Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei O. B. R., jos atstovei advokatei Audronei Rimienei, atsakovės atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. B. R. ieškinį atsakovei R. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pažeistų teisių gynimo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovei O. B. R. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – J. S., A. N., išvada teikianti institucija byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos byloje pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja, kokie dokumentai laikytini statybą leidžiančiais dokumentais. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelėje 2 eilutėje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų statiniai, kurių aukštis iki 5 m. ir plotas iki 50 m², yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nurodyta, kad statant I grupės nesudėtingą statinį mieste rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui kaip statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Reglamento 33 punkte nurodyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) - besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato) (33.2 papunktis). Šio Reglamento 11 priedas reglamentuoja besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (Reglamento 11 priedo 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta informuoja, kad statant statinius arčiau žemės sklypo ribos, negu teisės aktų nustatytu atstumu, kaip statybą leidžiantis dokumentas reikalingas rašytinis besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Dėl statybas gretimame žemės sklype reglamentuojančių teisės normų

CK 4.103 straipsnyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis).

Statybos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016-12-31 (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), t. y. nagrinėjamo ginčo kontekste galiojusi kai buvo pastatyti ginčo statiniai, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra laikomi statybą leidžiančiu dokumentu. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 27 straipsnio 22 dalis).

Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiškiamos pretenzijos dėl savavališkos statybos, tai taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiškimo metu. Pagal statybos metu galiojusį statybos techninį reglamentą ir kitus teisės aktus sprendžiama, ar buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas statiniui statyti, ir kokie buvo nustatyti techniniai parametrai statiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-115-695/2015).

Dėl pavėsinės (ne)teisėtumo.

Ginčo pavėsinė atsakovės žemės sklype, arčiau nei 3 metrai iki ieškovės žemės sklypo ribos, buvo pastatyta (ar rekonstruota iš šiltnamio) 2015 m. vasarą, todėl šio statinio (ne)teisėtumui įvertinti, taikytinos statybos metu galiojusios teisės normos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“, galiojusio ginčo pavėsinės statybos metu 2015 m. vasarą, (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 201; redakcija galiojusi nuo 2014-11-26 iki 2015-09-02) (toliau - Reglamentas), 33 punkte nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903; redakcija galiojusi ginčo pavėsinės statybos metu 2015 m. vasarą, nuo 2012-03-01 iki 2016-12-31) 1 lentelėje 2 eilutėje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų statiniai, kurių aukštis iki 5 m. ir plotas iki 50 m², yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių. Nagrinėjamu atveju ginčo pavėsinė yra priskirtina prie nesudėtingų statinių, todėl tokio statinio statybai neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto.

Reglamento 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Kadangi šiuo atveju ginčo pavėsinė yra pastatyta arčiau nei 3 m nuo atsakovės sklypo ribos, šio nesudėtingo statinio statybai atsakovė turėjo gauti rašytinį gretimo žemės sklypo savininko (ieškovės) sutikimą (susitarimą).

Nuoseklioje kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. ir V. Č. V. V. B. ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-7-230/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ji turėjo ankstesnio gretimo sklypo savininko – trečiojo asmens A. N. – sutikimą, todėl ginčo pavėsinė yra pastatyta teisėtai. Šalys teismo posėdžių metu patvirtino, kad iki ginčo pavėsinės statybos atsakovės sklype arčiau nei 3 metrai iki ieškovės žemės sklypo buvo pastatytas šiltnamis, kuris buvo pastatytas iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su ankstesnio savininko – trečiojo asmens A. N. – rašytiniu sutikimu. Byloje esantis rašytinis trečiojo asmens A. N. sutikimas, duotas 2010-03-09, kuriuo trečiasis asmuo sutiko, „kad kaimynė R. S. savo žemėje adresu (duomenys neskelbtini), statytų šiltnamį ir kitus statinius arčiau negu 3 metrai nuo mano sklypo ribos“ (EPP priedas, b. l. 6). 2017-01-09 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. N. paaiškino, kad pasirašė šį sutikimą tada, kai savo sklype pastatė medinį garažą, besiribojantį su atsakovės sklypu, dėl kurio pretenzijas reiškė atsakovė ir jos sutuoktinis (trečiasis asmuo J. S.) (garso įrašas nuo 1 val. 10 min. 50 s. iki 1 val. 22 min. 13 s.).

