Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos D. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutarimo, kuriuo D. B. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, ir nubausta 57,00 (penkiasdešimt septynių) eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nubausta už tai, kad ji 2015-10-04, apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) miete, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme įžeidžiamai kibo prie kaimynės N. B., tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiais savo veiksmais D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje.

Apeliantės tvirtinimu, liudytojas P. S. apie tas pačias aplinkybes davė visai kitokius nei nukentėjusioji N. B., parodymus: kad įvykio dieną buvo lauke, sėdėjo prie staliuko jis su N., ir B. su savo vyru. Pro šalį praėjo kaimynė ir abi su N. susibarė, apsižodžiavo ir nuėjo. Jis nežino, dėl ko „koliojosi“ D. B. su N. B., ar dėl vandens iš šulinio, ar dėl kiemo...D. B. gyvena kitame name...Įvykio dieną sėdėdami prie stalo kalbėjosi, negėrė, nevalgė. Ką konkrečiai D. B. pasakė N. B. - gal kiek susikeikė abi, nesimušė. D. B. ėjo pro šalį. Policija nebuvo atvykusi. N. B. policijos nekvietė. Kad iš policijos būtų atvažiavę pareigūnai vyrai, jis nematė. N. ir D. B. kalbėjosi necenzūriniais žodžiais, tarpusavyje nesusimušė. Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu parodė, kad „Sekmadienį ji, kaimynė N., P., B. ir V. M. sėdėjo kieme, turėjo picą, sidro. Kaimynė savo kieme su draugėmis gėrė, rūkė ir pradėjo užkabinėti, kad eitų kartu išgerti, parūkyti. Tą kartą ji atsistojusi pradėjo užkabinėti N. B., kad „ateik P., ko tu gyveni su sene, su kapų prižiūrėtoja, ateik man supjauti malkų“, tik žodžiais erzino N., veiksmų nebuvo. Prie stalo sėdėjo, išgėrę. Įvykio dieną buvo išgėrę, gėrė ji, N., P., jos vyras ir pusbrolis, išgėrė dviejų litro talpos „bambalius“. Kaimynė D. B. buvo su dviem draugėmis, kurių asmeniškai nepažįsta. Matė ir girdėjo, kad tarp D. B. ir N. buvo tik žodinis konfliktas, D. B. ilgai erzino N., todėl N. susinervavusi ir iškvietė policiją. L. S. gyvena D. B. name, tą dieną jis buvo priėjęs prie jų stalo, atrodo, kad tuo metu, kai buvo N. B. įžeidinėjama jis buvo, visą laiką jis nebuvo, buvo tik trumpai. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad spalio 4 dieną, prieš 15 valandą, B. B. pakvietė jį pavalgyti šašlykų, nuėjo ir ateidamas nusipirko du „bambalius“ sidro. B. B. tvarkėsi virtuvėje prie šašlykų, o jie lauke sėdėjo prie stalo, tai yra jis, L. S., P. S., N. B., o D. B. buvo išvažiavęs į dvarą, grįžo. Jiems besėdint, D. B. pradėjo „koliotis“, kad „ateik P., ko tenai gyveni su tokia, nuplikusiu k...“, sakė necenzūrinius žodžius, „koliojosi“, vadino kale. Tą dieną jie valgė šašlykus ir išgėrė dvi „pūsles“ sidro. N. B. buvo blaivi. B. B. jį į svečius pasikvietė telefonu. Kai nuėjo, šašlykinė buvo užkurta, šašlykai uždėti kepti, kuriuos kepė B. B.. Netrukus iš dvaro parvažiavo D. B.. Iškeptus šašlykus valgė lauke. Maždaug po trijų, D. B., stovėdama prie savo malkinės kampo, pradėjo „koliotis“, rankose ji nieko neturėjo, nei kibiro, nei baslio, „koliojosi“, šūkavo, rėkavo gal apie 10 minučių, dar kieme buvo jos draugės. Sidrą atsinešė jis. Nukentėjusiajai paskambinus policijai, išėjo namo, o prie stalo sėdėti liko L. S., N. B. ir P. S.. D. B. sėdėjo savo namų kieme prie malkinės su draugėmis, o jos draugių jis nepažįsta. Abiejų namų kiemai yra visiškai matomi, nėra tvorų, niekas neužstoja, tik malkinės pastatas truputį užstoja. Sėdint prie stalo, viskas matosi, atvira. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną su žmona grįžo iš dvaro ir grįždamas nupirko porą butelių sidro ir iš picerijos dvi picas. Sėdėdami lauke valgė picą ir gėrė sidrą, tai yra jis su žmona, V. M., P. su N. B.. D., stovėdama prie malkinės kampo, pradėjo užkabinėti N., kad atseit „kapų prižiūrėtoja, valkata, kad gyveni su P.“. N. supykusi iškvietė policiją ir viskas pasibaigė. Matė tik tą vieną atvejį, įvykio dienos nebeatsimena, buvo ruduo, gal spalio mėnesį. Iš dvaro grįžo gal apie pirmą valandą. O jie, tai yra V. M., P., N. B. ir L. S. sėdėjo prie stalo. Atvykus policijai nieko nematė, nes nuėjo į kambarį. Įvykio dieną D. B. buvo savo kieme ir su ja buvo dar dvi moterys, kurių nepažįsta. Kai grįžo iš dvaro, buvo blaivus, išgėrė tik namuose. Lauke prie stalo sėdėjo jis, žmona, V. M., P. S., N. B.. L. S. buvo iš pradžių, bet netrukus išėjo. Tuo metu D. B., stovėdama prie savo malkinės kampo „koliojo“ N. B., D. B. nebuvo priėjusi prie jų stalo, nematė, ar ji ką nors turėjo rankose, atrodo, kad nieko neturėjo. Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad apie konfliktą tarp D. B. ir N. B. nieko nežino, nematė, nebuvo, nežino apie kokį konfliktą vyksta kalba. Spalio 4 dieną buvo darbe, dirba nuo 8 val. ryto iki 5 val. vakaro. 2015-10-04 dirbo pas žmogų prie mašinų, dirba šeštadieniais ir sekmadieniais. Spalio 4 dieną pas N. B. nebuvo, o šiaip kartais užeina, aplanko. Jokio konflikto tarp D. B. ir N. B. nematė, kad „koliotų“ viena kitą, negirdėjo. Yra matęs, kad atvažiuoja policija pas N. B., o pas D. neatvažiuoja, o dėl ko ji atvažiuoja, nežino. Nėra matęs ir girdėjęs, kad D. B. pyktųsi su N. B.. Atsižvelgdama į paminėtus nukentėjusiosios N. B. ir liudytojų parodymus, D. B. daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai skiriasi dėl visų faktinių įvykio aplinkybių, todėl apeliantė nesupranta, kuo yra kaltinama, ir koks kaltinimo pagrindas, nes vieni liudytojai duoda parodymus apie tai, kad ji įžeidinėjo nukentėjusiąją, kiti, kad jos abi „koliojo“ viena kitą, dar kiti - kad ji (apeliantė) tik erzino nukentėjusiąją. Apeliantei neaišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad ji įžeidžiamai kibo prie kaimynės, ir kuo pasireiškė tas kibimas, kokių proceso dalyvių parodymų pagrindu ji yra kaltinama, kad daugiabučio namo kieme įžeidžiamai kibo prie kaimynės N. B.. Apeliantės teigimu, visi paaiškinimai, kurie buvo duodami netrukus po įvykio, yra labai panašūs, labai trumpi, neišsamūs, neinformatyvūs. Teisme, kai liudytojai buvo apklausiami išsamiai, paaiškėjo, kad jų parodymai yra visiškai skirtingi. Kadangi ji neįvykdė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, mano, kad N. B., su kuria ji nuolat konfliktuoja, nori su ja susidoroti ir išgalvojo nebūtą įvykį bei įkalbėjo liudytojus duoti parodymus pieš ją.

