- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- ATP-272-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00293-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
A. Š. nubaustas už tai, kad 2013 m. kovo 24 d., apie 9.55 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis – 1,98 promilių girtumas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą ir jį pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubausti 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) 4 kurse, 0,5 etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, jo atlyginimas atskaičius mokesčius yra 450 Lt per mėnesį. Darbas bendrovėje tiesiogiai susijęs su kelionėmis pas tiekėjus, lankymusi objektuose ir pan., todėl jam reikia nuolat vairuoti automobilį. Kitu būdu atlikti savo darbines pareigas jis neturi galimybės. Teigia, kad negalėdamas vairuoti automobilio tokį ilgą laiką – 2 metus, jis praras darbą ir galimybę užsidirbti nors ir 450 Lt, kurie yra pagrindinis jo, kaip studento, pragyvenimo šaltinis. Be to, jei jis praras darbą, jo studijoms taip pat iškils rimtas pavojus, nes neturėdamas lėšų pragyvenimui, jis nebegalės toliau mokytis, kadangi susirasti darbą Vilniuje, kur yra tiek daug norinčių dirbti studentų ir kurie pagal poreikį jau yra užėmę laisvas darbo vietas, iš esmės yra neįmanoma.
A. Š. taip pat teigia suprantantis, kad šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis jo poelgis turi būti tinkamai įvertintas, todėl nurodo neprašantis, kad jam būtų apskritai neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Prašo vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pavyzdžiui vienu trečdaliu. Mano, kad tokiam termino sutrumpinimui šiuo atveju yra visi įstatyme, o konkrečiai – ATPK 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje numatyti pagrindai. Apeliantas pažymi, kad jis dirba ir mokosi, yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau jokių teisės pažeidimų, tarp jų ir administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, o tai, jo nuomone, rodo, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir vienintelis jo, kaip vairuotojo, praktikoje. Be to, yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis iš karto prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir dabar gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažada visiškai pateisinti teismo pasitikėjimą juo ir daugiau niekada nebepažeisti įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. Š. prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už šio punkto pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnį, kurio 4 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Skundžiamu nutarimu A. Š. paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, t. y. minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, t. y. į tai, kad A. Š. yra jauno amžiaus, studentas, dirba tik puse etato, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti apeliantui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad A. Š. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią, kaip jau minėta, apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negalės atlikti visų jam pavestų darbinių funkcijų ir todėl gali prarasti darbą, o kartu netekti galimybės mokytis, nes rasti darbą Vilniuje yra labai sunku, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, taip pat nėra pakankama sąlyga ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui.
Kartu pažymima, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N63−940/2010). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Be to, nors apeliantas skunde teigia, kad anksčiau jokių teisės pažeidimų, tarp jų ir administracinių teisės pažeidimų jis nėra padaręs, o tai rodo, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir vienintelis jo, kaip vairuotojo, praktikoje, bylos duomenys liudija priešingai. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. Š. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, įskaitant ir nuobaudas už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (9-10 b. l.).
Taip pat pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. Š. pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad A. Š. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nuta r i a:
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą nepakeistą, A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.