu, kad būtinumas dar kartą juos pateikti atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas neatliko savo procesinės pareigos ir nepateikė net klausimų apie tokių įrodymų būtinumą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), taigi dėl pastarųjų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl daro išvadą, kad šiuos įrodymus prijungti prie bylos nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo UAB „Statva“ patikslintą ieškinį, patenkino jį iš dalies: pripažino, jog 2012 m. vasario 20 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. M.B.-Statva-0l nutraukta dėl atsakovo UAB „Magna Baltija“ kaltės; pripažino atsakovą UAB „Magna Baltija“ atliktus įskaitymus bendrai 145 043,99 Lt sumai neteisėtais ir negaliojančiais; įpareigojo atsakovą UAB „Magna Baltija“ grąžinti ieškovui UAB „Statva“ 121 699,65 Lt avansą; pripažino negaliojančiomis atsakovo UAB „Magna Baltija“ išrašytas ir ieškovui UAB „Statva“ apmokėjimui pateiktas: 2012 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 45, 62 073,16 Lt sumai, 2012 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 47, 12 540, 27 Lt sumai, 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą MGB Nr. 56, 41 760,05 Lt sumai; priteisė iš atsakovo UAB „Magna Baltija“ ieškovui UAB „Statva“ 54 810,28 Lt nuostolių atlyginimo. Likusią ieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Magna Baltija“ ieškovui UAB „Statva“ 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (176 509,93 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. gruodžio 3 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo UAB „Magna Baltija“ ieškovui UAB „Statva“ 4 959,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas UAB „Magna Baltija“ savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino sutarties 3.2. punkte nustatytą esminę sutartinę sąlygą, pagal kurią gaminių kainos pateiktos, įvertinant 2012 m. vasario mėn. jūrų/antžeminio transporto kompanijų teikiamais įkainiais, todėl pasikeitus transporto kompanijų įkainiams už jų suteikiamas paslaugas, atitinkamai keičiasi gaminių kaina pirkėjui.
Su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Byloje surinktų duomenų pagrindu nustatyta, kad 2011 m. gegužės 31 d. tarp rangovo UAB „Statva“ (nagrinėjamu atveju ieškovo) ir užsakovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (7.3-64)A13-44 (toliau – Rangos sutartis) dėl projekto „Žagarės miesto aikštės rekonstrukcija“ įgyvendinimo (toliau – Projektas) (10-15 b. l., 1 t.). Rangos sutarties darbų atlikimo terminas – iki 2012 m. liepos 1 d. (Rangos sutarties 14.2 p.). 2012 m. birželio 29 d. susitarimu šis terminas buvo pratęstas iki 2012 m. rugsėjo 30 d. (16 b. l., 1 t.).
Taip pat nustatyta, jog vykdant ir įgyvendinant Projektą bei Rangos sutartį, 2012 m. vasario 20 d. tarp ieškovo UAB „Statva“ ir atsakovo UAB „Magna Baltija“ buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. M.B.-Statva-01 (toliau – Sutartis) (17-29 b. l., 1 t.), kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui Sutarties priede Nr. 1 numatytas prekes (smulkiagrūdžio granito gaminius, toliau – prekės), o ieškovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1.1 p.). Sutarties priede Nr. 1 nurodytos prekės ieškovui turėjo būti pristatytos dalimis šalių sutartais terminais, kurių galutinis – 2012 m. gegužės 31 d. (Sutarties 4.1 p., Priedas Nr. 1 prie Sutarties) ( 22 b. l., 1 t.).
