- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1992-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10548-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- D. S., O. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- G. K., P. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės D. K. ieškinio atsakovams D. S., O. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir nekilnojamojo daikto išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro priėmimo klausimas; tretieji asmenys: G. K. ir P. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. S., O. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui, kuriame prašo: (i) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-21-0857; (ii) išregistruoti nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskeltini) (duomenys neskeltini) iš nekilnojamojo turto registro; (iii) priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovė ieškinį, išaiškino ieškovei, kad ieškovė turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas taip pat nutarė grąžinti ieškovei 110 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį, nes, anot ieškovės, pažyma yra neteisėta. Ši savo reikalavimą ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 119 punkto pažeidimu.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomą panaikinti pažymą priėmė viešojo administravimo subjektas. Toks aktas laikytinas individualiuoju administraciniu aktu, kurio teisėtumas tikrinamas būtent administraciniuose, bet ne bendrosios kompetencijos, teismuose. Byloje pagal ieškovės pareikštą pirmąjį reikalavimą turės būti vertinama, ar atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas, ar nepažeidė Reglamento nuostatų. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį panaikinimo yra susijęs su teisiniais santykiais, kurie reglamentuoti atitinkamose viešosios teisės normose, ir yra administracinio pobūdžio.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė antruoju ieškinio reikalavimu prašo išregistruoti nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskeltini) (unikalus Nr. (duomenys neskeltini) iš nekilnojamojo turto registro. Taigi, ieškovė siekia, kad būtų pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys – nekilnojamasis daiktas būtų išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad VĮ Registrų centras atliko aptariamo buto registraciją vadovaudamasis būtent ginčo pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį, kurią ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo panaikinti kaip netesėtą.
6. Teismas akcentavo, kad nekilnojamojo turto registre atliekami veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialiųjų viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka įgaliotas subjektas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre pagal savo pobūdį yra viešasis administravimas. Todėl byloje pagal antrąjį ieškovės reikalavimą turės būti vertinama, ar VĮ Registrų centras pagrįstai atliko ginčijamus registravimo veiksmus ir ar nepažeidė registravimo procedūrų. Taigi, ieškovės antrasis reikalavimas atsakovui VĮ Registrų centrui yra tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmais viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Ginčai dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų ir (ar) sprendimų yra teismingi administraciniam, bet ne bendrosios kompetencijos, teismui.
7. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta pirmiau, konstatavo, kad abu ieškovės ieškinio reikalavimai yra administracinio pobūdžio, ginčas kilo būtent iš administracinių teisinių santykių, byloje turės būti vertinama, ar atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centras tinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, kaip viešojo administravimo srities ginčas, bet ne bendrosios kompetencijos teisme. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet ne Vilniaus miesto apylinkės teismui. Todėl ieškinį atsisakė priimti, išaiškinant ieškovei, kad ji turi su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) D. K. pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
9. Nurodo, kad ieškovė, ginčydama administracinį aktą, reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimą (pirmasis reikalavimas), bet iš esmės siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises, nes dalis ieškovei priklausančios bendrojo naudojimo patalpos a-6, administracinių aktų pagrindu buvo priskirti atsakovės butui. Toks ginčas, susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, disponavimu, yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės ieškinį dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir nekilnojamojo daikto išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra bylos teismingumas konkrečiam teismui. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galbūt pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įsitikinti, kad ieškinys pareikštas pagal CPK IV skyriuje (CPK 25–36 straipsniuose) įtvirtintas teismingumo taisykles.
14. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
15. Ieškovė ieškiniu reiškia tokius reikalavimus: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-21-0857; išregistruoti nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskeltini) (unikalus Nr. (duomenys neskeltini) iš nekilnojamojo turto registro; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
16. Taigi, ieškinio reikalavimais ieškovė siekia nuginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį ir taip pat reiškia išvestinį reikalavimą išregistruoti butą, esantį (duomenys neskeltini) iš nekilnojamojo turto registro (buto registracija atlikta vadovaujantis ginčo pažyma, kuri ginčytina pirmuoju reikalavimu), visi šie reikalavimai yra administracinio pobūdžio ir nagrinėtini administraciniame teisme.
17. Atskirasis skundas yra paremtas tuo, kad tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, šiuo atveju svarbu tai, kad šalių ginčo santykiai yra sureguliuoti priimtu administraciniu aktu. Ieškovė priimto akto neteisėtumą įrodinėja procedūriniais pažeidimiais, nes, ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikti bendrojo naudojimo patalpos „a-6“ visų bendrasavininkų sutikimai, tokiu būdu pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 119 punktą. Taigi, ginčo administracinio akto teisėtumas tikrinamas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme.
18. Atsižvelgiant į tai, kad antrasis ieškovės reiškiamas reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, kuris, kaip minėta, yra aiškiai susijęs su administraciniu teisiniu santykiu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą ieškinio teismingo taisyklių pažeidimą ir atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
19. Pastebėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, kad nekilnojamojo turto registre atliekami veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka įgaliotas subjektas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre pagal savo pobūdį yra viešasis administravimas. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų ir (ar) sprendimų yra teismingi administraciniam teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-236-2012, 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-262/2012, 2013 m. vasario 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-262/2012, 2015 m. sausio 7 d. nutartis teismingumo bylose Nr. T-1/2015 ir Nr. T-4/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-32/2015, 2019 m. spalio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2019).
20. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės (ieškovės) D. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.