Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-1512/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2-1512/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02405-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Višinskienė
Ieškovas
V. L.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1512/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02405-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria ieškovas V. L. įpareigotas sumokėti dalį žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-255-232/2014 pagal ieškovo V. L. ieškinius atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Arkadis“, A. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies, nuo kurios mokėjimo ieškovas turėtų būti atleistas, dydžio nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydamas iš atsakovų ieškovui priteisti 200 000 Lt negautų pajamų, 44 424 Lt turėtų išlaidų, 1 330 Lt nuostolių, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Ieškovas kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.7.) S-1617 ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis pagal įstatymą atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovas prašė atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, nes jo finansinė padėtis yra labai sunki – šiuo metu ieškovas yra bedarbis, gauna socialinę paramą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Net pusė mokėtino žyminio mokesčio suma (3 058 Lt) ieškovui yra itin didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies – įpareigojo ieškovą iki 2014 m. birželio 15 d. sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio už pateikiamą apeliacinį skundą, o nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos mokėjimo atleido.

Teismas, atsižvelgdamas į apelianto prašymą, jame nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagą, nustatė, kad yra pagrindas ieškovo turtinę padėtį pripažinti pakankamai sunkia ir atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nustatyta teismo teisė atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik iš dalies, be to, kilęs ginčas yra turtinis, todėl apeliantas įpareigotinas sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio dalį valstybei ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. L. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį, sumažinant ieškovo mokėtino žyminio mokesčio sumą bei atidedant jo sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismo nustatyta mokėtina žyminio mokesčio suma yra per didelė apeliantui, nes jis nedisponuoja tokiais pinigais, todėl net 500 Lt žyminio mokesčio nustatymas sudaro ieškovui kliūtis ginti jo teises teisme.Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik mažas pajamas gaunantiems asmenims. Ieškovas serga, nedirba ir dirbti negali. Per mėnesį ieškovas gauna tik 350 Lt socialinę pašalpą, kuri reikalinga apmokėti sąskaitas, būtiniausioms buities išlaidoms. Be to, iš gaunamos pašalpos ieškovas pagal galimybes moka išlaikymą nepilnametei dukrai, kurios motina yra neįgali (duomenys neskelbtini), taigi ieškovo teikiami pinigai dukrai yra labai svarbūs. Kreipiantis į teismą dėl teisminės gynybos, asmeniui neturi būti sudaromos formalios ir nepagrįstos kliūtys, taip pažeidžiant teisminės gynybos ir teisingumo principą. Turi būti atsižvelgta į tai, kiek iš tiesų skundą teikiantis asmuo yra pajėgus mokėti už jo teisių gynybą teisme. Didžiausia suma, kurią pareiškėjas galėtų skirti žyminiam mokesčiui sumokėti yra ne daugiau kaip 100 Lt, todėl žyminio mokesčio suma mažintina, o jos sumokėjimas atidėtinas iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą (nutartį), kad ieškovas turėtų pakankamai laiko surinkti (sutaupyti) mokėtiną žyminio mokesčio sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Apeliantas atskirajame skunde, remdamasis itin sunkia jo finansine padėtimi, prašo sumažinti Vilniaus apygardos teismo nustatytą mokėti žyminio mokesčio sumos dalį bei atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; nepripažįstama tinkamu, užtikrinančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą toks procesinių normų, užtikrinančių šią asmens teisę aiškinimas, kada procesines teises reglamentuojančių teisės normų taikymas formalizuojamas ir asmens teisė neužtikrinama; kartu pripažįstama, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.) Teisės į apeliaciją ribojimas asmeniui, kuris negali sumokėti žyminio mokesčio dėl turtinės padėties, nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, CPK įtvirtintais tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kitais civilinio proceso principais.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2269/2013). Pažymėtina, kad tiek asmens turtinė padėtis, tiek ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamasis dalykas ir būtent teismas privalo nuspręsti, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atleisti nuo tam tikros dalies mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Ieškovas, siekiantis būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti tiek ir tokių įrodymų, kad susiformuotų teismo įsitikinimas, jog asmuo dėl savo turtinės padėties reikiamo žyminio mokesčio sumokėti neišgali ir, neatleidus jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš esmės būtų pažeidžiami ieškovo interesai, o taip pat ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2014 m. gegužės 28 d. pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), nustačiusi, kad V. L. deklaruoto turto vertė neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatyto pirmojo turto vertės normatyvo, o deklaruotos metinės pajamos neviršija Nutarimu nustatyto pirmojo (8 000 Lt) pajamų lygio, 2014 m. gegužės 9 d. Nr. (1.7.) S-1617 sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą V. L.. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 20 straipsnio 1 punktu, V. L. 50 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovui ir anksčiau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (I t., b. l. 141-142), apie antrinės teisinės pagalbos teikimą 2014 m. sausio 30 d. (Nr. (1.7.) S-302), 2014 m. kovo 3 d. (Nr. (1.7.) S-711) ir 2014 m. kovo 3 d. (Nr. (1.7.) S-712) sprendimais nurodė ir pati Tarnyba (III t., b. l. 81-83).

Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus pranešimus dėl socialinės pašalpos skyrimo (III t., b. l. 97-98), ieškovui piniginė socialinė pašalpa paskirta nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. Taigi apeliacinio skundo padavimo dieną ieškovas buvo nedirbantis, socialiai remiamas asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovas turi nepilnametę dukrą (III t., b. l. 102), gyvenančią su jos motina, kuri, atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus išduotą neįgaliojo pažymėjimą (III t., b. l. 103-104), yra tik (duomenys neskelbtini) darbinga. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo mokėti savo nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Taigi iš gaunamos piniginės socialinės pašalpos (kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 538 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ 1 punktu, sudaro tik 350 Lt) ieškovas turi ne tik pats išgyventi (apmokėti sąskaitas, pirktis maistą ar kitus buityje būtinus dalykus), bet ir teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl, kaip teisingai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas, byloje esantys duomenys leidžia teismui pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki ir yra pagrindas atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Pagal VGTPĮ 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis. Be to, pagal VGTPĮ pagal 12 straipsnio 3 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Tokiems asmenims valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (VGTPĮ 14 straipsnio 6 dalis). VGTPĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–14 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų), laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (VGTPĮ 19 straipsnio 4 dalis). Tačiau antrinės teisinės pagalbos teikimas neatima iš pareiškėjo teisės pasinaudoti civilinio ir administracinio proceso įstatymuose nustatytomis bylinėjimosi išlaidų ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų apmokėjimo ir (arba) atlyginimo lengvatomis (VGTPĮ 20 straipsnio 4 dalis).

Iš Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. Nr. (1.7.) S-1617 sprendimo matyti, kad ieškovui valstybės garantuojama ir apmokama tik 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (savo ruožtu atleidžiamas tik nuo 50 procentų žyminio mokesčio) ne dėl to, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, bet remiantis pirmiau nurodyta VGTPĮ 14 straipsnio 7 dalimi – kadangi ieškovui jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba minėtais 2014 m. sausio 30 d. (Nr. (1.7.) S-302), 2014 m. kovo 3 d. (Nr. (1.7.) S-711) ir 2014 m. kovo 3 d. (Nr. (1.7.) S-712) sprendimais.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad CPK imperatyviai nenurodo, nuo kokios dalies žyminio mokesčio mokėjimo asmuo gali būti atleistas, bet asmeniui turi būti suteikta reali galimybė ginti savo teises teisme, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino, nuo kokio dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleidimas realiai užtikrins ieškovo teisę į apeliaciją ir netaps formaliu jo teisės į teisminę gynybą suvaržymu. Vilniaus apygardos teismo nustatyta 500 Lt mokėtina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumos dalis, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniam skundui paduoti nustatytas trisdešimties dienų terminas (CPK 307 straipsnio 1 dalis), o ieškovas per mėnesį gauna tik 350 Lt, kurie akivaizdžiai negali būti skiriami tik žyminiam mokesčiui sumokėti, yra itin didelė ir mažintina iki 100 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytus argumentus, be kita ko ir į tai, kad 100 Lt sumą ieškovui būtų sunku surinkti per trumpą laiką, o nuo apeliacinio skundo padavimo dienos iki šios nutarties priėmimo datos praėjo beveik 4 mėnesiai, vadovaudamasis proceso koncentruotumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, mano esant tikslinga atidėti 100 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki bus išnagrinėtas ieškovo apeliacinis skundas ir priimtas teismo sprendimas (nutartis) apeliacinės instancijos teisme.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį, t. y. sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovui mokėtiną žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumą iki 100 Lt ir šios sumos sumokėjimą atidėti iki bus priimtas teismo sprendimas (nutartis) apeliacinės instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį pakeisti.

Nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo V. L. prašymą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti V. L. sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio už pateikiamą apeliacinį skundą ir šios sumos sumokėjimą atidėti iki apeliacinės instancijos teismo bus priimtas teismo sprendimas (nutartis) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-255-232/2014 teisėtumo ir pagrįstumo.

Atleisti V. L. nuo likusios už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies mokėjimo.“

Teisėja Dalia Višinskienė