Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl A. K. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl I. A. turto vagystės) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Priteista A. K. solidariai iš R. Ž. ir M. B. 925 litai žalos atlyginimo.

Priteista I. A. solidariai iš R. Ž. ir M. B. 512,50 litų žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-09-11, tiksliau nenustatytu metu, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) apyl. sen., (duomenys neskelbtini) kaime pro langą įsibrovė į A. K. priklausantį namą, iš kurio pagrobė A. K. priklausančius daiktus: elektrinį vandens šildymo boilerį 500 litų vertės, vandens hidroforą 200 litų vertės, automobilio akumuliatoriaus įkroviklį 200 litų vertės, pipirinių dujų balionėlį 25 litų vertės, tuo nukentėjusiajai A. K. padarydami 925 litų turtinę žalą. Be to, R. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B., laikotarpiu nuo 2010-09-15 iki 2010-09-22, tiksliau nenustatytu metu, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime įsibrovė į neužrakintą N. B. priklausantį ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė I. A. priklausančius daiktus: dvejas akėčias, bendros 150 litų vertės, kultivatorių 150 litų vertės, du plūgus bendros 200 litų vertės ir plastikinę, 5 l talpą su dyzeliniu, bendros 12,50 litų vertės, tuo nukentėjusiajai I. A. padarydami 512,50 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo R. Ž. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi nuteistasis R. Ž. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam R. Ž. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Ž. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. Ž. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), yra ne kartą teistas, nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu (1 t., 177-179, 180-190, 191-195, 196-197). Pastebėtina, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. naujus tyčinius nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui, jis yra laikomas recidyvistu BK 27 str. 1 d. prasme, o recidyvistui pagal BK 56 str. nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

R. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, todėl šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. Ž. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui bausmės paskirtos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijos ribose, yra žymiai mažesnės už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus R. Ž. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo paskirta švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė – areštas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, kas rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, šią aplinkybę dar kartą pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tuo pagrindu dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nusikalstamas veikas R. Ž. padarė bendrininkų grupėje su M. B., pagrįstai žalos atlyginimą nukentėjusiosioms A. K. ir I. A. priteisė iš abiejų nuteistųjų solidariai. Tenkinti nuteistojo R. Ž. prašymą ir nukentėjusiosioms žalos atlyginimą priteisti iš jo vieno, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

atmesti nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą.