- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-02
- Bylos Nr.
- e2A-160-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14818-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- O. B. R.
- Kategorijos
- 2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. R. ieškinį atsakovei R. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pažeistų teisių gynimo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovei O. B. R. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – J. S., A. N., išvada teikianti institucija byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. B. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius: t. y. nugriauti neregistruotą medinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), prie ieškovei priklausančio sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas statinio nugriovimo išlaidas iš atsakovės; įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti ir pašalinti betonines trinkeles nuo ieškovei priklausančio sklypo, o jeigu šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015 metų birželio mėnesio pabaigoje atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas neatitinkantis teisės aktų reikalavimų statinys (pavėsinė – lauko virtuvė), kuris iš esmės pažeidžia ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės, teises ir teisėtus interesus. Ieškovės tvora yra atitraukta nuo jos ir atsakovės sklypo ribos 0,5-0,6 metro, kad ieškovė galėtų apeiti aplink savo tvorą, ją prižiūrėti, tačiau atsakovė iš esmės užėmė šią ieškovės sklypo dalį – išklojo trinkeles ir stato transporto priemones, taip užimdama apie 0,3 aro ieškovei priklausančio žemės sklypo, nors ieškovė tam sutikimo nedavė. Ieškovė naudojasi tik butui priklausančia 4 arų dydžio žemės sklypo dalimi (kurios dalis dar yra ir po pastatu, neužstatyta dalis yra tik apie 2 arus), todėl toks neteisėtas statinys ir atsakovės užimta bei trinkelėmis išklota ieškovės teritorija jai sudaro esminius nepatogumus, trukdančius iš esmės naudotis savo turtu. Tuo tarpu atsakovės sklypas yra 0,1543 ha dydžio, todėl ji tikrai turi sąlygas ir galimybę jai reikalingus statinius statyti tinkamu atstumu nuo ieškovės sklypo ribos bei neužimti ieškovei priklausančio sklypo dalies.Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydama ieškovės ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pažeistų teisių gynimo atmesti; įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotą medinį statinį – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), prie atsakovei priklausančio sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti atsakovei teisę pačiai atlikti medinio statinio – garažo griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, išieškant visas su šių veiksmų atlikimu patirtas išlaidas iš ieškovės; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo tik 2010 m. rugsėjo 29 d., tuo tarpu atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2000 metų. Ieškovės žemės sklype esanti tvora buvo pastatyta ne ieškovės, tačiau ankstesnio buto savininko. Taip pat ieškovės sklype yra pastatytas garažas, kurio siena sutampa su tvoros linija, t. y. garažo siena pakeičia dalį tvoros, o garažo stogo riba netgi peržengia tvoros ribą. Ieškovės žemės sklype esantis garažas nėra įregistruotas, taip pat neatitinka Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkto nuostatų. Prie pat ieškovės buto sienos yra pastatytas garažas, todėl jokio laisvo ploto, kuris vadovaujantis teisės aktais turėtų siekti 3 metrų atstumą nuo sklypo ribos, kad nebūtų reikalingas besiribojančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas, nėra. Garažo stogas yra išsikišęs, todėl yra dar arčiau sklypo ribos negu tvora. Garažo plotis siekia 3 m, o jo stogo plotis - 3,3 m. Įvertinus garažo ir jo stogo plotį, sklypo ribos atžvilgiu atitinkamai vienas garažo kampas nutolęs ~0,24 m, o kitas - ~0,14 m. Nors garažas ir yra pastatytas ieškovės sklypo ribose, tačiau STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatų nesilaikyta, kadangi atsakovė rašytinio sutikimo dėl garažo statymo, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, nėra išdavusi. Kai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ankstesnis savininkas (trečiasis asmuo A. N.) pastatė minėtą tvorą, atsakovė savo sklype bei labai mažoje dalyje ieškovės sklypo, t. y. iki pastatytos tvoros, išklojo trinkeles. Su ankstesniu ieškovės buto savininku atsakovė nekonfliktavo ir palaikė draugiškus kaimyniškus ryšius, todėl šalys žodžiu buvo susitarusios, kad, atsižvelgiant į neišlaikytus teisės aktuose nustatytus atstumus statant garažą, taip pat į tai, kad tvora yra tik nežymiai nutolusi nuo sklypo ribos, o šis atstumas, beje, dar ir susiaurėja, t. y. šiaurinėje sklypo dalyje atstumas nuo sklypo ribos iki tvoros siekia 0,64 m, o pietinėje – vos 0,31 m, atsakovė savo sklype klodama trinkeles, jas išklos iki pat pastatytos tvoros, kad prie sklypų ribos neliktų nesutvarkytų plotų. Priešingai negu teigia ieškovė, tvoros pastatymas 0,31 m - 0,64 m atstumu nuo sklypo ribos negali būti suvokiamas kaip atstumas, skirtas apeiti aplink tvorą ir ją prižiūrėti. Toks atstumas, sudarantis vos nuo 31 cm iki 64 cm pločio, niekaip negali būti laikomas pakankamu žmogaus praėjimui. Prieš atsakovei pradedant pavėsinės statybos darbus, su ieškove žodžiu buvo aptarta rengiamos statyti pavėsinės vieta. Kadangi ieškovei priklausantis garažas yra pastatytas nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, ieškovė neprieštaravo, kad ir atsakovės pavėsinė būtų statoma šalia sklypo ribos, tačiau praėjus kuriam laikui po pavėsinės pastatymo ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas.Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės žemės sklype esanti tvora ir garažas buvo pastatyta ne ieškovės, o ankstesnio buto savininko (trečiojo asmens A. N.), tai yra iki 2010-09-29. Pardavėjas (trečiasis asmuo A. N.) patikino ieškovę, kad medinio garažo statyba arčiau sklypo ribos nei 3 metrai buvo suderinta su kaimyninio sklypo savininku ir dėl garažo vietos ginčo nėra. Nuo buto įsigijimo dienos iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė niekada jokia forma nereiškė dėl šio garažo ieškovei jokių pretenzijų. Aplinkybė, kad garažas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia, kad statinys yra neteisėtos statybos padarinys. Ieškovės garažas yra pastatytas iš šiaurinės atsakovės sklypo pusės, tai yra neužstoja jai saulės. Be to, garažas yra vienoje eilėje su atsakovės gyvenamuoju namu, kurio siena į garažą yra visai aklina, tarp ieškovės garažo ir atsakovės gyvenamojo namo yra tik įvažiavimas ir mašinų parkavimo vieta, nėra jokių augalų ir/ar poilsio zonos, todėl objektyviai garažas atsakovei netrukdo. Tuo tarpu atsakovės pastatytas statinys, ieškovės nuomone, prilygstantis lauko virtuvei, yra pastatytas pietinėje ieškovės sklypo pusėje. Šio neteisėto statinio 500 mm diametro kaminas yra iškilęs virš 3 metrų statinio dar maždaug 2 metrus. Atsakovės statinyje yra net keli įvairūs pečiai (krosnys), kuriuos kūrenant dūmai pripildo ne tik ieškovės kiemą, bet ir butą, dūmų kvapas jaučiamas ilgą laiką, nes statinio kaminas yra tiesiai prieš ieškovės buto langus. Be to, statinio stogo atbraila dengia ieškovės sklypą, o krentantis nuo statinio šešėlis neleidžia augti net žolei. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovės pareiškimais, kad ji žodžiu davė leidimą atsakovei statyti pavėsinę nesilaikant numatytų teisės aktuose atstumų. Kaip tik, nuo pat statybos pradžios ieškovė reiškė pretenzijas dėl statomo statinio ir bandė sudrausti atsakovę, nurodyti, kad jos pietinė pusė, baseinas, jai trukdys, tačiau atsakovė visiškai nereagavo į jokias pastabas, ignoravo kaimynus. Ieškovė nepripažįsta ir tos aplinkybės, kad atsakovė trinkeles, užimančias jos žemės sklypo dalį, išklojo iš karto po tvoros statybos. Šios trinkelės buvo išklotos gerokai vėliau, ieškovei jau gyvenant šiame bute, 2013-2014 metais, ir jokio sutikimo tokiems darbams atsakovė į ieškovę nesikreipė ir negavo. Atstumas nuo tvoros iki sklypo ribos laikytinas tikrai pakankamu prieiti prie tvoros jos priežiūrai. Tai yra ieškovės nuosavybė, jos žemės sklypo dalis, todėl disponuoti ja atsakovė neturi jokios teisės, kokio dydžio ji bebūtų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę R. S. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotą medinį statinį (pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini), prie ieškovei O. B. R. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą vieno mėnesio terminą, leido ieškovei atsakovės lėšomis per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotą medinį statinį (pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini), prie ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš atsakovės; jeigu atsakovė per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigojo atsakovę mokėti 30,00 Eur baudą į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo; įpareigojo atsakovę savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti betonines trinkeles nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, o jeigu šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, leido ieškovei atsakovės lėšomis per vieną mėnesį išardyti ir pašalinti betonines trinkeles nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies, išlaidas išieškant iš atsakovės; atsakovės priešieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1172,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė iki ginčo pavėsinės statybos savo sklype arčiau nei 3 metrai iki ieškovės žemės sklypo buvo pasistačiusį šiltnamį, o 2015 m. vasarą, atsakovės atstovo teigimu, atsakovė rekonstravo šiltnamį į ginčo pavėsinę. Atsakovės atstovas teigia, kad jai šiltnamį rekonstruojant į pavėsinę galiojo 2010-03-09 rašytinis trečiojo asmens A. N. sutikimas. Teismas nesutiko su tokia atsakovės pozicija.Teismas nustatė, kad iki 2015 m. vasaros atsakovės žemės sklype stovėjęs šiltnamis buvo pastatytas nors ir arčiau nei 3 metrai, tačiau didesniu atstumu nuo ieškovės žemės sklypo nei ginčo pavėsinė, todėl atsakovei atliekant tiek naujo nesudėtingo statinio (pavėsinės) statybą, tiek rekonstruojant šiltnamį į pavėsinę buvo būtina gauti rašytinį ieškovės kaip gretimo sklypo savininkės sutikimą. Buvusio savininko – trečiojo asmens A. N. – 2010-03-09 sutikimas, kai gretimas žemės sklypas nuo 2010-09-29 yra perleistas ieškovei, negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis atsakovei savo žemės sklype, nesilaikant imperatyviai nustatytų atstumų, statyti bet kokius statinius neprašant sutikimo iš šiuo metu esančios gretimo sklypo savininkės. Tai, kad atsakovė žinojo, jog toks ieškovės sutikimas yra reikalingas, patvirtina ir pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės (kurias ieškovė neigia), kad prieš statant pavėsinę buvo klausiama ieškovės ir jos sutuoktinio leidimo (pritarimo), derinama pavėsinės vieta.Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui A. N. (buvusiam ieškovės žemės sklypo savininkui) 2010 m. pradžioje statant nesudėtingą statinį – medinį garažą – besiribojantį su atsakovės žemės sklypu, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus buvo būtinas rašytinis atsakovės, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkės, sutikimas. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad dėl ginčo garažo dabartiniame ieškovės žemės sklype, trečiasis asmuo J. S. (atsakovės sutuoktinis) reiškė žodines pretenzijas tuometiniam savininkui trečiajam asmeniui A. N.; 2010 m. pradžioje tuometiniai kaimynai tretieji asmenys J. S. ir A. N. žodžiu susitarė, kad kaimynai neprieštarauja, jog A. N. statytų garažą besiribojantį su atsakovės žemės sklypu, o A. N. išdavė rašytinį sutikimą atsakovei statyti šiltnamį ir kitus statinius nesilaikant atstumų.Teismas nustatė, kad atsakovė dėl ginčo garažo, pastatyto 2010 m. pradžioje, nepateikė jokių pretenzijų raštu per įstatyme nustatytą terminą nei ieškovei 2010-09-29 įsigijusiai žemės sklypą, nei kompetentingoms institucijoms, todėl teismas konstatavo, kad atsakovės rašytinis sutikimas dėl ginčo garažo statybos nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ginčo garažas pastatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir todėl priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.Teismas konstatavo, kad betoninių trinkelių dėjimas 2012 m. turėjo būti derinamas su ieškove, nes ji buvo žemės sklypo savininkė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė, be ieškovės sutikimo sudėdama trinkeles ieškovės žemės sklypo dalyje, elgėsi neteisėtai, nes pažeidė ieškovės nuosavybės teisę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė O. B. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo išaiškinimas, pagal kurį trečiojo asmens A. N. sutikimo galiojimas siejamas tik su laikotarpiu iki kol jis nepardavė žemės sklypo ir buto ieškovei, bei tai, kad pasikeitus turto savininkams, jau buvo reikalingas ieškovės sutikimas, pastato šalis į nelygiavertę padėtį ir pažeidžia teisėtą atsakovės lūkestį dėl A. N. išduoto sutikimo neterminuoto galiojimo ir jo pagrindu atsiradusios teisės savo nuožiūra savo žemės sklype statyti statinius, nebūtinai išlaikant 3 m atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Nagrinėtas šalių ginčas buvo išspręstas netinkamu būdu, t. y. visiškai nepagrįstai pasirinkus kraštutinę statybos padarinių šalinimo priemonę – visos pavėsinės griovimą. Nagrinėjamos bylos esmė yra būtent minimalių, teisės aktuose imperatyviai nustatytų atstumų, laikymosi užtikrinimas, todėl teismo įpareigojimas pavėsinę nugriauti, nėra laikytinas šalių interesų derinimo principą atitinkančiu bei tinkamu ir teisingu sprendimu. Skundžiamame sprendime yra nurodyta ir tikėtina pavėsinės nugriovimo kaina – 1.755,00 Eur su PVM, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nevertino, ar nėra įmanoma pasirinkus kitokį neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą ir tokias priskaičiuotas išlaidas sumažinti, t.y. teisinę taiką tarp šalių atkurti ir teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus užtikrinti atsakovei turint mažesnio dydžio išlaidas.Teismas nurodė ir rėmėsi klaidingomis, garažo statybos metu apskritai negaliojusiomis Statybos įstatymo normomis. Tokios Statybos įstatymo 23 str. 25 d. formuluotės, kokią skundžiamame sprendime nurodo teismas, Statybos įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2010 m. spalio 1 d., nebuvo. Teismas, nurodydamas klaidingas Statybos įstatymo nuostatas, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovei raštu nepateikus jokių pretenzijų per vienerių metų laikotarpį nuo garažo statybos pradžios, atsakovės rašytinis sutikimas dėl garažo statybos nėra privalomas, ko pasėkoje garažas laikytinas pastatytu nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Priešingai negu teigia teismas skundžiamame sprendime, atsakovė neprivalėjo pateikti rašytinių pretenzijų dėl statomo/pastatyto garažo, kadangi pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo 23 str. 25 d. formuluotę pretenzijų forma nebuvo detalizuota, t.y. pretenzijos galėjo būti tiek rašytinės, tiek ir žodinės. Tai, kad atsakovė prieštaravo 2010 m. pavasarį A. N. vykdomoms garažo statyboms ir reiškė žodines pretenzijas būtent dėl neišlaikomų minimalių atstumų nuo sklypų ribų, bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek trečiasis asmuo J. S. (atsakovės sutuoktinis), tiek ir garažą statęs trečiasis asmuo A. N..Betoninės trinkelės ieškovės sklypo dalyje nebuvo sudėtos be ieškovės žinios ir savavališkai. Šalių buvo sutarta, kad trinkeles tikslinga iškloti iki pat ieškovės tvoros tam, kad prie sklypų ribos neliktų nesutvarkytų plotų. Taigi ne tik atsakovė, tačiau taip pat ir ieškovė nuo pat 2012 m. žinojo apie nežymioje ieškovės sklypo dalyje išklotą betoninių trinkelių ruožą, tačiau jokių pretenzijų šiuo klausimu (dėl ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo ir sklypo dalies užėmimo) iki pat šio ieškovės ieškinio atsakovė nebuvo gavusi.Kaip atsakovė buvo nurodžiusi ir byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, ieškovės tvora yra pastatyta 31 cm - 64 cm atstumu nuo sklypų ribos, todėl šiame plote net ir išardžius keletą trinkelių, toks plotas nebus pakankamas jokiam racionaliam naudojimui, t.y. nei apeiti aplink tvorą, nei juo labiau ją prižiūrėti. Tuo tarpu ieškovės teiginiai apie tvoros perkėlimą yra deklaratyvūs ir buvo paminėti tik paskutinio teismo posėdžio metu. Todėl nežymiame ieškovės žemės sklypo plote, atstumui iki atsakovės sklypo ribos esant vos nuo 31 cm iki 64 cm, išklotų trinkelių buvimas nereiškia jokio ieškovės teisių pažeidimo. Ieškovės reikalaujamas trinkelių išardymas iš esmės tik aiškiai pažymėtų sklypų ribą, tačiau tokio ploto, kuris netgi nėra pakankamas žmogaus praėjimui, joks racionalus naudojimas nebūtų įmanomas.
