Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. 2015 m. lapkričio 25 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

A. E. kaltu prisipažino ir teisme paaiškino, kad nejuto, jog apgadino kitą automobilį. Kai tyrėjas parodė jam medžiagą, tai sutiko, kad jis galėjo apgadinti kitą automobilį. Buvo parduotuvėje, atvažiavo į aikštelę, apsipirko, atbulas išvažinėjo. Kad kliudė, nejuto. Grįžo namo. Kitą dieną paskambino tyrėjas ir pasakė, kad padarė eismo įvykį. Lapkričio 25 d. apie 13.15 val. atvyko į parduotuvę, joje užtruko 15-20 min. Buvo vienas. Automobilio „Ford Mondeo“ nepastebėjo. Smūgio nejuto, garso negirdėjo. Tuo metu Tilžės gatve lyg pravažiavo greitoji pagalba su švyturėliais ir garsiniu signalu. Automobilio „Ford“ signalizacija nesuveikė. Jo automobilis garsinio parkavimosi signalo neturi. Nieko aplink iš žmonių nebuvo, niekas jo nestabdė ir nepranešė, kad būtų kliudęs. Jo automobilis apgadintas nebuvo. Kitą automobilį galėjo apgadinti su kabliu. Automobilio „Ford“ apgadinimų nematė. Pagal nuotraukas ten apgadinimų daug, gal yra ir iš seniau. Jo automobilis pilkos spalvos. Automobilis „Ford“ tamsiai raudonos spalvos. Ant kito automobilio jo automobilio dažų nebuvo. Ant jo automobilio kablio buvo raudonos spalvos dažų. Priežasčių pasišalinti nebuvo, nes buvo blaivus, būtų užpildę deklaraciją ir viskas. Kitą dieną paskambino pareigūnas. Iki to laiko dažų ant kablio nematė, nebuvo dėl ko žvalgytis, nes nejuto, kad būtų kliudęs. Galėjo tik įstumti dureles. Traukė automobilį nuo kebabinės, pilnu galu įvažiuoti negalėjo. Buvo vienas manevras atbuline eiga. Garsinės signalizacijos negirdėjo, automobilyje grojo muzika. Lempų nematė. Žvalgėsi kairėn, dešinėn, ar netrukdys važiuoti kitiems automobiliams. Teismo ekspertai nurodė, kaip automobilis buvo apgadintas.

Nukentėjusysis G. G. teisme parodė, kad rado sudaužytą automobilį. Jis buvo Vilniaus g. aikštelėje, rado sulankstytas dureles. Dienos tiksliai nepamena, galėjo būti 2015-11-25. Automobilis „Ford Mondeo“. Buvo įlenktos abi kairės pusės durelės ir kairės pusės arka. Automobilis iki įvykio apgadintas nebuvo. Liudytoja paskambino dukrai ir papasakojo, kas nutiko. Dukra po valandos nuvyko į aikštelę, pranešė policijai. Tą dieną automobilį vairavo dukra. A. E. automobilio nematė. Jo automobilis nesuremontuotas, žala didesnė nei atlygino draudimas. Už tokią sumą niekas jos netvarkys. Automobilis 1993 metų, tačiau jo stovis labai geras. Prieš tai automobilis apgadintas nebuvo. Pagal automobilio būklę jo vertė 600 Eur. Tuo metu automobilio niekas nevairavo, jis stovėjo aikštelėje. Dukrai paskambino kebabinės darbuotoja O. G., dar pasakojo parduotuvės apsauginė. Sakė, kad žmogus atbulas stūmėsi automobilį, atsitrenkė, išlipo, numojo ranka ir nuvažiavo. Jo automobilyje yra signalizacija, gal ji ir suveikė, nežino. Signalizacija suveiktų, jei tik trinktelėtų. Asmuo negalėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, nes automobilis iš vietos buvo pastumtas 0,5 metro, smūgis buvo didelis. Sulankstytos dvejos durelės.

