Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarimo, kuriuo A. E. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. skirta administracinė nuobauda – 28 Eur dydžio bauda, o administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 25 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

A. E. 2015 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 25 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepalikęs saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkęs į stovėjusį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinęs, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino.

Skunde nurodoma, kad A. E. nuo pat eismo įvykio pradžios sąmoningai siekė išvengti administracinės atsakomybės, nes tokio apgadinimo, kuris padarytas nukentėjusiojo automobiliui negalėjo nepajusti (vertinant padarytus apgadinimus, darytina išvada, kad atsitrenkimas buvo stiprus). Skunde taip pat pažymima, kad pažeidimas padarytas dienos metu, kai matomumas buvo geras. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojos O. G. parodymus, kad vairuotojas pasižiūrėjo, palaukė kurį laiką ir nuvažiavo. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesy, kad policijos pareigūnams neilgai trukus po eismo įvykio atvykus į kaltininko namus, A. E. dėl neaiškių aplinkybių durų neatidarė, į policiją atvyko tik kitą dieną, susisiekus su juo telefonu, todėl tapo neįmanoma nustatyti, ar vairuotojas buvo blaivus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibūdindamas subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, yra pažymėjęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015).

Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad A. E. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį, pakankamai motyvuotai pasisakė dėl šių aplinkybių, kartu įvertindamas ir kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties A. E. elgesį po eismo įvykio.

A. E. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kadangi smūgio nejuto (10, 41–42 b. l.). Bylos medžiagoje esančios automobilių nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai (34 b. l.), neleido apylinkės teismui daryti išvados, kad apgadinimai yra tiek žymūs, jog A. E. negalėjo nepajusti automobilių kontakto. Vertinant automobilių apgadinimo mechanizmą, atkreiptinas dėmesys į liudytojo E. N. teismo posėdyje duotus parodymus, kad A. E. galėjo susidūrimo nejusti, kadangi apgadinimas (šono įlenkimas) buvo padarytas kabliu (52 b. l.). Teismo posėdyje apklausta I. G. parodė, jog liudytojos jai apie signalizaciją nieko nesakė (65 b. l.). Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja O. G. teigė, jog matė kaip mirksėjo I. G. automobilio posūkių signalai, tačiau signalizacijos garso negirdėjo (65 b. l.). Liudytoja R. K. parodė, kad viskas įvyko priešais ją, garsas buvo nedidelis, nemano, kad vairuotojas suprato sukėlęs eismo įvykį (51 b. l.). Taigi, nustatytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. E. suprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį.

Tai, kad A. E. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, patvirtina ir jo tolimesnis elgesys. Pažymėtina, kad abi liudytojos patvirtino, jog A. E. iš automobilio nebuvo išlipęs. Dėl to, kad A. E. prieš nuvažiuodamas kurį laiką pastovėjo, R. K. paaiškino, jog gali būti, jog vairuotojas sustojo, apsižvalgė, ar nėra kliūčių, ir išvažiavo (51 b. l.). Šie R. K. parodymai parvirtina nuoseklius A. E. parodymus, kad jis žvalgėsi tik kairėn ir dešinėn, ar netrukdys važiuoti kitiems automobiliams, todėl nematė ir mirksinčių lempų (65 b. l.).

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad A. E. pasišalinimo iš įvykio vietos, siekdamas paslėpti eismo įvykio pėdsakus, kitas svarbias aplinkybes. Pareigūnai rado A. E. automobilį jo gyvenamojo namo kieme, ant automobilio kablio buvo likę raudonos spalvos dažų pėdsakų, pareigūnams paskambinus telefonu atsiliepė ir atvyko į komisariatą, pripažino, jog įvykio dieną buvo įvykio vietoje. Taigi, A. E. nesutrukdė policijos pareigūnams nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, keisti ar panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.