Atsilepimu į D. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas prašo D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutarimą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato nuomone, teismas, nagrinėdamas D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priėmė teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, esminius įrodymus ir pažeidėjos asmenybę.

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

D. B. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad ji daugiabučio namo kieme įžeidžiamai kibo prie kaimynės, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai D. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip prašoma D. B. apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

D. B. neigia padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą ir ginčydama savo kaltę ji iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu faktinių įvykio aplinkybių vertinimu, teigdama, kad ji neįvykdė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, mano, kad N. B., su kuria ji nuolat konfliktuoja, išgalvojo nebūtą įvykį bei įkalbėjo liudytojus duoti parodymus pieš ją. Tačiau šiuos D. B. apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apygardos teismas laiko nepagrįstais, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti, ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia D. B. apeliacinio skundo argumentus.

Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog D. B. 2015-10-04, apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) miete, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme įžeidžiamai kibo prie kaimynės N. B., tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įrodytos administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime aptartais įrodymais – nukentėjusiosios N. B., liudytojų A. Š., R. K., V. M., D. B., P. S., B. B. parodymais, duotais apklausiant juos apylinkės teismo posėdyje (35-38, 49-51 b. l.), 2015-10-07 administracinio teisės pažeidimo protokole (1 b. l.) 2015-10-04 N. B. protokole-pareiškime (2 b. l.), 2015-10-05 P. S., B. B., D. B. paaiškinimuose (6-8 b. l.) esančiais duomenimis, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl laikydamasis nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo jų išsamiai nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios N. B. ir byloje liudytojais apklaustų A Š., R K., V M., D. B., P. S., B. B. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, nukentėjusioji ir liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti priimdamas skundžiamą nutarimą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios N. B. ir liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąją D. B., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą pagal apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nubaustojo D. B. kaltės klausimą, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas. Priešingai, skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime jos negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais ir išvadomis dėl D. B. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjos D. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, D. B. skirta nuobauda už jos padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti D. B. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutarimą nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.