Liudytoja I. G. teisme parodė, kad buvo pasistačiusi automobilį, jai pranešė, kad jis įdaužtas. Atėjus pažiūrėti, kaltininko nebuvo. Apsauginė pasakė automobilio numerius, iškvietė policiją. Automobilį „Ford Mondeo“ pastatė Vilniaus g. prie parduotuvės „Kubas“. Prieš tai automobilis apgadintas nebuvo. Jai pasakė O. G. ir grupiokė. Sakė, kad automobilis sukosi iš vietos, įdaužė, pastovėjo ir nuvažiavo. Kiek suprato, trenkėsi galu. Buvo apgadinta priekinių durelių apačia ir vairuotojo pusėje galinės durelės. Ar išlipo, nežino, liudytojos sakė, kad neišlipo. Liudytojos apie signalizaciją nieko nesakė. Įdaužis didelis, smūgis buvo nemažas, vairuotojas turėjo suprasti. Liudytoja apsauginė sakė, kad vairuotojas buvo vyriškis, šviesios spalvos automobiliu, pasakė valstybinius numerius. Tą dieną automobilį vairavo ji. Pasistatė normaliu atstumu, pirmoje eilėje ties viduriu. Ji nematė, kaip važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Skambino policijai, parašė pareiškimą, nustatė, kad automobilis daužtas. Nežino, ar automobilis įlenktas važiuojant staigiai. Mano, kad važiuojant smarkiai, nes stipriai įlenktos durelės.

Liudytoja O. G. teisme parodė, kad matė, kaip sukdamas galu įvažiavo į automobilį. Vairuotojas pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Pažinojo automobilio savininkę, jai pranešė. Buvo 10 metrų atstumu nuo įvykio. Garso negirdėjo. Nežino, ar įsijungė signalizacija, gal kaukė. Posūkio signalai mirksėjo, kaip avarinės lempos. Nepamena, kuria dalimi trenkėsi. Žino, kad atsitrenkė į dureles. Per 10 min. pranešė savininkės bendraklasei. Kita liudytoja užsirašė automobilio numerius. Vairuotojas gal suprato atsitrenkęs, galėjo palaukti, susitarti. Iš automobilio neišlipo. Link jo einančių asmenų nebuvo, kad sulaikytų, pasakytų. Dirbo kebabinėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis stovėjo priešais kebabinę, antroje vietoje nuo invalidų vietos. Darbe daug garsų, garsinės signalizacijos negirdėjo. Matė mirgančias automobilio šviesas.

Liudytoja R. K. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama, dėl eismo įvykio. Vienas automobilis įvažiavo į kitą. Nepamena kada buvo, galėjo būti lapkričio 25 d., datos tiksliai nepamena, buvo dienos metas. Transporto priemonės pavadinimo nežino. Lyg abi mašinos buvo tamsios spalvos. Lyg vienas važiavo atbulas, nebepamena. Buvo išėjusi iš parduotuvės, viskas vyko priešais ją. Garsas buvo nedidelis. Vairuotojas pastovėjo ir nuvažiavo, iš automobilio išlipęs nebuvo. Nežino, kodėl vairuotojas kurį laiką pastovėjo. Gali būti, kad vairuotojas sustojo, apsižvalgė, ar nėra kliūčių, ir išvažiavo. Nemano, kad suprato sukėlęs eismo įvykį. Policijos nekvietė. Atbėgo mergina, sakė, kad yra apgadinto automobilio savininko dukra. Nukentėjusiosios automobilio apgadinimų nematė.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad lapkričio 25 d. pilkos spalvos automobilis įvažiavo į rausvos spalvos automobilį. Buvo gautas pranešimas iš budėtojo, nuvyko į prekybos centro „Kubas“ aikštelę, juos pasitiko nukentėjusioji. Ją apklausė. Davė vairuotojo duomenis, ieškojo automobilio ir rado. Registruotu gyvenamosios vietos adresu niekas nedarė durų, todėl automobilį ištempė. Ant vairuotojo automobilio kablio liko dažų, kvietė ekspertus. Dažai sutapo. Lyg ant vairuotojo automobilio kablio buvo rausvos spalvos dažai. Aukščiai irgi sutapo. Buvo apgadintas vairuotojo pusės šonas. Buvo įlenkimas nuo kablio. Apgadinimai nebuvo maži, nes automobilis ne naujas. Su A. E. nebendravo. Jo nerado, medžiagą perdavė kolegoms. Galėjo nesuvokti apgadinęs kitą automobilį, nejusti, kadangi apgadinimas padarytas su kabliu. Buvo liudytojų, paėmė paaiškinimus, tik nepamena, ar jie buvo iš apsaugos darbuotojų, ar darbuotoja iš kiosko.