Ieškovė O. B. R. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Buvusio savininko – trečiojo asmens A. N. – 2010-03-09 sutikimas, kai gretimas žemės sklypas nuo 2010-09-29 yra perleistas ieškovei, negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis atsakovei savo žemės sklype, nesilaikant imperatyviai nustatytų atstumų, statyti bet kokius statinius neprašant sutikimo iš šiuo metu esančios gretimo sklypo savininkės. Tai, kad atsakovė žinojo, jog toks ieškovės sutikimas yra reikalingas, patvirtina ir pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės (kurias ieškovė neigia), kad prieš statant pavėsinę buvo klausiama ieškovės ir jos sutuoktinio leidimo (pritarimo), derinama pavėsinės vieta.Atsakovė realizavo savo teisę pagal A. N. išduotą 2010-03-09 sutikimą, pasistatydama šiltnamį savo žemės sklype, nesilaikydama 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos. Šiltnamio statyba buvo baigta, jis stovėjo kelerius metus ir buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Todėl 2015 metų vasarą atsakovei nusprendus statyti kitą statinį – pavėsinę buvo būtinas naujas statybą leidžiantis dokumentas – tuo metu esančios gretimo žemės sklypo savininkės – ieškovės - sutikimas.Apeliantė ginčija teismo pasirinktą statybos padarinių pašalinimo būdą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai parinko kraštutinę statybos padarinių šalinimo priemonę – visos pavėsinės griovimą. Tačiau iš esmės didžioji statinio dalis yra pastatyta neleistinu atstumu nuo gretimo sklypo ribos, todėl leistinu atstumu reikia patraukti ne vieną statinio sieną, o visas tris ir tarp jų esantį statinį. Įpareigojimas atsakovę nugriauti neteisėtą statinį nereiškia, kad atsakovė būtinai patirs tikėtinas paskaičiuotas griovimo išlaidas.Apeliacinį skundą atsakovė argumentuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakciją, todėl nepagrįstai sprendė, jog apeliantė turėjo pateikti rašytinę pretenziją. Pažymėtina, kad garažo statybos metu (pastatytas iki 2010 metų pavasario) apskritai nebuvo tokios įstatymo nuostatos, jog nepateikus pretenzijų per vienerius metus nuo statybos pradžios rašytiniai sutikimai tampa nebereikalingi. Be to, 2010 m. liepos 2 d. Įstatymo Nr. XI-992 baigiamosios nuostatos (24 str. 1 d.) numatė, jog šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.Apeliantė nurodo, kad betoninės trinkelės ieškovės sklypo dalyje buvo sudėtos su ieškovės žinia, kad ieškovė jokių pretenzijų šiuo klausimu iki pat šio ieškinio atsakovei nereiškė. Atsakovė neturi pagrindo savo nuožiūra valdyti (tvarkyti) svetimo žemės sklypo. Ieškovei pageidaujant persikelti tvorą prie sklypo ribos, atsakovė privalo pašalinti jai priklausančias ir jos savavališkai išklotas trinkeles nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies.Atsakovė nurodo, jog neprieštarauja, kad ieškovės sklype esančios trinkelės būtų nuardytos, jei ieškovė iš tikrųjų perkėlinės tvorą iki sklypo ribos. Pažymėtina, jog ieškovės teisė valdyti savo nuosavybę negali būti apspręsta apeliantės keliamų sąlygų. Be to, pasakytina, kad ieškovė galės persikelti savo tvorą tik tuomet, kai bus ne tik pašalintos trinkelės, bet ir nugriauta neteisėtai pastatyta pavėsinė, kurios kraigas, minėta, dengia ieškovės sklypo dalį
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio bei teisinio pagrindo.Ginčas byloje yra kilęs dėl ginčo šalių neturint sutikimo pastatytų statinių statybos teisėtumo. Išnagrinėjęs šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog remiantis ieškovės O. B. R. nurodytais argumentais yra pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti apeliantės statybą (lauko virtuvę – pavėsinę) neteisėta bei įpareigoti apeliantę pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Tuo tarpu apeliantės priešieškinio argumentai dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti jai priklausančio statinio (garažo) statybą neteisėta teismo pripažinti nepagrįstais.Byloje nustatyta, kad ieškovei O. B. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 407/1630 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos nekilnojamuosius daiktus ieškovė įgijo 2010 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens A. N.. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,1543 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai. Žemės sklypą nuosavybės teise atsakovė valdo 2000 m. birželio 19 d. Dovanojimo sutarties pagrindu.Ieškovės ir atsakovės žemės sklypai ribojasi. Šalys ir tretieji asmenys nurodė, kad 2015 metų birželio mėnesio pabaigoje atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas nesudėtingas statinys – pavėsinė, kuri pastatyta arčiau nei 3 metrai nuo atsakovės ir ieškovės sklypų ribos. Šalys nurodė, kad iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą ir pastačius ginčo pastatą nesilaikant trijų metrų atstumo buvo pastatytas atsakovės šiltnamis, kuris vėliau pertvarkytas į pavėsinę. Atsakovė R. S. nurodė, jog šiltnamis buvo pastatytas turint ankstesnio ieškovės buto ir žemės sklypo savininko – trečiojo asmens A. N. – rašytinį sutikimą. A. N. 2010 m. kovo 9 d. sutikimas pateiktas į bylą (e.b.l. 74, 1 t.).Bylos duomenimis ir bylos dalyvių paaiškinimais teismo posėdžio metu (garso įrašas) nustatyta, kad iki ieškovei 2010 m. įsigyjant žemės sklypą, ankstesnis savininkas – pardavėjas A. N. – pastatė neregistruotiną medinį garažą, kuris yra arčiau nei 3 metrai iki atsakovės R. S. žemės sklypo ribos. Garažo siena sutampa su tvoros linija.Šalys taip pat nurodė, jog tvora tarp ginčo šalių žemės sklypų yra pastatyta ne ant sklypų ribos, bet ieškovės žemės sklypo teritorijoje ir kad šiaurinėje sklypo dalyje atstumas nuo sklypo ribos iki tvoros siekia 0,64 m, o pietinėje dalyje – 0,31 m. Šalys taip pat vieningai nurodė, kad ieškovės sklypo dalyje, kuri patenka už tvoros atsakovė yra išklojusi betonines trinkeles. Taigi, dėl ankstesnio savininko A. N. pastatytos tvoros nukrypstant nuo faktinių sklypų ribų susiklostė tokia padėtis, kad atsakovė naudoja dalį ieškovei priklausančios žemės sklypo teritorijos. Atsakovė paaiškino, kad siekdama, jog prie jos sklypo neliktų nesutvarkytų plotų, savo sklype klodama trinkeles, jas išklojo iki pat tvoros. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (SĮ) galiojusios redakcijos 23 straipsnio, kuris reglamentavo statybą leidžiančius dokumentus, galiojusią redakciją, tiek ieškovės, tiek atsakovės valdomų ginčo statinių – tokių matmenų garažo ir lauko virtuvės – pavėsinės statybai atlikti ant sklypo ribos turėjo būti gauti žemės sklypo ar gretutinio žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ normos numato, jog pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų, kurių aukštis iki 5 m. ir plotas iki 50 kv.m yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:20014 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas, statant I grupės nesudėtingą statinį mieste, rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui kaip statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius įrenginius bet kurios konstrukcijos, esančios 1 – 3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypų ribos. Apeliantė R. S. neginčijo, jog 2015 m. jos žemės sklype pastatytas statinys lauko virtuvė – pavėsinė buvo pastatyti arčiau nei 3 m iki ieškovės O. B. R. žemės sklypo ribos, tačiau tvirtino, jog statyba teisėta, kadangi ji turėjo tam rašytinį buvusio savininko sutikimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta tokį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą.Minėta, kad ieškovė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su statiniais įgijo iš buvusio savininko ir statytojo A. N.. Iš šalių bei trečiųjų asmenų žodinių ir rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad A. N. iki 2010 m. taip pat pastatė medinį garažą. Tretieji asmenys A. N. ir J. S. bei apeliantė R. S. nurodė, kad jie pareiškė pretenziją A. N. dėl garažo statybos nesant apeliantės sutikimo, tada buvo susitarta, jog apeliantė nereikš pretenzijų dėl garažo statybos, o A. N. duos sutikimą dėl jų šiltnamio ar kitų statinių statybos. Į bylą pateiktas A. N. 2010 m. kovo 9 d. sutikimas, kuriame nurodoma, jog jis sutinka, kad kaimynė R. S. savo žemėje adresu (duomenys neskelbtini), statytų šiltnamį ir kitus statinius arčiau negu 3 metrai nuo jo sklypo ribos. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks sutikimas negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis atsakovei savo žemės sklype, nesilaikant imperatyviai nustatyto atstumo, statyti bet kada ir bet kokius statinius neprašant sutikimo iš šiuo metu esančios gretimo sklypo savininkės. Kolegija pažymi ir tai, kad toks sutikimas kaip nekilnojamojo daikto apsunkinimas nebuvo išviešintas – nėra duomenų, kad minimas sutikimas būtų buvęs įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantei ginčo pavėsinę pastačiusi prie ieškovės sklypo ribos nesant jos sutikimo, apeliantės statyba yra neteisėta. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovės sklypas yra labai nedidelis, apeliantės statinys yra pastatytas iš pietinės pusės, todėl mažame ieškovės sklype sudaro šešėlį, pavėsinėje esant žmonėms ieškovei nelieka privatumo, į ieškovės kiemą patenka neišsisklaidę lauko virtuvėje – pavėsinėje kūrenamos krosnies dūmai, kurie, kaip nurodė ieškovė, patenka net į jos butą. Vertindamas neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantės sklypo dydis yra 0,1543 ha dydžio (e.b.l. 6-7, 1 t.), todėl atsakovė turi visas galimybes perkelti statinį. Nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas nesvarstė kito neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo, ji nepasiūlė jokio kito neteisėtos statybos pašalinimo būdo, kuriuo būtų apsaugoti ieškovės teisės ir teisėti interesai. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pašalinti apeliantės suklotas betonines trinkeles ieškovės žemėje. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu buvusio savininko A. N. pastatyta tvora dar nėra perkelta, nešalina pažeidimo, jog apeliantė vykdė statybą ieškovės žemės sklypo dalyje, fakto. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino neteisėtos apeliantės statybos padarinių šalinimo klausimą ir tinkamai sprendimą argumentavo (CK 4.103 str., SĮ normos).Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas netenkino priešieškinio. Minėta, kad priešieškiniu apeliantė prašė įpareigoti ieškovę pašalinti ant sklypų ribos buvusio savininko pastatytą medinį garažą. Apeliantės reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo motyvu, kad sutikimai turi būti abipusiai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi tai, jog apeliantė nenurodė įtikinamų argumentų kad iki 2010 m. pastatytas garažas iš esmės pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl esamo garažo nuo pat jos buto ir žemės su priklausiniais įsigijimo momento. Tokį reikalavimą apeliantė pateikė tik tada kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl savo teisių gynimo. Apeliantė teisingai nurodo, jog ieškovės žemės sklype ant sklypų ribos pastatyto statinio statybai turėjo būti gautas rašytinis apeliantės sutikimas, tačiau pati apeliantė ir jos sutuoktinis teisme taipogi nurodė, kad jie tokį sutikimą buvusiam savininkui davė žodžiu, kadangi patys gavo jo sutikimą šiltnamio statybai. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tokia padėtis kaimynus tenkino daugiau kaip šešerius metus, todėl darytina išvada, kad ginčo statinio statyba apeliantės teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Nepagrįstas taip pat apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar netinkamai aiškino statybą reglamentuojančius teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu kiti apeliantės skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės ieškovei priteistinos jos patirtos 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kadangi ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės O. B. R. naudai iš atsakovės R. S. 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.