Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsakovui įteikti asmeniškai. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ ir atsakovas T. P. 2018 m. gruodžio 7 d., naudodami nuotolinio ryšio priemones, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 170 Eur kreditą 72 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 170,00 Eur kreditą bei mokėti 19,82 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vėlavo sumokėti ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės, todėl 2019 m. gegužės 15 d. atsakovas rašytiniu pranešimu buvo įspėtas dėl skolos apmokėjimo. Kadangi po įspėjimo atsakovas skolos neapmokėjo, pradinis kreditorius 2019 m. birželio 6 d. išsiuntė rašytinį įspėjimą, kuriuo informavo atsakovą, kad jei šis per dvi savaites nuo pranešimo gavimo nesumokės susidariusios skolos, sutartis bus nutraukta. Atsakovas susidariusios skolos pradiniam kreditoriui nesumokėjo, todėl Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini).

Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2017 m. birželio 1 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordecum“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“ (su visais tolimesniais pakeitimais), pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimą konkrečiai į atsakovo skolą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina 2019 m. birželio 27 d. išrašas iš Perleistų skolų suderinimo akto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2019 m. birželio 28 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 170 Eur kreditą bei mokėti 19,82 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 161 Eur suteikto kredito sumos. Bylos duomenimis, atsakovas neatsiskaitė nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove (CPK 179 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų laiku sumokėti eilines įmokas pagal sutartį, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 161 Eur negrąžinto kredito sumos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 12,96 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 19,43 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio parengimo teismui datos (2020 m. vasario 5 d.), 19,82 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 6 d. iki visiško kredito gražinimo dienos. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją – prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos. Taigi, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.5. p. numatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kliento prievolės mokėti kreditoriui pagal sutartį mokėtinas sumas. Palūkanos, nurodytos specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo. Palūkanos skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką. Ieškovė nurodė, kad iki sutarties nutraukimo dienos susidarė 12,96 Eur palūkanų, o nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio parengimo teismui datos (2020 m. vasario 5 d.) susidarė 19,43 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo iš viso priteisiamos 32,39 Eur pelno palūkanos už laikotarpį iki ieškinio parengimo teismui datos 2020 m. vasario 5 d. Kadangi palūkanos skaičiuojamos iki visiško kredito gražinimo, iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteisiamos 19,82 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamoas nuo negražinto kredito sumos (161 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 14,49 Eur delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (sutarties nutraukimo dienos) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas dėl 14,49 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas.

Ieškinį patenkinus visiškai, CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75 Eur už advokato teisines paslaugas, rengiant procesinius dokumentus, iš viso – 90,84 Eur.

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) negrąžinto kredito, 32,39 Eur (trisdešimt du eurus ir 39 ct) sutartinių palūkanų, 19,82 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos (161 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 14,49 Eur (keturiolika eurų ir 49 ct) delspinigių ir 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.