Be A. E. paaiškinimų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, O. G., R. K., I. G., A. E. paaiškinimais, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. E. pripažino, jog jis galėjo apgadinti G. G. priklausančią transporto priemonę ir padaryti jam žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. G. taip pat patvirtino, kad automobilis iki įvykio apgadintas nebuvo, o 2015-11-25 Vilniaus g. aikštelėje pastatytą automobilį rado sudaužytą, buvo įlenktos abi kairės pusės durelės ir kairės pusės arka. I. G. taip pat teismui tvirtino, jog automobilį „Ford Mondeo“ pastatė Vilniaus g. prie parduotuvės „Kubas“, prieš tai automobilis apgadintas nebuvo, jai pasakė O. G. ir grupiokė, kad apgadino transporto priemonę, buvo apgadinta priekinių durelių apačia ir vairuotojo pusėje galinės durelės. Taip pat ir liudytoja O. G., buvusi įvykio vietoje, teisme parodė, kad matė, kaip sukdamas galu įvažiavo į automobilį. Liudytojas E. N. teismui taip pat patvirtino, kad jis apžiūrėjo automobilius, ant vairuotojo automobilio kablio buvo likę rausvos spalvos dažų, kvietė ekspertus, dažai sutapo, aukščiai sutapo taip pat, buvo apgadintas vairuotojo pusės šonas, įlenkimas buvo nuo kablio. Pažymėtina, jog aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad A. E. vairuojamas automobilis kliudė automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinimo. Todėl teismas sprendžia, kad A. E. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

A. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią alinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. T. 2015 m. lapkričio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. E. 2015 m. lapkričio 25 d. apie 13.40 val. Šiauliuose, Vilniaus g. 44, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepalikęs saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkęs į stovėjusį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinęs, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

A. E., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Taip pat teigė, kad jam išvažiuojant automobilio „Ford Mondeo“ nepastebėjo, smūgio nejuto, garso negirdėjo, o tuo metu Tilžės gatve lyg pravažiavo greitoji pagalba su švyturėliais ir garsiniu signalu, be to, automobilio „Ford“ signalizacija nesuveikė. Nukentėjusysis G. G. teisme teigė, kad jo automobilyje yra signalizacija, tačiau, ar ji suveikė, nežino. I. G. taip pat nurodė, kad liudytojos, pranešusios apie įvykį, apie signalizaciją nieko nesakė. Liudytojas E. N., apžiūrėjęs transporto priemones, teisme parodė, kad asmuo galėjo ir nejusti atsitrenkęs, nes buvo atsitrenkta su kabliu. Pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta O. G., kuri tiesiogiai stebėjo eismo įvykį, teigė, jog matė, kaip sukdamas galu įvažiavo į automobilį, jokio garso negirdėjo, ar įsijungė signalizacija, nežino, nes ji jos negirdėjo. Dar daugiau, liudytoja R. K. teismui patvirtino, jog vienam automobiliiui įvažiavus į kitą, garsas buvo nedidelis, vairuotojas pastovėjęs nuvažiavo, iš automobilio išlipęs nebuvo, nežino, kodėl vairuotojas kurį laiką pastovėjo, gali būti, kad vairuotojas sustojo, apsižvalgė, ar nėra kliūčių, ir išvažiavo. Be to, liudytoja teigė, jog ji nemano, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. E. teisme nurodė, jog neturėjo pagrindo bėgti, buvo blaivus, jei būtų supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, būtų laukęs savininko, susitaręs, pildęs deklaraciją. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai nėra itin žymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad A. E. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, A. E. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes A. E. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad A. E. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas A. E. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

A. E. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

A. E. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.