Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1227-555/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-23
Bylos Nr.: e2A-1227-555/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02218-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: K. M.
Ieškovas: Druskininkų savivaldybės

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1227-555/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02218-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-114-399/2021 pagal ieškovės Druskininkų savivaldybės ieškinį atsakovui K. M. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, DELFI, uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Druskininkų savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) konstatuoti, kad 2020 m. balandžio 23 d. naujienų portale (duomenys neskelbtini), V. D. straipsnyje „Aplinkos ministras M.: (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“ K. M. paskelbti duomenys: „ <...> (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą,“ <...> vietoj vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas <...>“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia Druskininkų savivaldybės dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti K. M. per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis, be komentarų, per DELFI, UAB, valdomą naujienų portalą (duomenys neskelbtini) Rubrikoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti tokio turinio paneigimą: „2020 m. balandžio 23 d. naujienų portale (duomenys neskelbtini) V. D. straipsnyje „Aplinkos ministras M.: (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“ K. M. paskelbti duomenys: <...> (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą,“ <...> vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas <...>“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia Druskininkų savivaldybės dalykinę reputaciją.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovo paskelbtų teiginių formuluotės yra kategoriškos, teiginiai akivaizdžiai tendencingi, neatitinkantys tikrovės, jų konstrukcijos tiek teisiniu, tiek kalbiniu ir loginiu požiūriu yra konstatuojamojo pobūdžio. Teiginiai vertintini kaip viešas teisinis ieškovės veiksmų kvalifikavimas, neturintis objektyvaus pagrindo. Atsakovo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai klaidina visuomenę, o atsižvelgiant į teiginiais paskleistų duomenų žeminantį pobūdį, jų pateikimo būdą ir kanalą, neabejotinai menkina ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas nurodytais teiginiais sukūrė ir viešai paskleidė naujas žinias apie tai, kad Druskininkų savivaldybė, tariamai „demonstruodama galią“, „apeidama“ teisinį reguliavimą ir „veikdama priešingai viešajam interesui“, vietoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neteisėtu pripažinto statinio („V. D.“), neva ketina statyti visą tokių statinių kvartalą. Atsakovas, tokiais teiginiais įvardydamas tariamą Druskininkų savivaldybės ketinimą statyti ištisą dvarų kvartalą, šį tariamą ketinimą pateikia kaip tikrą, realų, nustatytą, t. y., tokį, dėl kurio nekyla abejonių. Atsakovas taip pat nurodo, kad ir šio tariamo neteisėto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį „apeinančio“ ir „galią demonstruojančio“ ketinimo turinį – įgyvendinimo veiksmus: projektuojamas ištisas dvarų kvartalas. Tokiu būdu atsakovas visuomenei ne tik praneša tikrovės neatitinkančią žinią apie neegzistuojantį ieškovės „planą“, bet ir konstatuoja, kad ieškovė šį „planą“ jau įgyvendina konkrečiais, t. y., projektavimo veiksmais. Atsakovas minėtame straipsnyje tvirtina, kad jo paskleisti teiginiai yra pagrįsti įsiteisėjusiais Lietuvos teismų priimtais sprendimais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, tokiu būdu sustiprindamas įspūdį, kad jo viešai skleidžiami duomenys yra tikri ir teisingi, o visuomenė neturi jokio pagrindo jais netikėti. Tokiu atveju eilinis skaitytojas tokius teiginius galėjo suprasti ir suprato kaip žinias apie aktyvų ir sąmoningą ieškovės veikimą priešingai viešajam interesui – ieškovės projektuojamą „ištisą dvarų kvartalą“, kurį ji neva rengiasi statyti vietoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neteisėtu pripažinto vieno statinio, t. y., ketinimą neteisėtai, (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesų sąskaita, pastatyti „dvarų kvartalą“. Atsakovo viešai paskleisti duomenys gali būti objektyviai patikrinti, t. y., galima patikrinti, ar tikrai Druskininkų savivaldybė (savivaldybės taryba) yra suprojektavusi „ištisą dvarų kvartalą“, kuris bus statomas vietoje vieno nugriauto statinio, taip pat įmanoma patikrinti, ar bendrasis miesto planas prieštarauja viešajam interesui. Įvertinus lingvistines teiginių konstrukcijas, straipsnio kontekstą ir atsižvelgiant į tai, kad teiginius galima patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis, ieškovė įrodinėjo, kad nurodytais teiginiais atsakovas paskleidė duomenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio prasme, t. y., žinias (angl. statement of fact), o ne nuomonę ir / ar vertinimą (angl. value judgement). Ieškovė taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VTĮ) 11 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, taigi, šiuo atveju savivaldybės taryba ir ieškovė (savivaldybė) yra tarpusavyje susiję objektyviais tiesioginiais ryšiais ir šios sąsajos yra viešai žinomos, todėl atsakovo apie savivaldybės tarybą viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys neišvengiamai „meta šešėlį“ ant ieškovės (savivaldybės). Atsakovui paskelbus minėtus teiginius, ieškovei buvo priskirtas viešajam interesui priešingas veikimas, tariamas „galios demonstravimas“ (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesų sąskaita, t. y., akivaizdžiai negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, ieškovę apibūdinantis