Atsakovė iki ginčo pavėsinės statybos savo sklype arčiau nei 3 metrai iki ieškovės žemės sklypo buvo pasistačiusį šiltnamį, o 2015 m. vasarą, atsakovės atstovo teigimu, atsakovė rekonstravo šiltnamį į ginčo pavėsinę (2017-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 28 min. 48 s. iki 47 min. 18 s.). Atsakovės atstovas teigia, kad jai šiltnamį rekonstruojant į pavėsinę galiojo 2010-03-09 rašytinis trečiojo asmens A. N. sutikimas. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 2 straipsnio 72 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Reglamento 33 punkte nustatyta, kad kai nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Iš bylos nagrinėjimo metu šalių ir trečiųjų asmenų duotų paaiškinimų, nustatyta, kad iki 2015 m. vasaros atsakovės žemės sklype stovėjęs šiltnamis buvo pastatytas nors ir arčiau nei 3 metrai, tačiau didesniu atstumu nuo ieškovės žemės sklypo nei ginčo pavėsinė, todėl atsakovei atliekant tiek naujo nesudėtingo statinio (pavėsinės) statybą, tiek rekonstruojant šiltnamį į pavėsinę buvo būtina gauti rašytinį ieškovės kaip gretimo sklypo savininkės sutikimą. Buvusio savininko – trečiojo asmens A. N. – 2010-03-09 sutikimas, kai gretimas žemės sklypas nuo 2010-09-29 yra perleistas ieškovei, negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis atsakovei savo žemės sklype, nesilaikant imperatyviai nustatytų atstumų, statyti bet kokius statinius neprašant sutikimo iš šiuo metu esančios gretimo sklypo savininkės. Tai, kad atsakovė žinojo, jog toks ieškovės sutikimas yra reikalingas, patvirtina ir pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės (kurias ieškovė neigia), kad prieš statant pavėsinę buvo klausiama ieškovės ir jos sutuoktinio leidimo (pritarimo), derinama pavėsinės vieta.

Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įsigijusių asmenų sąžiningumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M.,bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D. , bylos Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovė be ieškovės sutikimo pastatė ginčo pavėsinę prie pat ieškovės sklypo ribos iš pietinės ieškovės sklypo pusės. Ieškovės sklypas yra nedidelis – 1630 kv. m, kai tuo tarpu atsakovės sklypas yra 0,1543 ha dydžio. Dėl to teismas laiko pagrįstais ieškovės nurodytus argumentus, kad atsakovė, nuosavybės teise valdydama nemažą žemės sklypą, galėjo ginčo pavėsinę statyti laikantis teisės aktų reikalavimų ir jais nustatytų minimalių atstumų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotą medinį statinį (pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini), prie ieškovei priklausančio sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas statinio nugriovimo išlaidas iš atsakovės, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punktas, CPK 273 straipsnis, CK 4.103 straipsnis).

Teismas pažymi, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja CPK 273 straipsnio redakcija (TAR, 2016-07-13, Nr. 20333), nustatanti, jog jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pavėsinė yra nesudėtingas statinys, pagal preliminariai tokios pavėsinės griovimo darbų paskaičiavimą (1 t., e. b. l. 153-156) ginčo pavėsinės nugriovimas tikėtina kainuotų 1755 Eur su PVM ir nenurodyta, kad tokio statinio griovimas galėtų neįprastai ilgai užtrukti, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytas 1 (vieno) mėnesio terminas ginčo pavėsinės demontavimui (nugriovimui) yra protingas ir pakankamas. Ieškovė nenurodė, kokio dydžio baudą prašo skirti atsakovei, jei ji per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo statinio pobūdį, į jo nugriovimo (demontavimo) tikėtiną kainą, nustato atsakovei 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, t. y. atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nesudarius galimybių ieškovei atsakovės sąskaita įvykdyti teismo įpareigojimo, atsakovei skirtina 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

Dėl garažo (ne)teisėtumo.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo garažas ieškovės žemės sklype, arčiau nei 3 metrai iki atsakovės žemės sklypo ribos, buvo pastatytas buvusio savininko – trečiojo asmens A. N. – 2010 m. pradžioje (2017-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. 48 s. iki 1 val. 10 min. 15 s. (trečiojo asmens J. S. paaiškinimai); nuo 1 val. 10 min. 50 s. iki 1 val. 22 min. 13 s. (trečiojo asmens A. N. paaiškinimai), todėl šio statinio (ne)teisėtumui įvertinti, taikytinos statybos metu galiojusios teisės normos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, galiojusio ginčo garažo statybos metu 2010 m. pradžioje, (Žin., 2002, Nr. 55-2203; redakcija galiojusi nuo 2008-10-01 iki 2010-05-25 ) 2.1 punktas nustatė, kad nesudėtingiems statiniams statybos leidimas yra nereikalingas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639; redakcija galiojusi nuo 2010-01-17 iki 2010-07-29) 1 priede „Nesudėtingų statinių sąrašas“ nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių aukštis iki 5 m. yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių. To paties reglamento 12.3.1 -12.3.2 punktuose nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas ir statybos leidimas; 1 priede „Nesudėtingų statinių sąrašas“ nustatyta, kad minimalūs atstumai nuo išvardytų pastatų iki kaimynų sklypo ribos turi būti 3 m., o mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu.

Taigi nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui A. N. (buvusiam ieškovės žemės sklypo savininkui) 2010 m. pradžioje statant nesudėtingą statinį – medinį garažą – besiribojantį su atsakovės žemės sklypu, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus buvo būtinas rašytinis atsakovės, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkės, sutikimas. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad dėl ginčo garažo dabartiniame ieškovės žemės sklype, trečiasis asmuo J. S. (atsakovės sutuoktinis) reiškė žodines pretenzijas tuometiniam savininkui trečiajam asmeniui A. N.; 2010 m. pradžioje tuometiniai kaimynai tretieji asmenys J. S. ir A. N. žodžiu susitarė, kad kaimynai neprieštarauja, jog A. N. statytų garažą besiribojantį su atsakovės žemės sklypu, o A. N. išdavė rašytinį sutikimą atsakovei statyti šiltnamį ir kitus statinius nesilaikant atstumų (EPP priedas, b. l. 6) (2017-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. 48 s. iki 1 val. 10 min. 15 s. (trečiojo asmens J. S. paaiškinimai); nuo 1 val. 10 min. 50 s. iki 1 val. 22 min. 13 s. (trečiojo asmens A. N. paaiškinimai).

Priešieškiniu atsakovė prašo įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotą medinį statinį – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), prie atsakovei priklausančio sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti atsakovei teisę pačiai atlikti medinio statinio – garažo griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, išieškant visas su šių veiksmų atlikimu patirtas išlaidas iš ieškovės. Atsakovė šį priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad ginčo garažas yra pastatytas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi atsakovė rašytinio sutikimo dėl garažo statymo, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, nėra išdavusi.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis (redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01 (2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-992) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju atsakovės sutikimas dėl garažo statybos) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. 2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992 26 straipsnis nustatė, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Aiškinant šią teisės normą teismų praktikoje nurodoma, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Taikant šią normą, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. J. I. ir D. I., Nr. 3K-3-536/2014).

Dėl betoninių trinkelių, išklotų ieškovės sklypo dalyje, išardymo.

