Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas

„2020 m. balandžio 23 d. naujienų portale WWW.delfi.lt. V. D. straipsnyje Aplinkos ministras M.: Druskininkai vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą: K. M. paskelbti duomenys:... Druskininkai vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą, ... vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia Druskininkų savivaldybės dalykinę reputaciją.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė - asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus - nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai informacijos adresato atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) šios kategorijos bylose nuosekliai plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant reputaciją griaunančio pobūdžio formuluočių. Nacionalinėje teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve.

CK 2.24 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) teisėjų Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 (toliau - Nutarimas) 8 p., atsakovas privalo įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, o ieškovė privalo įrodyti, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovus, kad jie buvo paskleisti viešai ir kad jie yra žeminančio pobūdžio.

CK 2.24 str. įtvirtinta asmens teisė ginama, kai viešai paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios (duomenys) arba tikrais faktais nepagrįsti vertinimai, kai tokia informacija pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. CK 2. 24 str. prasme duomenys yra faktai ir žinios apie faktus. Žinios atribojimas nuo nuomonės yra tiek teisės (teisinio vertinimo), tiek fakto klausimas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad siekiant tam tikrus teiginius priskirti žinios ar nuomonės kategorijai, būtina atsižvelgti į teiginių paskleidimo kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes ir t.t.) Žinios ir nuomonės teisinės sąvokos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 2 str., o sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, teismų praktikoje yra vadovaujamasi šiomis sampratomis: faktas - tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas; žinia - tai informacija apie faktus. Žinioms taikomas tiesos kriterijus, nes jas galima patikrinti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Faktų egzistavimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumas „nepasiduoda“ įrodinėjimui. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, nes tai - asmens subjektyvus tikrų faktų ir įvykių vertinimas, tačiau nuomonė ar vertinimas turi remtis tikrais faktais ir įvykiais. Tuo atveju, jei asmens išsakomam vertinimui pagrįsti nepakanka tikrų faktų ir įvykių, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad išsakydamas pakankamo faktinio pagrindo stokojantį vertinimą, asmuo sukuria naują žinią net ir tuo atveju, jei skleidžiama informacija lingvistine prasme yra „įvilkta“ į vertinimo (nuomonės) formą. Neturintis objektyvaus faktinio pagrindo vertinimas (pvz., kai faktai ir įvykiai tikrovėje neegzistavo, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams, pateikiant informaciją yra iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais) gali būti pripažintas žeidžiančiu juridinio asmens dalykinę reputaciją, o nukentėję asmenys turi teisę gintis taip kaip ir paskleidus žinią, t. y., pagal CK 2.24 str.

Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad atvejais, kai tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriama konkreti savybė, kuri aiškiai išsakyta, o tai, ar ji atitinka tikrovę gali būti patikrinta, laikoma, kad yra paskleisti nauji konstatuojamieji duomenys. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis numato, kad savivaldybės turi savarankiškąsias, t. y. Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) funkcijas, viena iš kurių yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas

Atsakovo viešai paskleisti duomenys gali būti objektyviai patikrinti, t. y., galima patikrinti, ar tikrai Druskininkų savivaldybė (savivaldybės taryba) yra suprojektavusi „ištisą dvarų kvartalą“, kuris bus statomas vietoje vieno nugriauto statinio, taip pat įmanoma patikrinti, ar bendrasis miesto planas prieštarauja viešajam interesui. Įvertinus lingvistines Teiginių konstrukcijas, Straipsnio kontekstą ir atsižvelgiant į tai, kad Teiginius galima patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis, konstatuotina, jog šiame ieškinyje nurodytais Teiginiais Atsakovas paskleidė duomenis CK 2.24 straipsnio prasme, t. y., žinias (angl. statement of fact), o ne nuomonę ir/ar vertinimą (angl. value judgement).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 1 d., savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad savivaldybės taryba ir Ieškovė (savivaldybė) yra tarpusavyje susiję objektyviais tiesioginiais ryšiais ir šios sąsajos yra viešai žinomos, todėl Atsakovo apie savivaldybės tarybą viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys neišvengiamai „meta šešėli"" ant Ieškovės (savivaldybės). Tokią Ieškovės poziciją patvirtina visas tiek Straipsnio kontekstas, tiek Straipsnio antraštė: „<...> M.: Druskininkai <...> rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“ - akivaizdu, kad „Druskininkai“ šiuo atveju reiškia Druskininkų mieste savivaldos funkciją įgyvendinantį asmenį - savivaldybę. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad Teiginiais yra paskleista informacija apie Druskininkų savivaldybę, visuomenėje ši informacija suvokiama būtent kaip informacija apie Druskininkų savivaldybės veikimą, taigi, Druskininkų savivaldybė šioje civilinėje byloje yra tinkama Ieškovė.

Juridinio asmens dalykinę reputaciją galima apibūdinti kaip visuomenės nuomonę apie asmenį, susiklosčiusią jo socialinių savybių pagrindu. Dalykinė reputacija apibrėžiama kaip neturtinio pobūdžio vertybė, kurios apsaugą garantuoja teisė. LAT teisėjų Senatas Nutarime (6 p.) pažymėjo, kad nustatant faktą, ar paskleistos žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia juridinio asmens gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę - ūkinę, komercinę veiklą ir pan. . Atsakovui paskelbus Teiginius, Ieškovei buvo priskirtas viešajam interesui priešingas veikimas, tariamas „galios demonstravimas"" Druskininkų bendruomenės interesų sąskaita, t. y., akivaizdžiai negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, Ieškovę apibūdinantis itin neigiamai. Tai vienareikšmiškai įrodo ir Straipsnyje paskelbtos paties Atsakovo deklaracijos dėl būtinybės „imtis priemonių stabdyti tokio sprendimo projekto svarstymą“ ir vieši Atsakovo grasinimai „proaktyviai ginti “ Druskininkų savivaldybės neva pažeidžiamą viešąjį interesą. Atsakovo Teiginiais paskleisti duomenys apie Ieškovės neva vykdomą viešojo intereso pažeidimą, vadovaujantis aukščiau nurodytais LAT Senato Nutarime pateiktais išaiškinimais, yra žeminantys per se, todėl papildomai dalykinę reputaciją pažeidžiantis Teiginių pobūdis šiuo atveju neįrodinėtinas. Atsakovo sąžiningumo klausimas, sprendžiant šį civilinį ginčą, aktualus, atsižvelgiant į toliau nurodomoje nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencijoje šios kategorijos bylose suformuotas taisykles. Vadovaujantis EŽTT praktika, sprendžiant dėl asmens, paskleidusio informaciją tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t.y. būtina atsakyti į klausimą, ar duomenis paskleidęs asmuo elgėsi sąžiningai. Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tarpusavio santykiuose viešieji asmenys turėtų vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos etiketo standartu, ypač tai taikytina politikams, kuriems keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai, todėl viešas nepagrįstų kaltinimų pateikimas, priskiriant asmeniui teisei priešingas veikas, negali būti vertinamas teisėtas saviraiškos laisvės įgyvendinimas viešojoje diskusijoje . Ieškovė yra įsitikinusi, kad skleisdamas Teiginius Atsakovas veikė nesąžiningai. Tikrasis Atsakovo tikslas ir Teiginių skleidimo motyvas buvo deklaratyvus politikavimas per viešąją mediją, save pateikiant kaip tariamai pažeisto viešojo intereso gynėją, t. y., siekiant asmeninės politinės naudos., Atsakovas yra valstybės politikas - Vyriausybės narys, taigi, Kodekso nuostatos jam yra taikomos pilna apimtimi. Kodekso 4 straipsnis nustato valstybės politikų elgesio principus. Minėto straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas nešališkumo reikalavimas, reiškiantis, be kita ko, valstybės politiko pareigą vengti išankstinio nusistatymo. Druskininkų savivaldybės atžvilgiu viešai skelbdamas kategoriškus ir tikrovės neatitinkančius Teiginius, Atsakovas nepatikrino, neatsižvelgė ir neįvertino objektyvių duomenų, paneigiančius viešus Teiginiais išsakytus kaltinimus ir tokiu būdu pademonstravo akivaizdų išankstinį nusistatymą, t. y., pažeidė Kodekso 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nešališkumo reikalavimą. Atskirai pažymėtina, kad Atsakovas šio civilinio ginčo kontekste laikytinas tiek viešosios informacijos (ginčo duomenų) rengėju, tiek jos skleidėju, Ieškovei nekyla abejonių, kad Atsakovas, eidamas aplinkos ministro pareigas, turėjo visas galimybes susipažinti su šio ieškinio pareiškimo 20 punkte nurodyta informacija, tačiau, akivaizdu, to nepadarė, nes tikrasis Atsakovo tikslas, Ieškovės įsitikinimu, buvo ne ginti tariamai pažeistą viešąjį interesą, o viešai ir itin populistiškai pristatyti save, kaip „gelbėtoją“, manipuliuojant itin didelio visuomenės dėmesio susilaukusia „Vijūnėlės dvaro“ tema, ignoruojant, be kita ko, Kodeksu Atsakovui, kaip valstybės politikui nustatytus elgesio imperatyvus.

Apibendrinant išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad Atsakovas Teiginiais paskleidė duomenis CK 2.24 str. prasme, šie duomenys buvo paskleisti viešai, jie yra apie Ieškovę ir jie yra žeminančio pobūdžio. Taigi, Ieškovė įrodė tris faktus, kuriuos įrodyti pareiga tenka Ieškovei. Tuo tarpu Teiginiais paskleistų duomenų neatitikimas tikrovei yra preziumuojamas, kol duomenis viešai paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Ieškovės atstovė pasisakė, kad laikosi pozicijos, kad atsakovo K. M., tuo metu buvusio aplinkos ministru teiginiai dėl kurių kilo ginčas buvo žinia, o ne nuomonė, nes juo galima patikrinti ir jie yra konstatuojamojo pobūdžio. Ieškovė įrodė jog žinia yra paskleista ir paskleista apie ieškovę bei jos žeminantį pobūdį.

Ieškovė neprieštarauja jog buvo keičiamas bendrasis planas, tačiau jis buvo keistas ne dėl to, kad būtų statomas dvarų kvartalas, o dėl to, kad pasikeitė miesto infrastruktūra ir bus statomas mokymo centras. Bendrojo plano pakeisto neteisėtumas nepripažintas jokiu dokumentu.

Nesutinka ieškovė jog ginčo sprendimui turi reikšmę Europos žmogaus teisių teisme (toliau EŽTT) nagrinėjama byla dėl teisės į nuosavybę pažeidimo, nes toje byloje ginčo šalimis yra Valstybė ir fizinis asmuo.

Ieškovė nereikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo, todėl neįrodinėja faktinio ieškovės dalykinės reputacijos sumenkėjimo (sumažėjimo).

Nors Druskininkų savivaldybės tarybai buvo pateiktas tvirtinti keičiamas Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris numato galimybę, patvirtinus bendrąjį planą, keisti žemės paskirtį teritorijoje, dėl kurios nėra pasibaigę teisminiai ginčai, t. y. patvirtinus bendrąjį planą teritorijos, kurioje yra Vijūnėlės „dvaro“ sklypas, funkcinė zona būtų pakeista iš rekreacinės į urbanizuojamosios. Vadinasi, teritorijoje taptų leidžiama pastatų, tame tarpe gyvenamųjų namų, statyba. Taigi, nepaisant to, kad byla šiuo metu nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Ieškovė inicijavo procesus, kurie įgalintų keisti žemės paskirtį buvusio Vijūnėlės „dvaro“ teritorijoje.

Atsakovo vadovaujama Aplinkos ministerija, vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 ir 9 str. nuostatomis, gindama viešąjį interesą ir siekdama užkirsti kelią galimai neteisėtam Ieškovės elgesiui, 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Vyriausybės atstovą J. A. (duomenys neskelbtini) prašė sustabdyti bendrojo plano tvirtinimą arba nukelti bendrojo plano sprendinių įsigaliojimą ginčijamoje teritorijoje iki baigsis visi teisminiai ginčai, susiję su ginčijama teritorija. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo pakeistas savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57. Iš Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano dokumentų (aiškinamojo rašto ir kt. matyti, jog pagal Druskininkų bendrojo plano sprendinius, nagrinėjama teritorija patenka į urbanizuojamą gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną miestuose ir miesteliuose.

Atitinkamai, žiniasklaidos atstovams domintis susiklosčiusia situacija, 2020 m. balandžio 24 d. buvo publikuotas Straipsnis, kuriame buvo aprašoma ir Atsakovo, kaip viešąjį interesą ginančio ministro, pozicija. Atsakovo vertinimu, Ieškovė, būdama Druskininkų miesto savivaldybe, siekdama rekreacinio naudojimo neurbanizuojamoje teritorijoje, kurorto apsaugos zonoje, sudaryti galimybes įteisinti statybas nelaukiant, kol byla bus išnagrinėta Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pamina demokratinės valstybės principą ir taip rodo savo nepagarbą teisingumą vykdančių institucijų veiklai bei veikia priešingai visuomenės interesams. Atitinkamai, 2020 m. balandžio 24 d. naujienų portalui www.delfi.lt Atsakovas, vadovaudamasis turimais dokumentais ir duomenimis, išreiškė savo poziciją dėl Ieškovės užmojo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir įteisinti statybas buvusio Vijūnėlės „dvaro“ teritorijoje. Atsakovo vertinimu, jo turimomis žiniomis ir dokumentais pagrįsta pozicija, išreikšta visuomenės informavimo priemonėje, nėra paremta išgalvotomis žiniomis, taip pat nėra melaginga, šmeižianti ar žeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Konstitucijos 25 str. 3 d. nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat į garbę ir orumą) bei teisėtų interesų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 str., kuris įtvirtina teisę į saviraiškos laisvę, yra konstatavęs, jog teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Anot EŽTT, toks Konvencijos nuostatos aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida (EŽTT sprendimai bylose Hartel prieš Šveicariją; Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę). EŽTT, analizuodamas garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo atvejus, ne kartą yra akcentavęs, kad būtina atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., A. S. AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014).

Šiuo konkrečiu atveju, Straipsnis buvo rengiamas itin opia, aktualia ir itin didelio visuomenės dėmesio susilaukusia tema. Kaip žinoma, dėl vadinamojo Vijūnėlės „dvaro“ teisminiai ginčai vyko net kelis metus, o šiuo metu byla nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Tuo tarpu Ieškovė bei jai vadovaujantis meras R.M. tiek teisiniais būdais, tiek viešais pareiškimais kryptingai gynė Vijūnėlės „dvaro“ statybą, kuri galutiniais teismų sprendimais pripažinta neteisėta Nors teisminis ginčas šiuo metu vis dar vyksta Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Ieškovė ėmėsi iniciatyvos ir Druskininkų savivaldybės tarybai pateikė tvirtinti keičiamą Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Patvirtinus planą atsiranda galimybė keisti žemės paskirtį teritorijoje, dėl kurios nėra pasibaigę teisminiai ginčai. Taigi, Ieškovė deda pastangas numatyti galimybes šioje teritorijoje vykdyti statybas. Priešingai, nei teigia Ieškovė, Atsakovas paskelbė ne melagingas, išgalvotas, reputaciją žeminančias žinias, o pakomentavo kaip jis, būdamas Aplinkos ministerijos vadovu, remdamasis turimais duomenimis, vertina esamą realią, neišgalvotą situaciją bei Druskininkų savivaldybės tarybos elgesį, kuomet nepasibaigus teisminiams procesams siekiama patvirtinti naują Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Minėtame plane, be kita ko, numatomas teritorijos funkcinio zonavimo pakeitimas, keičiant funkcinę zoną iš rekreacinės į urbanizuojamąją, tokiu būdu teritorijoje leidžiant statyti pastatus, įskaitant - gyvenamuosius namus. Priešingai, nei teigia Ieškovė, Atsakovo pateikta pozicija nėra užgauli, šmeižianti, paremta išgalvotais duomenimis, tendencingai žeminanti. Vadovaujantis Ieškovės pozicija, bet koks pasisakymas spaudoje, viešojoje erdvėje, neigiamai įvertinamas kito asmens elgesys ir pan. yra tiesos neatitinkančios informacijos skleidimas CK 2.24 str. 1 d. prasme. Laikantis tokios pozicijos būtų paneigiama žodžio teisės bei demokratinės visuomenės samprata. Atsakovo vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas, todėl privalo būti atmestas.

Visuomenės informavimo įstatymo 89 str. 2 d. numatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (LAT 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje. 3K-3-106/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (LAT 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (LAT 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

Paminėtina, kad Atsakovas visada aktyviai dalyvavo ir domėjosi susiklosčiusia situacija Druskininkuose siekdamas vienintelės naudos – apginti viešąjį interesą. Kreipdamasis į Vyriausybės atstovą dėl svarstomo Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, Atsakovas veikė pagal savo įgaliojimus ir nesikišo į savivaldybės veiklą. Atitinkamai, Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 d. 3 p. ir Kodekso 9 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, nusprendė, kad Aplinkos ministras K. M. (Atsakovas), pasisakydamas apie Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano svarstymą, Kodekso nuostatų nepažeidė. Atsakovas neturi žinių, kad minimas Seimlo etimos ir procedūrų komisijos sprendimas būtų apskųstas teismui teisės aktuose nustatyta tvarka. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas, pateikdamas savo vertinimą, pagrįsta turimais duomenimis, veikė teisėtai ir sąžiningai.

Atsakovas K. M. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, byla buvo nagrinėjama dalyvaujant jo atstovui advokatui E.Valčiukui, nes atstovo atvykimas laikomas bylos šalies atvykimu, o K. M. dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu (CPK 246 str. 2 d., 51 str. 2 d. ).

Atsakovas įrodinėja jog išsakė nuomonę, nes buvo politinė diskusija dėl bendrojo plano keitimo tarp Druskininkų savivaldybės ir K. M. kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario ir Aplinkos apsaugos ministro, kurie yra vieši asmenys.

Trečiasis asmuo UAB „Delfi“ (toliau trečiasis asmuo) savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškęs, atsiliepimo nepateikęs.

Atsakovas iš esmės neįrodinėjo jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę, o įrodinėjo jog jis išreiškė savo nuomonę atsakydamas į žurnalistės klausimus, atsakovas nesutiko jog sakė, kad „projektuojamas dvarų kvartalas bei nesutinka, kad sakė tuos žodžius, kurie nurodyti straipsnio pavadinime, teigdamas jog straipsnio pavadinimas yra Delfi sugalvotas.