itin neigiamai. Tai įrodo ir straipsnyje paskelbtos paties atsakovo deklaracijos dėl būtinybės „imtis priemonių stabdyti tokio sprendimo projekto svarstymą“ ir vieši atsakovo grasinimai „proaktyviai ginti “ Druskininkų savivaldybės neva pažeidžiamą viešąjį interesą. Atsakovo teiginiais paskleisti duomenys apie ieškovės neva vykdomą viešojo intereso pažeidimą yra žeminantys per se (lot. savaime, pat vienas). Ieškovė teigė ir tai, jog, skleisdamas tokius teiginius, atsakovas veikė nesąžiningai. Tikrasis jo tikslas ir teiginių skleidimo motyvas buvo deklaratyvus politikavimas per viešąją mediją, save pateikiant kaip tariamai pažeisto viešojo intereso gynėją, t. y., siekiant asmeninės politinės naudos, kadangi yra valstybės politikas. Druskininkų savivaldybės atžvilgiu viešai skelbdamas kategoriškus ir tikrovės neatitinkančius teiginius, atsakovas nepatikrino, neatsižvelgė ir neįvertino objektyvių duomenų, paneigiančius viešus teiginiais išsakytus kaltinimus ir tokiu būdu pademonstravo akivaizdų išankstinį nusistatymą, t. y., pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – VPEK) 4 straipsnio 8 punkte įtvirtintą nešališkumo reikalavimą. Atsakovas šio civilinio ginčo kontekste laikytinas tiek viešosios informacijos (ginčo duomenų) rengėju, tiek jos skleidėju. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas nurodytais teiginiais paskleidė duomenis CK 2.24 straipsnio prasme, šie duomenys buvo paskleisti viešai, jie yra apie ieškovę ir jie yra žeminančio pobūdžio. Teiginiais paskleistų duomenų neatitikimas tikrovei yra preziumuojamas, kol duomenis viešai paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas K. M. ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019 dar kartą pripažino, kad vadinamasis „V. D.“, stovintis (duomenys neskelbtini) centre, yra pastatytas neteisėtai, todėl privalo būti nugriautas. Atsakovas, kaip Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministras, visada nuosekliai laikėsi pozicijos, kad teismų, kaip teisingumą vykdančių institucijų, sprendimai demokratinėje visuomenėje privalo būti gerbiami ir vykdomi, o vadinamasis „V. D.“ turi būti nugriautas. Visuomenėje gerai žinoma, kad ieškovė visada palaikė ir gynė „V. D.“ statybų neteisėtumą, statinį stengėsi išsaugoti visais įmanomais būdais. Šia poziciją atspindi ir tai, kad ieškovė aktyviai dalyvavo kitose civilinėse bylose, palaikydama „V. D.“ statybas ir prašė teismo stabdyti sprendimo dėl „V. D.“ nugriovimo vykdymą. Atsakovas teigė, kad Druskininkų savivaldybės tarybai buvo pateiktas tvirtinti keičiamas Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris numato galimybę, patvirtinus bendrąjį planą, keisti žemės paskirtį teritorijoje, dėl kurios nėra pasibaigę teisminiai ginčai, t. y. patvirtinus bendrąjį planą teritorijos, kurioje yra „V. D.“ sklypas, funkcinė zona būtų pakeista iš rekreacinės į urbanizuojamosios, t. y. teritorijoje taptų leidžiama pastatų, tame tarpe gyvenamųjų namų, statyba. Nepaisant to, kad byla šiuo metu nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, ieškovė inicijavo procesus, kurie įgalintų keisti žemės paskirtį buvusio „V. D.“ teritorijoje. Tuo tarpu atsakovo vadovaujama Aplinkos ministerija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – SAPĮ) 7 ir 9 straipsnių nuostatomis, gindama viešąjį interesą ir siekdama užkirsti kelią galimai neteisėtam ieškovės elgesiui, 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Vyriausybės atstovą J. A.. Aplinkos ministerija prašė sustabdyti bendrojo plano tvirtinimą arba nukelti bendrojo plano sprendinių įsigaliojimą ginčijamoje teritorijoje iki baigsis visi teisminiai ginčai, susiję su ginčijama teritorija. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo pakeistas savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57. Iš Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano dokumentų (aiškinamojo rašto ir kt.) matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) bendrojo plano sprendinius, nagrinėjama teritorija patenka į urbanizuojamą gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo zoną miestuose ir miesteliuose. Atitinkamai, žiniasklaidos atstovams domintis susiklosčiusia situacija, 2020 m. balandžio 24 d. buvo publikuotas straipsnis, kuriame buvo aprašoma ir atsakovo, kaip viešąjį interesą ginančio ministro, pozicija. Ieškovė, būdama Druskininkų miesto savivaldybe, siekdama rekreacinio naudojimo neurbanizuojamoje teritorijoje, kurorto apsaugos zonoje, sudaryti galimybes įteisinti statybas nelaukiant, kol byla bus išnagrinėta Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pamina demokratinės valstybės principą ir taip rodo savo nepagarbą teisingumą vykdančių institucijų veiklai bei veikia priešingai visuomenės interesams. Atitinkamai, 2020 m. balandžio 24 d. naujienų portalui (duomenys neskelbtini) atsakovas, vadovaudamasis turimais dokumentais ir duomenimis, išreiškė savo poziciją dėl ieškovės užmojo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir įteisinti statybas buvusio „V. D.“ teritorijoje. Atsakovas teigė, kad jo turimomis žiniomis ir dokumentais pagrįsta pozicija, išreikšta visuomenės informavimo priemonėje, nėra paremta išgalvotomis žiniomis, taip pat nėra melaginga, šmeižianti ar žeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją. Straipsnis buvo rengiamas itin opia, aktualia ir itin didelio visuomenės dėmesio susilaukusia tema. Kaip žinoma, dėl vadinamojo „V. D.“ teisminiai ginčai vyko net kelis metus, o šiuo metu byla nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Tuo tarpu ieškovė bei jai vadovaujantis meras R. M., tiek teisiniais būdais, tiek viešais pareiškimais kryptingai gynė „V. D.“ statybą, kuri galutiniais teismų sprendimais pripažinta neteisėta. Nors teisminis ginčas šiuo metu vis dar vyksta Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, ieškovė ėmėsi iniciatyvos ir Druskininkų savivaldybės tarybai pateikė tvirtinti keičiamą Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Patvirtinus planą atsiranda galimybė keisti žemės paskirtį teritorijoje, dėl kurios nėra pasibaigę teisminiai ginčai. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas paskelbė ne melagingas, išgalvotas, reputaciją žeminančias žinias, o pakomentavo kaip jis, būdamas Aplinkos ministerijos vadovu, remdamasis turimais duomenimis, vertina esamą realią, neišgalvotą situaciją bei Druskininkų savivaldybės tarybos elgesį, kuomet nepasibaigus teisminiams procesams siekiama patvirtinti naują Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovo pateikta pozicija nėra užgauli, šmeižianti, paremta išgalvotais duomenimis, tendencingai žeminanti. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad ieškinyje nurodomas teiginys – „Aplinkos ministras M.: (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“ yra straipsnio pavadinimas, kurį, manytina, sugalvojo portalas (duomenys neskelbtini), o ne atsakovo citata. Be to, vertintini visi atsakovo žurnalistei išsakyti teiginiai, t. y. „Tokia Druskininkų savivaldybės tarybos iniciatyva, visų pirma, atrodo lyg galios demonstravimas <...>“ – kai vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas. Kita vertus, kadangi šiuo metu Europos teisingumo teisme nagrinėjama byla, būtų keista, kad valstybė sudarytų sąlygas keisti tos teritorijos naudojimo paskirtį. Aplinkos ministerija, kaip vykdomosios valdžios institucija valstybėje, taip pat prokurorai ir Vyriausybės atstovas turi ginti viešąjį interesą. Atsakovo išsireiškimas apie „projektuojamą dvarų kvartalą“ buvo ne kas kita, kaip situacijos hiperbolizacija, o ne melagingų, šmeižiančių, tendencingų faktų paskleidimas. Priešingai, nei teigia ieškovė, tarp atsakovo ir ieškovės šiuo atveju objektyvus ryšys neegzistuoja, kadangi kalbėdamas su žurnaliste atsakovas neįvardijo Druskininkų savivaldybės, t. y. ieškovės. Atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai kalbėjo apie Druskininkų savivaldybės tarybos ketinamus priimti sprendimus. Ieškovė turi įrodyti, kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta: 1) atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės arba 2) asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektinių įsitikinimų – turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų paskleidimo. Šiuo atveju, straipsnyje nurodytas atsakovui žinomos situacijos vertinimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, ką pripažino ir Seimo etikos ir procedūrų komisija. Tai, kad atsakovas nurodė, jog „vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas“, t. y., kad atsakovas susidariusią situaciją iliustravo tokiu išsireiškimu, yra tik situacijos hiperbolizavimas, kuris demokratinėje visuomenėje yra leidžiamas, ypač kai kalbama itin svarbia ir opia visuomenėje tema. Atsakovas visada aktyviai dalyvavo ir domėjosi susiklosčiusia situacija (duomenys neskelbtini), siekdamas vienintelės naudos – apginti viešąjį interesą. Kreipdamasis į Vyriausybės atstovą dėl svarstomo Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, atsakovas veikė pagal savo įgaliojimus ir nesikišo į savivaldybės veiklą. Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir VPEK 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendė, kad atsakovas, pasisakydamas apie Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano svarstymą, VPEK nuostatų nepažeidė. Atsakovas neturi žinių, kad minimas Seimo etikos ir procedūrų komisijos sprendimas būtų apskųstas teismui teisės aktuose nustatyta tvarka.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, DELFI, UAB, atsiliepimo į nurodytus argumentus nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: konstatavo, kad 2020 m. balandžio 23 d. naujienų portale (duomenys neskelbtini) V. D. straipsnyje „Aplinkos ministras M.: (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“ atsakovo K. M. paskleisti duomenys (žinios) „ <...> (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą,“ „<...> vietoj vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas <...> “ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės Druskininkų savivaldybės dalykinę reputaciją. Teismas įpareigojo atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, be komentarų, per DELFI, UAB, valdomą naujienų portalą (duomenys neskelbtini) rubrikoje (duomenys neskelbtini) paskelbti tokio turinio paneigimą: „2020 m. balandžio 23 d. naujienų portale (duomenys neskelbtini) V. D. straipsnyje „Aplinkos ministras M.: (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“ K. M. paskleisti duomenys: „ <...> (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“; „ <...> vietoj nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas <...> “ neatitinka tikrovės ir pažeidžia Druskininkų savivaldybės dalykinę reputaciją. Teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 309,14 Eur, valstybės naudai – 11,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad straipsnis buvo paskleistas per visuomenės informavimo priemonę – naujienų portalą DELFI ir ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl paneigimo (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pasinaudojo teise paneigti paskelbtą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kaip tai numato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnis ir pateikė prašymą atsakovui paskelbti prašyme nurodytą paneigimą, atsakovui, tuo metu buvusiam Aplinkos ministru, prašymas buvo įteiktas jo darbo vietoje ir atsakovas jokio atsakymo ieškovei nepateikė bei paneigimo nepaskelbė. Ieškovė laikėsi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir įgijo teisę reikšti ieškinį dėl dalykinės reputacijos gynimo (CK 2.24 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

7. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės neįrodinėjo, jog jo paskleisti duomenys atitinka tikrovę, o įrodinėjo jog jis išreiškė savo nuomonę atsakydamas į žurnalistės klausimus. Atsakovas nesutiko jog sakė, kad „projektuojamas dvarų kvartalas bei nesutinka, kad sakė tuos žodžius, kurie nurodyti straipsnio pavadinime, teigdamas jog straipsnio pavadinimas yra DELFI sugalvotas.

8. Teismas pasisakė, kad straipsnio pavadinime panaudota frazė yra pasakyti K. M., nes straipsnyje jie nurodomi kabutėse, t. y. kaip atsakovo citata, o būtent nurodoma „Tokia Druskininkų savivaldybės tarybos iniciatyva , visų pirma, atrodo kaip galios demonstravimas – kai vietoj vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas. <...> reikalaujame imtis priemonių stabdyti tokio sprendimo projekto svarstymą. Priešingu atveju, ministerija imsis proaktyvių veiksmų, siekiant apginti viešąjį interesą“. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip Aplinkos ministras, išsakė teiginį, kad - vietoj vieno dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas. Tai reiškia jog jei ištisas dvarų kvartalas projektuojamas, tai jį ir rengiamasi statyti. Atsakovas išsakė ne savo nuomonę, nes jis nenurodė, jog vertinant visą buvusią, su „V. d.“ susijusią situaciją, jo nuomone, bendrasis (duomenys neskelbtini) vietovės bendrasis planas keičiamas, kad atsirastų galimybė vėliau pastatyti ištisą dvarų kvartalą, o išsakė kategorišką teiginį, kad vietoj vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas“, t. y. paskleidė žinią, kad dvarų kvartalas projektuojamas ir jį rengiamasi statyti. Tokį teiginį tikrai galima patikrinti tiesos / netiesos kriterijumi, kadangi kiekvienos vietovės bendrojo plano tvirtinimui, keitimui yra nustatyta procedūra ir byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio jog vietoj nugriauto taip vadinamo „V. D.“ ruošiamasi statyti ir projektuoti „dvarų kvartalą“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo atliekami veiksmai dėl tam tikros dalies Druskininkų savivaldybės teritorijos detalaus plano keitimo, tokiam keitimui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprieštaravo, jį patvirtino ir tai, kad, pagal turimus bylos duomenis, ketinama vietoje „V. D.“ statyti menų mokyklą, nereiškia jog ketinama statyti „dvarų kvartalą“.

9. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė jog yra keičiama ar pakeista žemės paskirtis toje vietovėje iš rekreacinės paskirties (zonos) į kitos paskirties, neįrodo ir nepatvirtina, kad projektuojamas ir rengiamasi statyti toje vietoje „ištisas dvarų kvartalas“ ir teismas vertino, kad buvo paskleista žinia ir ši žinia neatitinka tikrovės. Dėl to, ar žinia paskleista apie ieškovę, teismas pasisakė, kad straipsnyje pavartotas teiginys jog „tokia Druskininkų savivaldybės tarybos iniciatyva <...>, taigi jau iš teksto aišku, kad kalbama apie Druskininkų savivaldybę. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad žinia buvo paskleista apie ieškovę, ji buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę – naujienų portalą DELFI, t. y. paskleista plačiai ir tapo žinoma tretiesiems asmenims.

10. Teismas nesutiko su atsakovo tvirtinimu, kad jis žodžius „kai vietoj vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas“ pavartojo savo nuomonei sutvirtinti, hiperbolizuoti. Nuomone gal ir galima vertinti pirmąją sakinio dalį, kad „Druskininkų savivaldybės iniciatyva atrodo lyg galios demonstravimas“, tačiau dėl šios frazės reikalavimai nepareikšti ir teismas dėl jų plačiau nepasisakė bei nesutiko, jog yra pagrindas visą sakinį, o būtent „Tokia Druskininkų savivaldybės tarybos iniciatyva , visų pirma atrodo lyg galios demonstravimas – kai vietoj vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas“ vertinti kaip tuometinio aplinkos ministro atsakovo nuomonę. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad buvo paskleista nuomonė. Taip pat atsakovas neįrodė, kad paskleisti duomenys (žinia) atitinka tikrovę, nors turėjo pareigą tai įrodyti. Dėl to teismas laikė nustatytomis ir įrodytomis aplinkybes, kad buvo paskleista žinia, ji buvo paskleista apie ieškovę.

11. Ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinę ar neturtinę žalą, todėl teismas nenustatinėjo, kiek sumažėjo jos patikimumas ir dalykinė reputacija po atsakovo teiginių straipsnyje, tačiau pasisakė, kad ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista, nes atsakovo žinia buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę, ji buvo paskleista plačiai, neatitiko tikrovės, žinia buvo paskleista kaip tikros realios situacijos vertinimas, o būtent, kad yra projektuojamas „ištisas dvarų kvartalas“. Žinią paskleidė Seimo narys ir Aplinkos ministras, todėl visuomenės daugumos vertinimas galimai buvo toks, kad ir yra projektuojamas „ištisas dvarų kvartalas“. Teismas konstatavo, kad ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista. Tesimas taip pat pasisakė, kad žinios buvo paskleistos apie viešą juridinį asmenį, jo veiklą, tačiau atsakovas neįrodė, jog jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su šio viešo juridinio asmens veikla, išsakydamas teiginius jog vietoj vieno nugriauto dvaro, ketinama statyti ir projektuojamas ištisas dvarų kvartalas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Druskininkų savivaldybės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. „V. D.“ – opi tema Druskininkų tarybos valdančiąją daugumą sudarantiems politikams ir merui R. M.. Dėl šio neteisėtai pastatyto namo keletą metų vyko ginčai (įskaitant teisminius). Po to, kai pastatas buvo nugriautas, savivaldybės taryba ėmėsi veiksmų, siekdama kuo greičiau įteisinti statytas šioje teritorijoje – nepaisant to, kad ginčai dėl įvykių, susijusių su „V. d.“, buvo nepasibaigę. Įgyvendinti tokius sprendimus buvo imtasi demonstruojant savo galią, nepateikiant visuomenei informacijos ir nesitariant su ja, o toliau viešai teigiant, esą „V. D.“ statybų neteisėtumas buvo sugalvotas prokurorų. Ieškovė ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu demonstravo savo viršenybę, imdamasi veiksmų, siekiant nuslėpti Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-962, kurio viešai prieinamose duomenų bazėse nėra, turinį bei pakeitimus. Tik 2021 m. kovo 5 d. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, reikalaujant atsakovo atstovui, buvo pateiktas Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame matyti tuo metu jame patvirtintos nuostatos. Taigi, sprendimo 1.2. papunktyje, kurį siekė nuslėpti ieškovė, nurodyta, kad Tarybos sprendimu buvo tvirtinamas Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialusis planas.

