- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- e2YT-3376-512/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01377-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Julija Viktorija Flis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. V. po jo mamos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą ir pradėjo faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjo tėvas I. V. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo mama J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjai nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimui priimti po J. V. mirties yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Iš pareiškėjo veiksmų matyti, kad perimtą turtą jis valdė kaip savo ir laikė save turto savininku.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepiamą į pareiškimą, kuriame neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo būtų patenkintas. Pateikė prašymą nagrinėti bylą VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad mirus tėvui, mama gyveno viena. Jai numirus, liko butas. Pareiškėjas nežinojo, kad po motinos mirties reikia kreiptis į notarą. Nurodo, kad jis rūpinosi, prižiūrėjo nurodytą butą, mokėjo buto komunalinius mokesčius, domėjosi gyvenamojo namo, kuriame yra butas, renovacija. Kitų turto paveldėtojų nėra.
Pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad terminas palikimo priėmimui yra praleistas nežymiai bei pažymi, kad kitų buto paveldėtojų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje pareiškėjos paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad po P. V. motinos J. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas mokėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, valdė šį turtą kaip savo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą.
Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Taigi teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Byloje esantys įrodymai: UAB ,,Viena sąskaita“ mokėjimo pranešimai, AB ,,Lietuvos paštas“ kvitai ir kt. patvirtina, jog pareiškėjas P. V. po motinos J. V. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), motinai J. V. priklausiusį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkė ir valdė jį kaip savo, mokėjo buto komunalinius mokesčius. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad šie veiksmai rodo, jog pareiškėjas priėmė palikimą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po motinos J. V. mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti palikimą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo klausimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.