Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Žibutei Milienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui E. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Neprieštaravo, kad sūnui būtų suteikta atsakovo pavardė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu pripažino, jog yra ieškovės sūnaus P. tėvas, patvirtindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl bendro gyvenimo. Pageidavo, jog sūnui būtų suteikta tėvo pavardė. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, išreikšdamas pageidavimą bendrauti su vaiku. Išlaikymo dydžio neginčijo, paaiškinęs, kad ir būdamas įkalinimo įstaigoje stengsis prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nustatymo

CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ne tik nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo), bet ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Ieškovės, atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas iki gimstant sūnui artimai bendravo, 2017-2018 m. laikotarpiu gyveno kartu išsinuomotame name Šiauliuose. Atsakovas tiek ieškovės nėštumo laikotarpiu, tiek gimus sūnui pripažino tėvystę. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatytos aplinkybės apie ieškovės ir atsakovo artimą bendravimą, bendrą gyvenimą, atsakovo tėvystės pripažinimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės sūnaus P. tėvas yra atsakovas, ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Ieškovės prašymas suteikti sūnui atsakovo pavardę atitinka nepilnamečio vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, nustačius tėvystę, vaikui suteiktina tėvo pavardė „B.“ (CK 3.167 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas dalyvaudamas teismo posėdyje neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Ieškovė šiuo metu gyvena su sūnumi, jį išlaiko ir prižiūri, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, juo tinkamai rūpinasi, teismas konstatuoja, kad nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio P. S. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pripažinus atsakovą P. S. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnis).

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro gaunama išmoka auginant vaiką iki trejų metų, nekilnojamojo turto nėra įgijusi. Ieškovė be nepilnamečio P. išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų. Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, šiuo metu yra suimtas.

Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui vaiko išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 550 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Ieškovės nurodoma išlaikymo suma kas mėnesį yra minimali, užtikrins tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje negali būti priežastimi mažinti vaiko išlaikymą, nes vaiko poreikiai dėl to nesumažėjo, dėl ko aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu suimtas neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui. Atsakovas, būdamas tėvu, savo vaiko atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims. Atsakovas ieškovės nurodomos vaiko poreikiams būtinos sumos neginčijo. Teismas sprendžia, kad atsakovas gali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui ir ieškovės ieškinį tenkina, iš atsakovo sūnaus P. išlaikymui priteisia prašomo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už trejus metus, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį;

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio P. S. gimimo liudijime tėvas nėra įrašytas ir joks kitas asmuo vaikui išlaikymo neteikė. Byloje ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas sūnaus neišlaikė, šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus. Atsakovas ieškovės nurodomos aplinkybių dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio neginčijo, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo sumą už vieną mėnesį atitinka protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pripažinus atsakovą ieškovės sūnaus P.. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdė, yra darbingas, ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo tenkinamas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaiku nėra ginčijama.

Atsakovė siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas atlikdamas bausmę su sūnumi bendrautų nuotoliniu būdu, o po to kas antrą šeštadienį nuo 11 iki 15 val. apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute.

Byloje nustatyta, kad atsakovo ryšiai su sūnumi nėra susiformavę, iš pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados, ieškovės paaiškinimų seka, kad vaikas atsakovo kaip biologinio tėvo nepažįsta, kad jokio emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo nėra, todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį nepilnamečio ir jo skyrium gyvenančio tėvo emociniams ryšiams sukurti, o sukūrus šiuos ryšius, nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką.

Įvertinus faktines aplinkybes dėl santykių tarp vaiko ir atsakovo nebuvimo, pritartina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės siūlymui, jog bendravimas vaiko ir tėvo pereinamuoju laikotarpiu vyktų dalyvaujant ieškovei. Sukuriant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, todėl laikotarpis nėra lemiantis. Kadangi sūnus atsakovo nepažįsta, nuotolinis bendravimas negali atstoti betarpiško bendravimo, nustatytina, kad pereinamuoju 6 mėnesių laikotarpiu vyktų minimalus bendravimas, bendravimo laiką trumpinant iki 2 val. Vėliau bendravimo tvarka nustatytina pagal ieškovės siūlymą.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja resjudicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išieškotos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atitinka kriterijus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, buvo priimtas sprendimas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir atsakovui, atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės G. G. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. S. yra E. B. sūnus.

Suteikti P. S., gim. (duomenys neskelbtini) pavardę „B.“.

Nustatyti P. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su G. G..

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą P. S., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2023 m. kovo 15 d. iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio P. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. B. 7 200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą G. G..

Nustatyti E. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. S., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

E. B. būdamas įkalinimo įstaigoje su nepilnamečiu vaiku P. S. bendrauja nuotoliniu būdu šalių susitarimu, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute;

nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo atsakovo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, per kurį E. B. su sūnumi P. S. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val. dalyvaujant G. G., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute;

pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, E. B. su sūnumi P. S. bendrauja pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. iki 15 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.