- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- e2-8072-863/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02297-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. D. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 159,58 Eur skolą, 63,12 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2017 m. sausio 27 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per darbovietę 2017 m. vasario 22 d. (el. b. l. 108). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo D. D. 2006 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta Telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. 1.10601901523939, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui įsipareigojo suteikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka naudotis šiomis paslaugomis bei už jas atsiskaityti (el. b. l. 7-8). Ieškovė nurodo, kad atsakovas neatsiskaitė su UAB ,,Tele2“ už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas-faktūras, todėl liko skolingas 159,58 Eur (el. b. l. 1, 4, 24-25, 27-58, 91-92). Už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2017 m. sausio 16 d. ieškovė atsakovui taip pat paskaičiavo 63,12 Eur palūkanas (el. b. l. 1-2, 5). Tarp ieškovo ir UAB ,,Tele2“ 2009 m. kovo 31 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo įsipareigojimais (el. b. l. 11-14).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei skolą, nėra (el. b. l. 10) (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.720 straipsnį už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko kaltė dėl sutarties netinkamo vykdymo preziumuojama, todėl atsakovo pareiga yra įrodyti, kad prievolė buvo nevykdoma ne dėl jo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra, atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovas laikytinas pažeidusia prievolę šalimi. Ieškovės pateiktas atsakovo įsiskolinimas pagrįstas šalių pasirašytos sutarties sąlygomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 159,58 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 63,12 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 d. (2848 d.) iki 2017 m. sausio 16 d. Teismas, įvertinęs prašomų priteisti palūkanų dydį, sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti jai iš atsakovo 63,12 Eur dydžio palūkanas, nes 5 procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos skolos sumos (159,58 Eur) už 2848 dienas sudaro 62,26 Eur, o ne 63,12 Eur. Esant šioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ieškovei iš atsakovo priteisiant 62,26 Eur palūkanas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (221,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 99,61 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 14,94 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 15 Eur x 99,61 / 100).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 159,58 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų ir 58 euro centų) skolą, 62,26 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų ir 26 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (221,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,94 Eur (keturiolikos eurų ir 94 euro centų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.