1.2. 2020 m. balandžio 24 d., t. y. sekančią dieną po to, kai Aplinkos ministerija kreipėsi į Vyriausybės atstovą, Druskininkų savivaldybės taryba rengėsi tvirtinti bendrojo plano pakeitimus, tuo būdu įgalinant „V. D.“ teritorijoje statyti pastatus, numatant galimybę teritoriją užstatyti net iki 8 000 m². Savo ruožtu atsakovas, vadovaudamasis turimais dokumentais ir duomenimis, atsakydamas į žurnalistės V. D. klausimus (žurnalistės straipsnis portale (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas 2020 m. balandžio 24 d. 9 val. 37 min.), išreiškė savo poziciją dėl žemės sklypo paskirties keitimo ir numatomos galimybės „V. D.“ teritorijoje įteisinti statybas. Druskininkų savivaldybės tarybai sprendimu patvirtinus bendrojo plano pakeitimus, Druskininkų savivaldybės meras žurnalistus informavo, esą vietoj nugriauto vadinamojo „V. D.“ (duomenys neskelbtini) numatoma statyti (duomenys neskelbtini) mokyklos padalinį. Ši žinia buvo paskelbta 2020 m. balandžio 24 d. 10 val. 39 min., t. y. praėjus valandai po ginčo straipsnio paskelbimo.

1.3. Druskininkų meras ir ieškovė keletą metų gynė „V. D.“ statybas, bandė išvengti teismų sprendimų vykdymo, o nepavykus – toliau kvestionavo pastato neteisėtumą bei nedelsiant ėmėsi veiksmų sukuriant prielaidas statyboms nugriauto pastato teritorijoje. Idėją galbūt statyti menų mokyklos pastatą meras atskleidė tik po to, kai savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu pakeitė bendrąjį planą. Dar po kiek laiko, t. y. 2020 m. birželio 11 d., Taryba pripažino netekusiu galios ir Tarybos sprendimo 1.2 papunktį, kuriuo 2005 m. buvo tvirtinamas Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialusis planas.

1.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra aptarti dalis šalių į bylą pateiktų įrodymų (rašytinių dokumentų), tačiau šie įrodymai nebuvo išsamiai įvertinti, visiškai neatskleidžiant vertinimo turinio. Nėra aiški teismo išvada, įvertinus byloje esančius šalių pateiktus įrodymus, t. y. iš esmės į bylą pateikti šalių įrodymai tebuvo aprašyti, bet ne teisiškai ir išsamiai įvertinti. Ieškovė, pateikdama Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimą, nenurodė 1.2 papunkčio turinio ir teikė neteisingą informaciją, neva šis papunktis susijęs su „kelio (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų ir dviračių tako specialiuoju planu ir buvusio geležinkelio kelio ruožo specialiuoju planu“. Aplinkybės, jog po 2020 m. balandžio 24 d. sprendimo priėmimo praėjus beveik dviem mėnesiams Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pripažino netekusiu galios ir Tarybos sprendimo 1.2 papunktį, kuriuo 2005 m. buvo tvirtinamas Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialusis planas, taip pat liko neįvertinta. Teismas pateiktus įrodymus peržvelgė neatidžiai ir neatskleidė jų reikšmės. Atitinkamai nusprendus atsakovo teiginius vertinti pažodžiui, kas ir nurodyta sprendime, neišvengiamai buvo prieita prie nelogiškų ir nepagrįstų teiginių, esą atsakovas visuomenei paskelbė žinią, kad vietoje buvusio „V. D.“ yra projektuojamas ir bus statomas „ištisas dvarų kvartalas“.

1.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino straipsnio ir jame atsakovo išsakytų minčių konteksto, t. y ieškovės elgesio, aplinkybių, kuriomis pasisakė atsakovas ir kt.). Teismas nevertino nei aktyvaus keletą metų trukusio ieškovės vaidmens „V. D.“ istorijoje, nei įvykių, vykusių tiek prieš, tiek po 2020 m. balandžio 24 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo ir t. t. Teismas neatsižvelgė ir neužsiminė apie aplinkybes, vykusias tą pačią dieną, kuomet atsakovas žurnalistei išdėstė savo nuomonę dėl savivaldybės tarybos noro kuo greičiau įteisinti statybas buvusio „V. D.“ teritorijoje, t. y. fakto, kad Druskininkų meras tik po sprendimo priėmimo užsiminė, esą teritorijoje iš tiesų bus statoma menų mokykla, arogantiškų teiginių, jog bus priimti tokie sprendimai, kokie „reikalingi šiandien“ ir t. t. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui pasisakant dėl Druskininkų savivaldybės tarybos planų keisti detalųjį planą, žinių apie neva planuojamą statyti menų mokyklą net nebuvo. Taigi, teismas vertino tik ieškinio reikalavime nurodytus atsakovo žodžius ir straipsnio pavadinimą, tuo tarpu dėl konteksto visiškai nepasisakė ir konteksto nenagrinėjo bei nevertino.

