Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., gim. surašytas adminitracinio nusižengimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. būdamas UAB SUNGARD2 vadovu, likvidatoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2015, 2016, 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „D. J. asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose. Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje Registro centro atstovė A. R. palaikė savo protokolą, prašė skirti straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodo, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl nesusipratimo, gavosi neapsižiūrėjimas, įmonei pradėtas likvidacinis procesas ir jis buvo įsitikinęs, kad į Registrų centrą VMI pati duomenis pateikia. Jokio įspėjimo nei perspėjimų iš Registro centro negavo. Šiuo metu ataskaitos priduotos Registro centrui, pateikė už visus metus ir vienos ir kitos įmonės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. P. būdamas UAB SUNGARD2 vadovu (likvidatorius nuo 2018-08-17) padarė jam inkrimuojamą administracinį nusižengimą. Be A. P. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ištirti duomenys: jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b.l. 4-5), jo rašytinias paaiškinimas byloje (b.l. 6), kita bylos rašytinė medžiaga.

Akcentuotina, kas A. P. neneigia, kad padarė jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau nurodo, kad reikiamų ataskaitų Registrų centrui laiku nepateikė dėl to, kad bendrovė jau kurį laiko nevykdo veikos, pradėtas likvidacijos procesas, visi duomenys pateikti VMI ir jis buvo įsitikinęs, kad VMI pati persiunčia duomenis Registrų centrui. Tačiau teismas pažymi, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju, bendrovės direktoriaus (vadovo) veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų, o jo teiginiai apie tai, kad dokumentų nepateikė dėl neapdairumo, vadovo atsakomybės nešalina.

A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas bendrovės vadovu, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl jis baustinas.

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atvejukelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudą A. P. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių nebuvimą, į tai, kad jis tokį nusižengimą padarė pirmą kartą. Teismas vertina tai, kad šiuo metu A. P. yra pateikęs visus reikiamus dokumentus, be to, jo kaltė pasireiškė neapdairumu, kadangi įmonei pradėtas likvidacijos procesas, todėl jis sąžiningai klydo dėl prievolės pateikti dokumentus Registro centrui būtinimo. Teismas vertina, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais A. P. pritaikius net mažiausią baudą numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio sankcijoje, būtų pernelyg griežta ir neteisinga, todėl šiuo atveju teismas skiria sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – įspėjimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra nagrinėjama ir kita adminsitracinė byla Nr. A8.-2587-1033/2018.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. P., gim., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.