- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- II-286-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00238-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, suinteresuotam asmeniui M. P. (M. P.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus tyrėjos 2-ojo poskyrio 2023 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos L. M. 2023 m. vasario 3 d. nutarimu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Vilniaus apsk. VPK OVS 2023 m. sausio 11 d. apie 10.30 val. gautą pranešimą dėl Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos gatvėje įvykusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo M. P. (M. P.) vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. G. vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. P. paaiškino, kad jis važiavo šalutiniu keliu į pagrindinį, įsuko į kelią ir sustojo, praleisdamas kitus automobilius, norėdamas sukti į Gariūnų gatvę. Po kelių sekundžių automobilio galinėje pusėje pajuto smūgį. A. G. paaiškino, kad jis važiavo pagrindiniu keliu Abiejų Tautų Respublikos plentu, kai iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nespėjo sustabdyti ir susidūrė su automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu M. P. patikslino, kad avarija įvyko, kai jis jau įsuko ir stovėjo pagrindiniame kelyje, tik po 15-20 s. į jo automobilį įvažiavo „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir automobilių šukės mėtėsi kairėje kelio pusėje, nes smūgis buvo į kairės pusės galinę automobilio dalį. A. G. paaiškino, kad matė, kaip automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš šalutinio kelio dešinėje, jam privažiavus automobilis staiga pradėjo sukti į jo eismo juostą. Tyrimo metu liudininkų, galinčių suteikti objektyvių duomenų apie tiriamą eismo įvykį nenustatyta. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną grindžiamas tuo, kad tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar atvirkščiai. Eismo įvykio liudininkų nėra, eismo įvykio vieta nefilmuojama. Nesant pašalinių eismo įvykio liudininkų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, nėra galimybės pašalinti prieštaravimų, esančių byloje. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės kaip įrodinėjimo priemonę naudoti prielaidas. Teisės teorijoje nustatyta, kad visos abejonės vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (b.l. 6-7).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui A. G. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos 2023 m. vasario 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui, kad būtų išnaudotos visos galimybės nustatyti eismo įvykio kaltininką. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus papildomai pateiktus ir pakeistus parodymus, kurie iš esmės buvo kitokie, nei teikti įvykio vietoje policijos pareigūnams. Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas siekia išvengti administracinės atsakomybės ir žalos atlyginimo. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog remtasi registratoriaus filmuota vaizdo medžiaga, tuo tarpu eismo įvykio dalyviai vietoje teigė, kad eismo įvykio aplinkybės nebuvo nufilmuotos ir nėra registratoriaus video medžiagos. Pareiškėjas su jokia vaizdo medžiaga nebuvo supažindintas ir tyrimo metu. Įvykio vietoje M. P. teigė, kad jis važiavo šalutiniu keliu nuo Savanorių pr. iš Kauno pusės, jo tikslas buvo kirsti pagrindinę Abiejų Tautų Respublikos gatvę, jis turėjo tikslą kirtęs šią gatvę toliau važiuoti link Savanorių pr. 276 pastatų. Pareiškėjo nuomone, M. P. turėjo laikytis kelio ženklo Nr. 203 „duoti kelią“ ir KET 3 priedo „Horizontalaus ženklinimo“ 1.8 punkto reikalavimų, KET 3.2, 112, 127, 154 ir 159 punktų reikalavimų ir duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam pareiškėjo automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimą atlikusi pareigūnė vadovavosi pakeistais M. P. parodymais, jų nevertino kritiškai, neatsižvelgė į transporto priemonių apgadinimus, nebandė nustatyti transporto priemonių judėjimo trajektorijų prieš eismo įvykį. Pareiškėjo teigimu, iš automobilių apgadinimų, o būtent, kad automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinė kairė pusė: galinis bamperis kairėje ir kairys kampas, o automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis dešinio sparno kampas, transporto priemonių išsidėstymo po eismo įvykio, įvykio metu fiksuotų automobilių detalių bei šukių ant važiuojamosios dalies išsidėstymo, matyti, jog automobiliai susidūrė kampais. Automobilių apgadinimai sąlygoja tik kampinį smūgį ir paneigia atsitrenkimo iš galo į stovinčią transporto priemonę versiją. Įvertinus sankryžos ir automobilio apgadinimo pobūdžius, akivaizdu, kad prieš susidūrimą pareiškėjo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai, o automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kampu iš šalutinio kelio. Šukės ties ašine linija, daugiau priešpriešinio eismo juostoje, po įvykio abu automobiliai atsidūrė priešpriešiniame eisme. Pareiškėjas nurodo, kad jei M. P. automobilis būtų stovėjęs 15-20 sek., jis būtų jį pamatęs iš tolo- 302 metrų atstumu nuo sustojusio automobilio, o jei atsitrenktų, būtų sugadinęs jo visą galinę dalį, o ne kairį kampą ir kairį šoną. Be to, abiem automobiliams po įvykio išvažiavus į priešpriešinę juostą, jie būtų susidūrę su toje juostoje važiavusiais automobiliais, kuriuos neva stovėdamas praleidinėjo M. P., tačiau to neįvyko, nes priešpriešinėje eismo juostoje jokių automobilių nebuvo. Tyrimo metu tyrėja nepasinaudojo galimybe atlikti autotechninę eismo įvykio ekspertizę eismo įvykio aplinkybėms ir kaltininkui nustatyti (b.l. 2-4).