1.6. Atsakovas nesakė, esą (duomenys neskelbtini) rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą – iš ginčo straipsnio akivaizdu, kad antraštę „Aplinkos ministras M.: (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“ sugalvojo portalo (duomenys neskelbtini) žurnalistė V. D.. Žurnalistai, siekdami pritraukti skaitytojų dėmesį, nevengia pasirinkti skambias antraštes. Sprendime išdėstyta prielaida, esą jeigu dvarų kvartalas projektuojamas, vadinasi rengiamasi jį statyti, laikytina subjektyvia ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomone. Teismas be jokio pagrindo nusprendė, kad atsakovas paskleidė žinią ne tik apie „projektuojamą dvarų kvartalą“, bet ir apie tokio kvartalo statybas („tai jį ir rengiamasi statyti“).

1.7. Atsakovas ginčo straipsnyje pasisakė itin opia, aktualia ir didelio visuomenės dėmesio susilaukusia tema. Atsakovas paskelbė ne melagingas, išgalvotas, reputaciją žeminančias žinias, o pakomentavo, kaip jis, tuo metu ėjęs Aplinkos ministerijos vadovo pareigas ir vadovaudamasis turimais duomenimis, vertina esamą realią, neišgalvotą situaciją bei Druskininkų savivaldybės tarybos elgesį, kuomet nepasibaigus teisminiams procesams siekiama patvirtinti naują Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, numatant įteisinti statybas nugriauto „V. D.“ teritorijoje. Atsakovo pateikta pozicija nebuvo užgauli, šmeižianti, paremta išgalvotais duomenimis ir tendencingai žeminanti. Atsakovo išsireiškimas apie „projektuojamą dvarų kvartalą“ buvo ne kas kita, kaip situacijos hiperbolizacija, o ne melagingų, šmeižiančių, tendencingų faktų paskleidimas. „V. D.“ taip pat nebuvo dvaras tikrąja žodžio „dvaras“ prasme (feodalo dvaras, žemvaldžio ūkis). Tiek žiniasklaidos atstovai, tiek visuomenė ir pats ieškovės meras naudojo šią hiperbolizaciją atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai pastatytas pastatas buvo didelis ir ištaigingas. Žodžiai „dvarų kvartalą“ buvo pasakyti atsižvelgiant į tai, kad numatyti detaliojo plano pakeitimai įgalino teritorijoje statyti daug pastatų.

1.8. Savo pasisakyme atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino „Druskininkų savivaldybės tarybą“, parodžiusią iniciatyvą įteisinti statybas nugriauto „V. D.“ teritorijoje. Savivaldybės tarybos nariai – valstybės politikai, priimantys atitinkamus sprendimus ir taip įgyvendinantys ieškovės, t. y. juridinio asmens, savivaldos teises. Atsakovo hiperbolizuotai išsakyta nuomonė apie politikų veiksmus, kurie atrodo lyg galios demonstravimas, jokios neigiamos įtakos ieškovės reputacijai nepadarė ir negalėjo padaryti. Pažymėtina ir tai, kad po ginčo straipsnio paskelbimo praėjus valandai tas pats portalas (duomenys neskelbtini) paskelbė ir ieškovės mero pasisakymus, kuriuose jis atskleidė idėją nugriauto pastato teritorijoje statyti menų mokyklą, kuriame buvo pakartota atsakovo pozicija, tokiu būdu bet kuriam protingam asmeniui leidžiant suprasti, kad dėl detaliojo plano pakeitimų vyko aršios diskusijos, tačiau bent jau šiuo metu ieškovės meras žada atlikti veiksmus viešojo intereso labui.

1.9. Atsakovo aštriai išsakyta nuomonė ieškovės dalykinės reputacijos nepažeidė. Ieškovės reputacijai pakenkė jos pačios veiksmai ir pozicija keletą metų trukusioje „V. D.“ istorijoje. Tačiau ieškovės meras iki šiol mano, jog ieškovė jokių pažeidimų, susijusių su neteisėtomis statybomis, nepadarė. Šiuo atveju naudojantis ieškovės resursais yra keršijama atsakovui. Tikėtina, kerštaujama ne tik dėl išsakytos nuomonės, bet ir dėl principingos atsakovo pozicijos neteisėtų statybų atžvilgiu bei ieškovei nepalankios Aplinkos ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo atsakovas, išvados, įtakojusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo įvykdymą – „V. D.“ nugriovimą.

Atsiliepimas

13. Ieškovė Druskininkų savivaldybė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas nepaneigė jo paskleistų duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vietoje vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą ir vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas, atitiktį tikrovei galima patikrinti objektyviomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat nepaneigė, kad vidutinis informacijos gavėjas ginčo teiginius suprato būtent kaip tikrus ir teisingus duomenis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija šios kategorijos bylose, teiginiai, kuriuos galima patikrinti objektyviomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, o vidutinis informacijos gavėjas juos galėjo suprasti kaip tikrus ir teisingus faktus, visuomet yra priskiriami žinios, o ne nuomonės teisinei kategorijai, taigi, teismo atliktas ginčo teiginių vertinimas yra pagrįstas ir atitinkantis kasacinio teismo praktiką. Atsakovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad ginčo teiginiai atitinka tikrovę, taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl CK 2.24 straipsnio taikymo, lieka galioti ginčo teiginių neatitikimo tikrovei prezumpcija.

