Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl notaro veiksmų su suinteresuotais asmenimis Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notare Nemira Barčiauskiene, V. K., J. K., Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 1 str. notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 str. 1 d. įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Palikimo priėmimas, savo esme, yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. gegužės 29 d. testamentu, patvirtintu Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro Alvydo Andrijausko, notarinio registro Nr. 3788 J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, įteisintą pagal 2005-12-29 Šaulių apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 10-6844 buvusios savininkės V. L. (žemės sklypo ploto likutis pagal išvadą – 0,8236 ha) paliko V. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad J. K. 2012 m. vasario 15 d. mirė, mirties metu buvo našle, turėjo du vaikus: V. K., gimusį 1949 m. rugpjūčio 6 d., ir J. K., gimusį 1956 m. balandžio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 40S-254 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje atskurtos nuosavybės teisės į J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,9736 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam: 1,2568 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 659-1, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini); 1,5282 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 659-2, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,5623 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 659-3, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-09-22 sprendimas Nr. 40S-254 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, J. K. daiktinės teisės į žemės sklypus neįregistruotos.

Iš civilinėje byloje Nr. e2-98-496/2015 esančių dokumentų matyti, kad V. M. 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai (pareiškėjai) praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po testatorės J. K. mirties, pagal 2008 m. gegužės 29 d. testamentą priimti. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015-03-02 nutartimi Nr. e2-98-496/2014 atnaujino V. M. praleistą terminą J. K. palikimui pagal 2008-05-29 testamentą priimti, termino praleidimo priežastį pripažino svarbia; nustatė trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Šioje nutartyje nurodyta, kad byloje dalyvavę suinteresuoti asmenys mirusiosios J. K. vaikai J. K. ir V. K. neginčijo pareiškėjos V. M. paveldėjimo pagal testamentą teisės, jie paaiškino, kad jų mama pati savarankiškai išsprendė savo turto padalinimo klausimus, pareiškėjos teisių į testamentu paliktą turtą jie neginčijo.

Byloje esantis Testamentų registrų išrašas patvirtina, kad Testamentų registre yra įregistruoti testatorės J. K. 2003 m. lapkričio 14 d., 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. gegužės 29 d. sudaryti ir notaro patvirtinti (priimti saugoti) oficialieji testamentai; testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Pareiškėjai pateikus notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo po mirusios J. K. mirties, Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Nemira Barčauskienė 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu atsisakė patvirtinti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodė, jog 2008 m. gegužės 28 d. (taip nurodyta notarės nutarime) Kelmės rajono 1-ajame notaro biure J. K. sudarytas testamentas laikytinas negaliojančiu, kadangi 2003 m. lapkričio 14 d. Kelmės rajono 1-ajame notaro biure sudarytas ir patvirtintas bendras sutuoktinių testamentas, kuris sudarant vėlesnius testamentus, nebuvo panaikintas, todėl pagal CK 5.47 str. 2 d. sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinų testamento, negalioja; taip pat mirusiosios J. K. vardu nėra tokio turto, kuris paliekamas V. M. 2008-05-29 sudarytame testamente; be to, 2005 m. gruodžio 25 d. Kelmės rajono 2-ajame notaro biure buvo sudarytas dar vienas testamentas, kuris taip pat gali būti reikšmingas sprendžiant paveldėjimo klausimus po J. K. mirties.

Sutuoktiniai, sutarę dėl savo turto priklausymo vienam iš jų mirus, sudaro bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo įtvirtina pasiektą susitarimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviejų asmenų sudarytas sandoris, kuris išreiškia abiejų valią, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį. CK 5.43 str. nustatyta, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 str.). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 str. 2 d.). Remiantis CK 5.46 str. 2 d., sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis, priėmęs palikimą ir tapęs paveldėto turto savininku, neturi teisės pakeisti bendrojo sutuoktinių testamento. Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą. Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimą, bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą (CK 5.49 str. 1, 3 d.) (LAT 2015 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-144-313/21015 ir kt.).

Iš į bylą pateikto bendro sutuoktinų testamento matyti, kad 2003 m. lapkričio 14 d. sutuoktiniai J. K. ir A. K., šiuo testamentu priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka vienam iš sutuoktinių, testatoriai taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldės sūnus J. K.. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. S-141 ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. S-044 pranešė teismui, kad bylos į 2012 m. vasario 12 d. mirusios J. K. palikimą, Kelmės rajono 1-ajame notaro biure užvesta nebuvo, kadangi niekas iš įpėdinių įstatymo nustatytu terminu paveldėti nesikreipė. Civilinėje byloje Nr. e2-98-496/2015 dalyvavę suinteresuoti asmenys mirusiosios J. K. vaikai J. K., t. y. ir 2003-11-14 bendru sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdiniu, bei V. K. neginčijo ir dabar neginčija pareiškėjos V. M. paveldėjimo pagal testamentą teisės, sutinka su mamos išreikšta valia dėl savo turto padalinimo. Vertinant nurodytas faktines aplinkybes, testamentų tekstą, laikyti, kad J. K. 2008 m. gegužės 29 d. sudarytas testamentas būtų pažeidęs kokių nors suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus nėra pagrindo, taip pat nepažeista ir bendrajame sutuoktinių testamente išreiktos jos sutuoktinio valia, nes J. K. sutuoktinis A. K. mirė anksčiau nei J. K., todėl netapo šios turto paveldėtoju. Be to, pažymėtina, jog įstatymas numato, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti ir vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (CK 5.35 str. 1, 2 d.). Todėl laikoma, kad 2005 m. gruodžio 25 d. Kelmės rajono 2-ajame notaro biure, t. y. anksčiau sudarytas kitas J. K. testamentas negali būti reikšmingas, sprendžiant pavedėjimo klausimus po J. K. mirties.

Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15-5.42 str.), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis CK 6.193 str. 1, 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmę (mutatis mutandis CK 6.193 str. 3 d.) (LAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-161/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo notarė skundžiamame nutarime, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 40S-254 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje ir buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teisės į J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,9736 ha žemės (1 punktas), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam: 1,2568 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 659-1, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini); 1,5282 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 659-2, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,5623 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 659-3, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (1.3 punktas), t. y. 2008-05-29 testamente nurodytą žemės sklypą pagal 2005 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apskrities išvadą Nr. 10-6844 buvusios savininkės V. L., o rašymo apsirikimas (suklystas žemės sklypo ploto likutis) negali būti laikomas reikšmingu ir darančiu šį testamentą negaliojančiu.

Esant visoms nurodytoms aplinkybėms daryti išvadą, kad notarė pagrįstai atsisakė patvirtinti V. M. pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo nėra teisinio pagrindo, be to, atsižvelgiant į tai, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.), t. y. taip liktų neįgyvendinta testatorės 2008-05-29 testamentu išreikšta valia, todėl pagrįstu laikytinas ir tenkintinas pareiškėjos skundas, panaikintinas notarės 2015-05-11 priimtas nutarimas, įpareigojant notarę patvirtinti pareiškėjos pareiškimą bei įpareigojant išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.

Bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš notarės, kurios veiksmus skundžia. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, šioje byloje notarė suinteresuotumo neturi, todėl CPK 443 str. 6 d. nurodyta išimtis, kada bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose gali būti priteisiamos, netaikytina. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 400 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, viso 431 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš notarės yra atmestinas. Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 5,34 Eur dydžio procesinės – pašto – išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 443 ir 513 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos V. M. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

Panaikinti Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barčauskienės 2015 m. gegužės 11 d. nutarimą dėl V. M. pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

Įpareigoti Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarę Nemirą Barčauskienę patvirtinti pareiškėjos V. M. 2015 m. balandžio 29 d. pareiškimą, kad ji palikimą pagal J. K. 2008 m. gegužės 29 d. testamentą, patvirtintą Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro Alvydo Andrijausko, notarinio registro Nr. 3788, priima.

Įpareigoti Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarę Nemirą Barčauksienę išduoti pareiškėjai V. M. paveldėjimo teisės liudijimą į: 1) 1,2568 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 1,5282 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 0,5623 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,34 Eur (penkis eurus 34 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.