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad šioje eismo situacijoje yra aktualu, kada automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš šalutinio kelio, koks atstumas buvo iki tuo metu važiavusio pagrindiniu keliu automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ar turėjo galimybę pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotojas, savalaikiai stabdydamas išvengti susidūrimo. Teismų praktikoje yra ne kartą paminėta, jog ANK nenumato atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą ir byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas. Šioje byloje spręstinas klausimas tik dėl to, ar kuris nors iš dalyvių pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Abu vairuotojai aiškindami įvykį pateikia skirtingas įvykio aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad eismo įvykio liudytojų nėra, eismo įvykio vieta nefilmuojama. Nesant pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, nėra galimybės pašalinti prieštaravimų, esančių byloje. Tarp eismo įvykio dalyvių objektyviai kyla neaiškumai, dėl to, kuris iš jų turi atlyginti padarytą žalą, tačiau tai išspręstina civilinėmis teisinėmis priemonėmis (abu automobiliai apdrausti civilinės atsakomybės draudimu). Taigi žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir policija, nėra institucija, privalanti rinkti įrodymus, reikšmingus civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (bylos Nr. e3K-3-251-1075/2018) konstatavo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose draudėjas ir nukentėjęs asmuo turi pareigą pateikti teisės aktais nustatytą informaciją draudikui, o draudikas privalo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (b.l. 61-62).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad tyrimo metu jam nebuvo pateiktas peržiūrėti vaido registratoriumi darytas vaizdo įrašas. Gal jo visai nebuvo, o policija nutarime suklydo. Nei viename iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nebuvo vaizdo registratoriaus. Jis pateikė savo darytas nuotraukas, nes automobilių sugadinimai neatitinka kito vairuotojo paaiškinimų. Jis (pareiškėjas) važiavo tiesiai, M. P. išvažinėjo iš šalutinio kelio, o jam susilyginus su juo, staigiai pradėjo rikiuotis, buvo šoninis smūgis, jį nusviedė į priešpriešinę juostą, pareiškėjo automobilis nučiuožė. Kontakto metu judėjo abu automobiliai. Automobilio „Audi A6“ vairuotojas aiškina, kad jis atsitrenkė į jo automobilio galą, tačiau M. P. automobilio galas visiškai sveikas, sugadintas kairys sparnas ir galinis ratas. Jis po eismo įvykio automobilio neremontavo. Automobilis draustas tik civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 59).
Suinteresuotas asmuo M. P. ir Institucijos atstovas, būdami tinkamai informuoti apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, todėl skundas, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamas jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 641 straipsnyje, kuris nustato bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 11 d. apie 10.30 val. Abiejų Tautų Respublikos g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės: M. P. vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. G. vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiekvienas iš eismo įvykių dalyvių kaltina vienas kitą sukėlus eismo įvykį, kadangi manevruodami kelyje nesilaikė viešąjį eismą ir transporto priemonių manevrus reglamentuojančių KET taisyklų.
M. P. pripažino, kad jo automobilis „Audi A6“ išsuko iš šalutinio kelio į pagrindinį Abiejų Tautų Respublikos planetą, kur buvo tik viena jos krypties eismo juosta ir turėjo sukti į kairę į kitą gatvę, jis rodydamas kairio posūkio signalą sustojo praleisti priešpriešine eismo juosta važiuojančių automobilių, stovėjo 15-20 s, o iš paskos už 450 m važiavęs pareiškėjas per vėlai jį pastebėjo, nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio „Audi A6“, trauktis kitur negalėjo, nes dešinėje nebuvo pravažiavimo, ir trenkėsi į jo stovinčio automobilio kairės pusės galą (b.l. 22, 25), tai yra iš esmės pagal jo aplinkybes nurodė, kad A. G. pažeidė KET 127 ar 128 punktų reikalavimus. Teismas nesutinka su skundo argumentu, kad M. P. tyrimo metu esmingai pakeitė savo parodymus, jo 2023 m. sausio 11 d. ir sausio 31 d. paaiškinimuose parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo yra vienodi, jis tik patikslino smūgio vietą -ne į kairės pusės galą, o į kairę bamperio dalį ir kairį sparną. Tokie pat parodymai užfiksuoti ir policijos pareigūnų body kamerose darytame vaizdo įraše – kad išvažiavęs iš šalutinio kelio jis sustojo norėdamas sukti į kairę, praleidinėjo automobilius, kai gavo smūgį į galinę automobilio dalį.
Tuo tarpu pareiškėjas visiškai kitaip nurodė įvykio aplinkybes, jis teigė, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu – Galvės gatve (šiuo metu Abiejų Tautų Respublikos plentu), vienintele eismo juosta, kai M. P. automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio dešinėje ir nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio jo automobilio, jam nedavęs kelio pabandė įsirikiuoti į jo eismo juostą, jis norėdamas išvengti susidūrimo pasuko kairiau, tačiau susidūrimo neišvengė (b.l. 23). Skunde nurodė, kad susidūrė abu judantys automobiliai, jie kontaktavo jo automobilio dešine priekine puse, M. P. Audi A6“ galine kaire puse, kas parodo, kad kontaktas buvo kampinis, niekaip negalėjęs tokiu būti, jei automobiliai būtų išsidėstę kelyje pagal M. P. nurodytas aplinkybes. Jo teigimu, M. P. pažeidė KET 112, 127, 154 punktų reikalavimus.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiamo nutarimo turiniu pripažįsta, kad išvada nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisena yra padaryta remiantis ne duomenų visuma, o tik dviem įrodymų šaltiniais – eismo dalyvių parodymais, konstatavus jų prieštaringumą ir kitų įrodymų nebuvimą, kurių pagalba būtų galima patvirtinti ar atmesti vieno ar kito vairuotojo versiją. Teismas su tokia išvada nesutinka. Pažymėtina, kad vairuotojų parodymai nėra vienintelis informacijos šaltinis eismo įvykių bylose. Patys eismo įvykiai įvyksta dėl to, kad kažkuris iš eismo dalyvių, ar abu pažeidė KET reikalavimus, kurie sukonstruoti taip, kad jų laikantis eismo įvykis apskritai neįvyktų. Tai, kad automobiliai susidūrė, liudija, kad kažkuris iš vairuotojų, ar abu nesilaikė KET reikalavimų. Pažymėtina, kad šiuo atveju automobiliai buvo apgadinti pakankamai smarkiai, abiejų eismo įvykio dalyvių teigimu, jų duženos išsibarstė kelyje, iš ko galima spręsti apie abiejų automobilių padėtį prieš jiems kontaktuojant, užfiksuotos jų padėtys po eismo įvykio. Skundžiamame nutarime visiškai nebuvo vertintos šios aplinkybės, automobilių apgadinimai, duženų ir transporto priemonių išsidėstymas eismo įvykio vietoje, kita surinkta tyrimo metu informacija. Minėtos detalės turi informacinę reikšmę net ir pareigūnams, kurie specializuojasi Kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose, o abejojant ar nesant tikrumo, galima pasitelkti specialių žinių turinčius specialistus. Specialistai pagal mašinų išsidėstymą po eismo įvykio, pėdsakus, išsibarsčiusias detales, kompiuterinių programų pagalba gali atkurti eismo įvykio mechanizmą, kokiu būdu transporto priemonės judėjo iki susidūrimo. Atkūrus eismo įvykio mechanizmą, pagal tai, kaip transporto priemonės judėjo iki kontakto, galima spręsti, ar kuris vairuotojas pažeidė KET reikalavimus.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas turi pagrindą sutikti su skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju tyrimas administracinio nusižengimo byloje buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai, nes nesiimta atlikti papildomų tyrimo veiksmų siekiant pašalinti esminius prieštaravimus, iškilusius po eismo įvykio liudininkų apklausos. Teismo vertinimu, iškilę prieštaravimai gali būti pašalinami papildomai apklausiant eismo įvykį tyrusius pareigūnus apie transporto priemonių išsidėstymą, jų paliktus pėdsakus, esant reikalui, papildomai skiriant ir atliekant ekspertizę. Taigi, šiuo atveju reikalinga atlikti ne pavienius veiksmus, bet didesnės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kuris institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, iš esmės nebuvo atliktas.
Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neįvertinus bylose surinktų įrodymų viseto bei nesiėmus visų ANK numatytų galimybių bylą tiriantiems pareigūnams, kad šiuo konkrečiu atveju būtų išsiaiškintos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas, kuris buvo priimtas nenustačius visų tiriamo įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
pareiškėjo A. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2023 m. vasario 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.