2.2. Atsakovas savo poziciją grindžia „kaltumo prezumpcija“, t. y. plačiai įrodinėja, jog ta aplinkybė, kad vadinamasis „V. D.“ buvo pripažintas neteisėtu statiniu, jam leidžia viešai skelbti, jog (duomenys neskelbtini) vietoje vieno, nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą ir vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas. Taigi, vadovaujantis atsakovo logika, vieno statinio pripažinimas neteisėtu neva įrodo (pakankamai pagrindžia) ieškovės ketinimą vietoje to vieno statinio pastatyti ištisą neteisėtų statinių kvartalą.

2.3. Seimo etikos ir procedūros komisija 2020 m. rugsėjo 16 d. išvadoje Nr. 101-I-16 „Dėl aplinkos ministro K. M. pasisakymų“, kurioje nurodyta, kad atsakovas, pasisakydamas apie Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano svarstymą, valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų nepažeidė, pateikė politinį, o ne teisinį atsakovo veikimo vertinimą ir šis vertinimas nei įrodo ginčo teiginių atitikimą tikrovei, nei paneigia jų žeminančio pobūdžio ir / ar fakto, kad juos paskleidė atsakovas ir kad jie yra apie ieškovę.

2.4. Ginčo publikacijos antraštė ((duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą) iš esmės identiškai atkartoja publikacijos tekste pažodžiui pacituotą atsakovo teiginį (vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas), t. y. antraštė neiškreipia, neišplečia ir niekaip kitaip nepakeičia atsakovo pareiškimu perduodamos žinios esmės – jo viešai paskelbto fakto, neva ieškovė vietoje vadinamojo „V. D.“ ketina statyti dvarų kvartalą.

2.5. Juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimas konstatuojamas, kai nustatomas duomenų paskleidimo faktas; faktas, kad duomenys yra apie ieškovą; faktas, kad duomenys yra žeminančio pobūdžio bei faktas, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. „Realus dalykinės reputacijos sumenkimas“ neįeina į įrodinėtinų faktų visumą ir yra įrodinėjamas tik tuomet, kai vienas iš taikomų teisių gynimo būdų yra reikalavimas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Šiuo atveju ieškovė tokio reikalavimo nereiškė (neprašė turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo), todėl neturėjo pareigos įrodinėti „realaus reputacijos sumenkimo“.

2.6. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu padarė teisingas išvadas, teisingai kvalifikavo ginčo teiginius, priskirdamas juos žinios kategorijai, o atsakovo argumentai ginčijant paskleistų duomenų teisinę kvalifikaciją, yra priešingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotoms teisės aiškinimo taisyklėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. balandžio 23 d. naujienų portale (duomenys neskelbtini) V. D. straipsnyje „Aplinkos ministras M.: (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą“ K. M. paskleistos apie ieškovę Druskininkų savivaldybę informacijos: „ <...> (duomenys neskelbtini) vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kvartalą,“ <...> vietoj vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas <...>“ pripažinimo neatitinkančia tikrovės.

16. Nagrinėjamu atveju ginčijami teiginiai buvo paskleisti naujienų portale (duomenys neskelbtini), todėl CK 2.24 straipsnio taikymo tikslu būtina įvertinti, ar teiginiai gali būti laikomi žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktikoje išplėtotą šio straipsnio taikymo praktiką. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

17. Ieškovė byloje reikalavimą įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą grindė tuo, kad naujienų portale pacituoti atsakovo teiginiai akivaizdžiai šmeižia ir žemina jos kaip juridinio asmens dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu pripažinęs, kad atsakovas paskleidė apie ieškovę žinią bei kad paskleista žinia neatitinka tikrovės, įpareigojo atsakovą savo lėšomis paneigti paskleistus duomenis.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad, kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.

19. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. UAB "Žeimenos krantai", bylos Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skelbiamos informacijos tikrumą, turinį, formą ir padarinius, nepateikė viso straipsnio analizės, apsiribojo tik atskirų teiginių vertinimu ir pagrindimu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, išsakytus straipsnyje teiginius nepagrįstai priskyrė „žinios“ kategorijai. Kasacinio teismo praktikoje dėl informacijos pripažinimo žeminama nurodytu išaiškinimu, pasisakyta, kad turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009).

22. Straipsnio teiginiuose, kuriuos ieškovė siekia pripažinti kaip neatitinkančiais tikrovės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aprašyta situacija, susijusi su nelegaliomis statybomis (duomenys neskelbtini) mieste. Visuotinai pripažintina aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad visuomenei yra žinoma statinio sąvoka „V. D.“, taip pat ir aplinkybės, susijusios su šio statinio statyba. Visuomenės informavimo priemonėse plačiai aprašyti ir įvykiai, susiję su šio statinio neteisėtos statybos pasekmėmis, tame tarpe ir ieškovės užimta pozicija, kvestionuojant statinio statybų teisėtumą, ketinimus keisti tiek statinio, tiek ir teritorijos, kurioje pastatytas statinys, paskirtį.

