Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic ir uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“.

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Anot pareiškėjo, antstolė neteisėtai nukrypo nuo Civilinio proceso kodekso 668 ir 736 straipsniuose įtvirtintos išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos; iš skolininko yra išieškomos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar šios lėšos viršija Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Pareiškėjas nurodė, kad jam lieka nepakankamai pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms.

Suinteresuotas asmuo antstolė I. Beliačic 2016 m. spalio 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti lėšų areštą. Anot antstolės, pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pateikti išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje.

Antstolė I. Beliačic vykdomojoje byloje Nr. 0011/09/04552 vykdo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9911-433/2009 dėl 718,83 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. G. išieškotojui UAB „Mokilizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Snoro lizingas“) (v. b. l. 2). 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu antstolė areštavo iš viso 1034,83 Eur sumą, esančią skolininkui priklausančioje sąskaitoje Marijampolės pataisos namuose, taip pat 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 54).

Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte nurodyta, jog antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

Taigi, priešingai negu nurodė pareiškėjas, įstatymai (CPK 736 straipsnio 1 dalis) vis dėlto leidžia vykdyti išieškojimą iš mažesnės negu 1 MMA lėšų sumos – ginčijamas antstolės patvarkymas visiškai atitinka nurodytą CPK 736 straipsnio 1 dalies nuostatą. Bylos duomenys neteikia pagrindo teigti, kad skolininko sąskaitoje yra lėšų arba kad sąskaitoje esančios lėšos gali būti priskiriamos CPK 668 straipsnyje nurodytoms lėšų rūšims. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu į pareiškėjo sąskaitą būtų pervedamos lėšos ir kiltų ginčas dėl jų kilmės, jis turi teisę per 14 dienų nuo piniginių lėšų nurašymo pateikti antstolei piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, pagrindžiančius, jog iš nurašytų piniginių lėšų išieškojimas negalimas ir šios lėšos būtų jam grąžinamos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 85-87 punktai). Apibendrindamas nurodytus motyvus teismas sprendžia, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus bei priimdama pareiškėjo skundžiamus patvarkymus, nepadarė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Dėl to skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.