Atsakovė, nesutikdama su šiuo ieškinio reikalavimu nurodo, kad atsakovė savo sklype bei labai mažoje dalyje ieškovės sklypo, t. y. iki pastatytos tvoros, išklojo trinkeles, tačiau tai buvo suderinta su ankstesniu ieškovės buto savininku. Tvora yra tik nežymiai nutolusi nuo sklypo ribos, o šis atstumas dar ir susiaurėja, t. y. šiaurinėje sklypo dalyje atstumas nuo sklypo ribos iki tvoros siekia 0,64 m, o pietinėje – vos 0,31 m, atsakovė savo sklype klodama trinkeles, jas išklos iki pat pastatytos tvoros, kad prie sklypų ribos neliktų nesutvarkytų plotų. Priešingai negu teigia ieškovė, tvoros pastatymas 0,31 m - 0,64 m atstumu nuo sklypo ribos negali būti suvokiamas kaip atstumas, skirtas apeiti aplink tvorą ir ją prižiūrėti. Atsakovės manymu, toks ieškinio reikalavimas taip pat yra ir neproporcinga gynybos priemonė.

Bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu atsakovės sutuoktinis trečiasis asmuo J. S. patvirtino, kad betoninės trinkelės ieškovės žemės sklypo dalyje buvo sudėtos 2012 m. jau ieškovei esant gretimo sklypo savininke (2017-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. 48 s. iki 1 val. 10 min. 15 s. (trečiojo asmens J. S. paaiškinimai). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad betoninių trinkelių dėjimas 2012 m. turėjo būti derinamas su ieškove, nes ji buvo žemės sklypo savininkė.

Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta, kad sudėjo trinkeles ne tik savo žemės sklype, bet ir ieškovės sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovė, be ieškovės sutikimo sudėdama trinkeles ieškovės žemės sklypo dalyje, elgėsi neteisėtai, nes pažeidė ieškovės nuosavybės teisę.

Konstatavus ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo faktą, jos prašomas taikyti išimtinis šios teisės gynimo būdas – išardyti trinkeles – gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu būdu, t. y. reikalavimas apginti pažeistą teisę ieškovės prašomu taikyti išimtiniu būdu negali būti atmestas vien konstatavus šio būdo neproporcingumą ir nepritaikius jokios kitos teisių gynimo priemonės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“, UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-374/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, kokiu kitu būdu būtų galima apginti ieškovės pažeistą nuosavybės teisę. Byloje nustatyta, kad atsakovė nepageidavo, pavyzdžiui, įsigyti dalies žemės sklypo iš ieškovės, kurioje sudėtos trinkelės, tokių pasiūlymų ieškovei neteikė, taip pat nesiėmė priemonių perkelti tvorą ar kitaip taisyti susidariusią situaciją, nors pripažino, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui (trečiajam asmeniui J. S.) buvo žinoma apie tai, kad dalis trinkelių yra sudėtos ieškovės žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl trinkelių išardymo yra pagrįstas ir negali būti netenkinamas, todėl teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti ir pašalinti betonines trinkeles nuo ieškovei priklausančio sklypo dalies, o jeigu šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės, tenkina (CK 4.98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose prašo priteisti 1000,00 Eur (1 t., e. b. l. 16, 24, 174-175, 184). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė sumokėjo 62,00 Eur žyminio mokesčio, 50,00 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį trečiajam asmeniui A. N. (2 t., e. b. l. 1-3), 60,50 Eur už sąmatos apie preliminarią darbų už pavėsinės nugriovimą (demontavimą) kainą parengimą (1 t., e. b. l. 177-181-186). Šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai), yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Byloje iš viso patirta 4,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 92-93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotą medinį statinį (pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini), prie ieškovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą vieno mėnesio terminą leisti ieškovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšomis per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti neregistruotą medinį statinį (pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini), prie ieškovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo ribos, ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Jeigu atsakovė per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovę R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mokėti 30,00 Eur (trisdešimties eurų) baudą į ieškovės O. B. R. nurodytą banko sąskaitą, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Įpareigoti atsakovę R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti betonines trinkeles nuo ieškovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, o jeigu šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti ieškovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšomis per vieną mėnesį išardyti ir pašalinti betonines trinkeles nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies, išlaidas išieškant iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1172,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt du eurus ir 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 4,18 Eur (keturis eurus ir 18 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.