23. Atsakovas ginčo straipsnyje, teisėjų kolegijos vertinimu, remdamasis ieškovės ketinimais keisti (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrąjį planą, pateikė savo vertinimą apie galimybes užstatyti teritoriją, kurioje buvo pastatytas statinys, įgijęs „V. D.“ pavadinimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į didelį atgarsį visuomenėje turėjusią istoriją, susijusią su „V. D.“ statyba, sprendžia, kad ginčo straipsnyje išsakyti teiginiai, apie galimybes, siekius užstatyti teritoriją, kuri skirta visuomenės poreikiams, negali būti vertinami kaip išgalvota, melaginga informacija. Straipsnyje pateikti faktinio pobūdžio samprotavimai apie rekreacinės teritorijos pakeitimą į urbanizuojamą, galimybes ar ketinimus šioje teritorijoje vykdyti statybas negali būti priskirti prie teiginių, pasižyminčių kaltinimais neteisėtomis, uždraustomis, teisės ir geros moralės aspektu nepriimtinomis veikomis. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad teiginiai apie dvarų kvartalą, negali būti suvokiami ar prilyginami prabangių ar didelių statinių statybai, kadangi visuomenės informavimo priemonėse sąvoka „V. D.“ taip pat nebuvo vartojama tikrąja žodžio „dvaras“ prasme. Tiek žiniasklaidos atstovai, tiek visuomenė vartojo sąvoką „V. D.“, todėl atsakovo panaudotas hiperbolizavimas „dvarų kvartalas“, atsižvelgiant į ketinimus keisti teritorijos paskirtį, t. y. sudarant galimybes šioje teritorijoje statyti statinius, kurioje, atsakovo vertinimu, statyba negalima, negali būti vertinama kaip klaidinama.

24. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, todėl nuomonė, išreikšta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta įžeidžiančia ir žeminančia dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės teisės į dalykinę reputaciją apribojimas buvo proporcingas atsakovo siekiamo tikslo – ginti visuomenės interesą. Nors atsakovo pareikšti teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių, tačiau to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia). Minėta, kad dėl paskleistos informacijos pobūdžio turi būti sprendžiama pagal reikšmingų aplinkybių visumą. Šiuo atveju teiginiai buvo asmens, kuris jų paskleidimo metu vadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir kuris užėmė neigiamą poziciją dėl teritorijos, kurioje buvo pastatytas statinys, įvardintas „V. D.“, užstatymo galimybės. Atsakovas neigiamai vertina galimybes keisti teritorijos paskirtį ir statyti teritorijoje, kuri skirta visuomenės poreikiams-poilsiui, pramogoms, statinius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, informacija apie ieškovės sprendimus keisti teritorijos paskirtį, suteikiant galimybę ar ketinant vykdyti statybas buvo paskelbta ne turint tikslą įžeisti, sumenkinti ieškovę, o siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamų padarinių. Atsakovo kalbos stilius ir išraiškos priemonės – hiperbolizavimas, susirūpinimo išreiškimas, yra natūralūs ir būdingi tokio pobūdžio teiginiams. Atsakovo teiginiai paremti ne tik jo subjektyviais pastebėjimais, bet ir pačios ieškovės patvirtinta informacija apie ketinimus keisti teritorijos paskirtį ir galimybes šioje teritorijoje vykdyti statybas. Taigi, atsižvelgiant į visą situacijos kontekstą – didelį visuomenėje sulaukusios istorijos galimą tęsinį, teiginių pareiškimo aplinkybes – atsakovas laikytinas pareiškusiu kritišką nuomonę, kuriai netrūko faktinio pagrindo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas V. S., bylos Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

26. Vertinant atsakovo teiginių realius padarinius ieškovės dalykinei reputacijai, pažymėtina tai, kad nors atsakovo teiginiai buvo paskelbti naujienų portale, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kokius rimtus faktinius neigiamus padarinius šie teiginiai sukėlė ieškovės dalykinei reputacijai. Pažymėtina, kad jau iki atsakovo teiginių paskelbimo, apie ieškovės veiklą kritiškai ir neigiamai buvo atsiliepta televizijos laidose, spaudoje, interneto tinklapiuose, kompetentingos institucijos buvo nustačiusios atvejų, kai nepagrįstai buvo keičiamos teritorijos paskirtys ir įteisinama statyba, kuri šioje teritorijoje negalima. Taigi, nors kritinė nuomonė buvo išsakyta konstatuojama forma, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2001-11-14 civilinė byla Nr. 3K-3-1137/2001). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje egzistuoja teisėtas, nustatytas įstatyme ir pagrįstas būtinybe ginti visuomenės vertybes, ieškovės teisės į dalykinę reputaciją apribojimo pagrindas, nes atsakovas, viešai pareikšdamas su ginču susijusius teiginius, neperžengdamas įstatyme leistinų ribų, įgyvendino savo konstitucinę (konvencinę) teisę į saviraiškos laisvę su viešuoju interesu susijusiu klausimu.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nepakankamai išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus bei įrodymus (CPK 185 straipsnis), neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis), kas sudaro pagrindą atsakovo apeliacinį skundą patenkinti ir ginčijamą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti, priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Aptariamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 3 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį rengimas – 1 815,00 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje (2 val.) – 242,00 Eur, papildomų paaiškinimų parengimas – 605,00 Eur ir pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. kovo 5 d. teismo posėdyje (3 val.) – 363,00 Eur (reg. Nr. DOK-40944, DOK-8208). Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 3 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

31. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, jis įgijo teisę ir į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, pateikė įrodymus apie sumokėtą 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį (reg. Nr. DOK-15015). Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, jo naudai iš ieškovės priteisiama 75,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas kitų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija jų atlyginimo nesprendžia ir dėl to plačiau nepasisako.

32. Apibendrinant, iš ieškovės atsakovo naudai iš viso priteisiama 3 100,00 Eur (3 025,00 Eur + 75,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 11,10 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Iš ieškovės Druskininkų savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 3 100,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės Druskininkų savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 11,10 Eur (vienuolika eurų 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė