- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-448-212/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00321-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- V. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-448-212/2014
2014 m. rugsėjo 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui R. Č., išvadą teikianti institucija byloje, Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikyti pakeitimo, ir atsakovo R. Č. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. ir L., šią dalį išdėstant taip: priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog vaikai paaugo ir jų poreikiai padidėjo. Pasikeitė jos turtinė padėtis, jos tėvas šiuo metu serga ir jam reikalinga nuolatinė slauga, kurią atlieka ieškovė, todėl negali dirbti.
Priešieškiniu atsakovas prašė įpareigoti ieškovę leisti jam bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. ir L. pagal grafiką: a) kas mėnesį, ne mažiau kaip kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš ieškovės pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį 9 val. ryte ir grąžinant vaikus tos pačios savaitės sekmadienio vakare, ne vėliau iki 21 val.; b) ne mažiau kaip puse visų kalendorinių švenčių (Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų ir pan.), paimant vaikus 9 val. ryte ir grąžinant kitos dienos vakare iki 21 val.; c) ne mažiau kaip pusę R. Č. kasmetinių atostogų, paimant vaikus aptartos dienos 9 val. ryte ir grąžinant po 15 kalendorinių dienų iki 21 val. vakaro; d) nustatyti, kad tėvas R. Č. su sūnumis G. Č. ir L. Č. bendraus, pagal nustatytą grafiką, jų mamai nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškovė nesilaiko Biržų rajono apylinkės teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto, kuris numato, kad V. Č. nedarys kliūčių R. Č. bendrauti su vaikais. Ieškovė visaip trukdo jam bendrauti su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, pakeičiant sutarties dalį dėl išlaikymo dydžio, nustatant, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Č. ir L. Č. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2013-07-30 iki vaikų pilnametystės, kita šio punkto dalį paliko nepakeistą; nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. ir L. tvarką pagal tokį grafiką: a) kas mėnesį, ne mažiau kaip kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš ieškovės pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį 9 val. ryte ir grąžinant vaikus tos pačios savaitės sekmadienio vakare, ne vėliau iki 21 val.; b) ne mažiau kaip puse visų kalendorinių švenčių (Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų ir pan.), paimant vaikus 9 val. ryte ir grąžinant kitos dienos vakare iki 21 val.; c) ne mažiau kaip puse, atsakovo kasmetinių atostogų, paimant vaikus aptartos dienos 9 val. ryte ir grąžinant po 15 kalendorinių dienų iki 21 val. vakaro; d) Nustatė, kad tėvas R. Č. su sūnumis G. Č. ir L. Č. bendraus pagal nustatytą grafiką, jų mamai nedalyvaujant. Priteisė iš atsakovo 50 Lt žyminio mokesčio ir 11,88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, bei priteisė iš ieškovės atsakovui 144 Lt žyminio mokesčio ir 11, 88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad atsakovas yra vaikų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šalys išsituokę, jų nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu ir teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą G. ir L. po 130 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja skiriama vaikų motina ieškovė, kuri nedaro kliūčių vaikų tėvui atsakovui bendrauti su vaikais.
Atsakovas nustatyto dydžio išlaikymą vaikams teikia, jis dirba (duomenys neskelbtini) esančioje įmonėje ir jo valandinis darbo užmokestis sudaro 127,50 (duomenys neskelbtini)Kronų (pagal Lietuvos Banko nustatytą kursą sudaro 53,08335 Lt). Nėra aišku kiek atsakovas per savaitę ar mėnesį turi dirbti darbo valandų, taip pat neaišku kiek mokesčių turi būti atskaitoma iš atsakovui priskaičiuojamo darbo užmokesčio. Atsakovas per mėnesį išleidžia būsto nuomai 8 000 (duomenys neskelbtini) Kronų (pagal Lietuvos Banko nustatytą kursą sudaro 3 330,72 Lt). Atsakovas yra įsigijęs išsimokėtinai nekilnojamą turtą. Iš pateiktų duomenų teismas negalėjo nustatyti atsakovo realios turtinės padėties, nes jis apie savo turtinę padėtį nepateikė išsamios informacijos. Teismas negalėjo nustatyti realių atsakovo pajamų dydžio, nes pateikta darbo sutartis ir būsto nuomos sutartis tik patvirtino, kad atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jam mokamas valandinis darbo užmokestis sudaro 127,50 Norvegijos Kronų bei turi kasmėnesinių išlaidų būstui. Atsakovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, turėjo pakankamą laiko tarpą pateikti teismui išsamius duomenis apie savo realią turtinę padėtį, todėl tokį atsakovo elgesį teismas vertino kaip esamos realios turtinės padėties slėpimą.
Išlaikymas vaikams teismo sprendimu buvo nustatytas 2009 m., ieškovė dėl artimo žmogaus ligos negali šiuo metu dirbti, ją remia piniginėmis lėšomis užsienyje dirbantis draugas. Vaikams priteistas išlaikymas yra mažesnis už valstybės mokamas periodines išmokas vaikams iš Garantinio fondo, kurios yra 1,5 BSI dydžio per mėnesį vienam vaikui. Todėl ieškovė turėjo pagrindo kreiptis į teismą ir prašyti padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, į vaikų amžių, būtinumą patenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas, t.y. užtikrinant vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, teismas darė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų bendriesiems, individualiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina skirti po 1 000 Lt. Todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Nors atsakovas teigė, kad nepajėgs mokėti didesnio išlaikymo, nes turi išlaidų, skolų, tačiau nepateikė jokių jo realią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsakovas yra jaunas, darbingas, sveikas vyras, turintis galimybes užsitikrinti pakankamas pajamas pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Teismas laikė, kad vaikų poreikiai atitinkamai padidėjo ieškovei padavus ieškinį teismui, nes būtent dėl padidėjusių poreikių ji kreipėsi į teismą, todėl padidintą išlaikymą šalių vaikams turi būti teikiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y., 2013-07-30.
Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nustatyta nebuvo, ieškovė tik įsipareigojo nedaryti kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais. Ieškovė neprieštaravo atsakovo nurodytam grafikui dėl bendravimo su vaikais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, VTAS išvadą, vaiko interesus, teismas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nustatė pagal jo pateiktą grafiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-06 sprendimo dalį dėl patenkinto ieškinio pakeisti ir nustatyti, jog jis nepilnamečiams vaikams moka po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-03-06 iki jų pilnametystės; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Mano, jog teismas per daug padidino vaikų išlaikymui skirtą dydį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog vaikams priteistas išlaikymo dydis yra didesnis nei jam liekanti pinigų suma, todėl negali priteisti vaiko išlaikymo daugiau negu tai objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. Teismas netinkamai taikė CK 3.192 str., šios normos nevertino sistemiškai su CK 3.27, 3.205 str., netinkamai nustatė ieškovės turtinę padėtį, vaikų poreikius, tėvų pareigos juos išlaikyti proporcingumo principą. Mano, jog iš jo priteisiamas išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas jo gaunamoms pajamoms. Ieškinys yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovė siekia pasipelnyti. Ieškovės išlaidos vaikams yra visiškai nepagrįstos, neįrodytos. Teismas nesilaikė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimo, vertinimo tvarką. Ieškovė naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, bet savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų neteikė. Jis priteistą išlaikymą vaikams vykdė ir teikė didesnį vaikams išlaikymą, tačiau teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes nėra jokio pagrindo pripažinti, jog toks didelis išlaikymas vaikams yra būtinas. Iki ieškinio padavimo jis vaikų išlaikymui mokėjo po 500 Lt per mėnesį, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies nuo teismo sprendimo priėmimo, o ne nuo ieškinio padavimo. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog būtent tokia suma yra išleidžiama sūnums išlaikyti. Be to, sūnų poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus savo turtinę padėtį ir finansines galimybes. Ieškovė turi papildomų išlaidų sūnui ugdyti ir lavinti, sveikatos priežiūrai, tačiau išlaidos dėl sveikatos būklės neekstraordinarios. Ieškovė nurodo, jog turtinė padėtis yra sunki, tačiau ji turi galimybę tenkinti didelius vaiko poreikius, kurių atsakovas neturi galimybės tenkinti. Atsakovas savo pareigas vykdo tinkamai, šiuo metu gali teikti vaikams išlaikymą tokį kaip iki šiol, t. y. po 250 Lt kiekvienam per mėnesį. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas turi nuolatinį darbą Norvegijoje ir gauna dideles pajamas. Priešingai, atsakovas negauna pajamų nei Norvegijoje, nei Lietuvoje, o išlaikymą vaikams mokėjo paimdamas paskolą iš banko. Teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių, t. y. kiek ir kokias pajamas gauna atsakovas, kaip jos pakito nuo išlaikymo priteisimo, kaip pakito vaiko poreikiai, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pakankamai išsamiai įvertoje visus byloje esančius įrodymus, objektyviai vertino ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Jos nurodytos būtinos išlaidos vaikams buvo paskaičiuotos imant metinę sumą ir padalijant į 12 mėnesių, nes vieną mėnesį daugiau tenka išleisti, kitą mažiau. Vaikai auga, jai vienai tenka jais rūpintis, todėl ji negali riboti vaikų poreikių, kad jie atitiktų valstybės nustatytas normas, kadangi vaikai neauga globos namuose ir gali valgyti tiek kiek jiems to reikia, o apelianto pareiga tinkamai tuo pasirūpinti. Vyresnis sūnus yra bręstantis, todėl turi savo reikalavimų dėl aprangos, apavo, telefono ir kitų aksesuarų bei kitų dalykų. Apeliantas nurodo, jog negali skirti tokį išlaikymą vaikams, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Pritaria teismo argumentams dėl apelianto turtinės padėties bei jo įsipareigojimų. Byloje buvo pateikta (duomenys neskelbtini) būsto nuomos sutartis, todėl apeliantas nepakankamai pagrindė, jog neturi jokio darbo nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje bei neturi galimybių dirbti ir užsidirbti pinigų daugiau ar gauti papildomų pajamų, kad galėtų teikti atitinkamą išlaikymą vaikams. Be to, apeliantas turi pakankamai lėšų teisinėms paslaugoms, taip pat jis turi nekilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir nustatė, jog atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Č. ir L. Č. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2013-07-30 iki vaiko pilnametystės.
Apeliantas nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog vaikų poreikiai išaugo, nepagrindė išlaidų dydžio vaikams bei byloje nėra įrodymų, jog jis gauna kokias tai pajamas. Taip pat mano, jog teismas negalėjo priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. Mano, jog vaikams gali skirti po 250 Lt per mėnesį.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Kaip minėta, priteisto vaikams išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne tik dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo, bet ir dėl išlaikomų vaikų poreikių pasikeitimo. Akivaizdu, kad nuo 2009-12-08 (priimtas sprendimas) iki 2013-07-30 (pateiktas ieškinys) šalių nepilnamečiai vaikai Gabrielius, gim. 1999-10-10, ir Lukas, gim. 2004-02-27 paaugo, todėl pripažintina, kad tokio amžiaus vaikų poreikiai akivaizdžiai pasikeitė lyginant su dešimties ir penkerių metų vaiko poreikiais. Kaip žinia, augančiam vaikui didėja poreikiai. Be to, dėl per ketverius metus pasikeitusios ekonominės situacijos didėja ir kitos vaikų išlaikymo išlaidos (maistui, rūbams, avalynei ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma (po 130 Lt per mėnesį) tapo nepakankama net ir būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį.
Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui ir kitokiam ugdymui. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civ. byloje 2007-01-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2008-02-08 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-77/2008 ir kt.).
Ta aplinkybė, kad įstatymai numato minimalius vaiko poreikius, dar nereiškia, jog atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo savo vaikams. Atsakovas turi pareigą įrodyti, kad teismo priteisto 500 Lt išlaikymo jis negali mokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), nes yra sudaręs busto nuomos sutartį ir kas mėnesį moka 8 000 kronų nuomos mokestį (b. l. 107-112). Be to, nuo 2013-11-01 atsakovas yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) įmonėje JL Gruppen AS, kurioje jis gauna 127,5 kronas per valandą (b. l. 105-106). Duomenų, jog jis šioje įmonėje nebedirba, toje šalyje nebegyvena, kad registruotas darbo biržoje ir pan. nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams. Atsakovas 2012-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje už 45 000 Lt (b. l. 86-96). Pažymėtina ir tai, kad nuo 2010-07-14 iki 2013-09-13 atsakovas pats geranoriškai mokėjo savo vaikams 500 Lt išlaikymą per mėnesį (b. l. 18-61). Kai tuo tarpu iš Sodros išrašo matyti, jog atsakovas Lietuvoje buvo įsidarbinęs tik nuo 2011-12-19 iki 2012-03-30 UAB „Kietasis biokuras“ ir jo atlyginimas vidutiniškai siekė virš 2 000 Lt.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010).
Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino ieškovės nurodytas aplinkybes bei esamus įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą. Apeliantas, teigdamas, kad jokio darbo Norvegijoje neturi ir pajamų negauna, įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Priešingai nei teigia apeliantas, 5 metams sudaryta Būsto nuomos sutartis, nekilnojamojo turto įgijimas Lietuvoje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis turi nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini) ir savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia. Šie įrodymai patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis leidžia teikti vaikams išlaikymą po 500 Lt per mėnesį. Apeliantas yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl gali pakankamai uždirbti pinigų bei išlaikyti savo vaikus (b. l. 107-112).
Apeliantas siūlo nustatyti vaiko poreikius pagal Lietuvos higienos normas HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatytas minimalias normas, t. y. mano, kad vaiko išlaikymui būtinas lėšas galima skaičiuoti pagal normas, nustatytas vaikų globos įstaigoms, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namams. Tačiau jo vaikai gyvena šeimoje, turi sveikus ir darbingus tėvus ir pagrindo priskirti juos prie vaikų išlaikomų valstybės, augančių globos namuose, nėra. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovė nepagrįstai nurodo išleidžianti vaikų maitinimui 800 Lt. Šalių vaikai yra 15 ir 10 metų amžiaus, sparčiai augantys ir bręstantys. Visuotinai žinoma, kad tokio amžiaus vaikų, berniukų poreikiai, o ypač maisto, yra tikrai labai dideli. Svarbu yra ir tai, kad ieškovė dalyvaudama kasdieniniame vaikų gyvenime, prisiima didesni rūpestį už juos ir didesnę jų išlaikymo naštą, nei atsakovas. Pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Biržų rajono apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto R. Č. priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)