Šios Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė dėl esminės sutarties sąlygos (kainos), kad parduodamų prekių kaina (sutarties kaina) 1 283 917,00 Lt, į kurią PVM 21 proc. yra neįskaičiuotas. Valstybei pakeitus PVM dydį, atitinkamai pakeičiama PVM mokėtina suma, jeigu pirkėjas nėra sumokėjęs visos prekių kainos iki PVM dydžio pasikeitimo. Pažymėtina, jog Sutarties 3.2. punktu šalys sulygo, kad gaminių kainos pateiktos, įvertinant 2012 m. vasario mėn. jūrų/antžeminio transporto kompanijų teikiamais įkainiais. Šiame sutarties punkte taip pat buvo įtvirtinta nuostata, kad Pasikeitus transporto kompanijų įkainiams už jų suteikiamas paslaugas, atitinkamai keičiasi gaminių kaina pirkėjui (18 b. l., 1 t.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Sutarties 7.2. punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė, jog visi šios sutarties pakeitimai, papildymai, priedai įsigalioja ir tampa neatskiriamomis nuo šios sutarties dalimis, kai jie įforminami raštiškai ir juos savo parašais bei šalių antspaudais patvirtina įgalioti abiejų šalių asmenys (19 b. l., 1 t.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto, tai šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sistemiškai aiškinant Sutarties 3.1., 3.2. ir 7.2. punktų nuostatas, pasikeitus transporto kompanijų įkainiams už jų suteikiamas paslaugas, atitinkamai keičiantis gaminių kainai pirkėjui, sutarties kainos pasikeitimą šalys turėjo įforminti raštiškai ir patvirtinti savo parašais bei antspaudais. Teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų apie sutarties kainos pakeitimą sutartyje nustatyta tvarka dėl pasikeitusių transporto kompanijų įkainių byloje nėra (CK 6.183 str. 1 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad apie pasikeitusias transporto kainas atsakovas ieškovo neinformavo, iš anksto neperspėjo, nepateikė įrodymų, jog patyrė minėtas išlaidas (35 b. l., 1 t.).
Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia atsakovo teiginį, jog teismas netinkamai aiškino sutarties 3.2. punkte nustatytą esminę sutarties sąlygą (gaminių kainos pateiktos įvertinant 2012 m. vasario mėn. jūrų/antžeminio transporto kompanijų teikiamais įkainiais, todėl pasikeitus transporto kompanijų įkainiams už jų suteikiamas paslaugas, atitinkamai keičiasi gaminių kaina pirkėjui).
Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo padaryti loginę ir teisinę išvadą, kad ieškovas, nesumokėdamas už prekes ir jų pervežimą, nebegali tikėtis, kad prekės bus patiektos jam ir dar sutartyje numatytu laiku. Pasak apelianto, sutartimi jis prisiėmė gaminių 5 metų kokybės garantiją, ieškovui pateikė atitikties deklaracijas, taip pat buvo atlikti gaminio laboratoriniai tyrimai, įrodantys gaminio kokybę, kas sudaro pagrindą nereikalauti jokių kitų kokybės ir atitikties dokumentų.
Su tokiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.
Iš byloje esančio ieškovui adresuoto atsakovo UAB „Magna Baltija“ 2012 m. balandžio 6 d. rašto turinio akivaizdu, jog pats atsakovas, įvertinęs įvairias nenumatytas aplinkybes, prekių pristatymo terminą leido sau prailginti iki 10-15 dienų, kad nekiltų tarpusavio nesusipratimo (44 b. l., 1 t.). Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad jeigu gaminiai pasieks ieškovą anksčiau, nei numatyta, apeliantas į atsiskaitymą už pristatytus gaminius žiūrės tolerantiškai ir griežtai nereikalaus už juos atsiskaityti sutartyje numatytais terminais.
Pažymėtina, jog pardavėjo prievolė patvirtinti prekės kokybę kyla tiesiogiai iš įstatymo, nepriklausimai nuo to, ar tokia garantija sutartyje numatyta, ar ne (CK 6.317 str. 2 d., LR Statybos įstatymo 18 str., LR aplinkos ministro 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D1-217 patvirtintas STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“). Sutartyje šalys sulygo, kad prekės turi atitikti joms nustatytus asortimento, kiekybės, kokybės ir standartų reikalavimus (Sutarties 2.2.1 p., 2.3.1 p. ir 2.4.1 p.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys taip pat patvirtina, jog prekės ieškovui buvo pristatomos ne tik pažeidžiant nustatytus terminus (45, 46, 48 b. l., 1 t.), bet ir netinkamos kokybės (38, 69, 70, 71 b. l., 1 t.), nepateikiant ieškovo reikalaujamų atitikties deklaracijos duomenų (56, 58, 59, 60, 61, 62 b. l., 1 t.).
Šios faktinės bylos aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovas, taip pat paneigia apelianto teiginį, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Pasak apelianto, nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovas negauna to, ko teisėtai tikisi, nes nevykdydamas savo pareigų (nevykdė esminės sąlygos laiku atsiskaityti už prekes ir apmokėti kainos pasikeitimą) ieškovas negali tikėtis, kad sutartį vykdys kita šalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir pačiam atsakovui netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas turėjo pagrindą nutraukti Sutartį vienašališkai (Sutarties 7.3.3 p., CK 6.218 str. 1 d.).
Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, jie yra teisiškai nereikšmingi.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir teisinius aspektus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį patenkino iš dalies pagrįstai, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str.), todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.