Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriuo V. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, paskirta 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) (1158 eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nubaustas už tai, kad būdamas UAB “D.” vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį, 6 dalį, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą – leido K. J. 2014 m. gegužės 29 d. dirbti nelegalų darbą.

Skunde apeliantas nuodo, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, dirbti nelegalų darbą neleido. Pažymi, kad teisme jis nurodė, jog ketino su K. J. sudaryti darbo sutartį, jis buvo parašęs pareiškimą dėl priėmimo į darbą. K. J. jis supažindino su darbu, kurį jam reikės dirbti, tačiau pastarasis dirbti nepradėjo, žadėjo pagalvoti, ar jam toks darbas tiks. 2014 m. gegužės 29 d. jis buvo susitaręs su K. J. susitikti po pietų, jokių užduočių dirbti K. J. nedavė, dirbti neleido, nes jis dar nebuvo priimtas į darbą. Kaip dabar žino, K. J., atėjęs į bendrovės teritoriją, laukdamas jo, savavališkai, be jo leidimo dujiniu pjautuvu, buvusiu prie metalo krūvos, nupjovė tris varžtus. Policijos tyrėjas S. D. šiuos K. J. veiksmus įvertino kaip nelegalų darbą ir surašė tarnybinį pranešimą bei K. J. paaiškinimą. Šių dokumentų pagrindu jam Valstybinė darbo inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame jis buvo apkaltintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio l dalyje.

Skunde taip pat pažymima, kad teismas, gavęs ir nagrinėdamas administracinę medžiagą, turi patikrinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinės teisės pažeidimo medžiaga, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešti asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą (ATPK 280 straipsnis), visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti bei įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojas K. J. teisme parodė, jog 2014 m. gegužės 29 d. buvo susitaręs susitikti su V. P. bendrovėje po pietų. Belaukdamas V. P., pabandė dujiniu pjautuvu nupjauti varžtus. Tai jis padarė be V. P. leidimo, savo iniciatyva. Pasirodžius policijos darbuotojams ir jiems paklausus, ką jis čia daro, išsigando, ir pasakė, kad čia dirba. Policijos darbuotojas surašė paaiškinimą, kurį jis neskaitęs pasirašė.

Pasak apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, administraciniu teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu rėmėsi kaip dviem skirtingais įrodymais, nors faktinę įrodomąją vertę gali turėti tik tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo, nei policininkas, parašęs tarnybinį pranešimą, kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, todėl surašyto tarnybinio pranešimo duomenys teisme liko nepatikrinti, teisminio nagrinėjimo metu jie nepasitvirtino.

Be to, V. P. įsitikinimu, teismas turėjo remtis K. J. parodymais, duotais teisme, nes jis paaiškino, kodėl jo parodymai skiriasi, be to, teisme jis parodymus davė įspėtas dėl atsakomybės už neteisingų parodymų davimą, todėl jų vertė žymiai didesnė, parodymai patikrinti teismo ir advokato klausimais. Pastebi, kad teisme K. J. patvirtino, jog teismui duoda teisingus parodymus, jo paaiškinimai policijos darbuotojo užrašyti neteisingai (netiksliai).

Skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos teismų praktikoje yra įtvirtinta, jog siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio l dalį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio l dalies l punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, leidus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

V. P. atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. J. į bendrovės teritoriją atėjo po pietų, kai darbas bendrovėje prasideda ne po pietų, ir tai taip pat patvirtina, kad darbo santykių nebuvo. Pastebi, kad vienas iš nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviųjų požymių yra tai, kad asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju institucija, surašiusi protokolą, nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. J. patikrinimo metu dirbo realiai sutartą visą darbo laiką ir sukūrė rezultatą darbdavio naudai. Nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybės asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N5 -2791/2009).

Kadangi, apelianto įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgių teismas turėjo nutraukti. Teigia, kad teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, teismo padaryti vertinimai neseka iš bylos duomenų, ištirtų įrodymų, taigi teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Darbo kodekso 99 straipsnis.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1191/2012).

Apeliaciniame skunde V. P. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pažymima, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad apeliantas padarė ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Kaip matyti iš K. J. 2014 m. gegužės 29 d. paaiškinimo, jame pastarasis nurodė, kad jis nuo 2014 m. gegužės 26 d. dirba V. P. UAB “D.”. Dirba metalo laužo supirkimo aikštelėje, tvarko supirktą metalo laužą. V. P. jam yra pažadėjęs atlyginimą už darbą mokėti vieną kartą per savaitę, po 50 Lt už dieną. Darbo sutartis dar nesudaryta, ją buvo ketinama sudaryti kitą pirmadienį, jeigu jį (K. J.) tenkins darbo sąlygos, o V. P. tenkins jo (K. J.) darbo kokybė (5 b. l.). Netikėti K. J. paaiškinimu nėra pagrindo, nes jame nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo S. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014 m. gegužės 29 d., apie 14 val., vykdant prevencinę priemonę „Metalai“, kartu su tyrėju M. K. apsilankius (duomenys neskelbtini) UAB “D.” metalo supirkimo aikštelėje, joje rastas dirbantis K. J.. K. J. vilkėjo darbo drabužiais ir tvarkė bendrovės teritorijoje saugomą metalo laužą. K. J. paaiškino, kad V. P. vadovaujamoje bendrovėje, neturėdamas darbo sutarties, dirba nuo 2014 m. gegužės 26 d., jam yra pažadėtas 50 Lt per dieną darbo užmokestis, kurį ketinama mokėti kas savaitę (4 b. l.). Iš VSDFV informacinėje sistemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad K. J. UAB “D.” pradėjo dirbti 2014 m. gegužės 30 d. (8 b. l.), 2014 m. gegužės 29 d. nuotolinio darbo sutartyje Nr. 24 užfiksuota, kad ši darbo sutartis įsigalioja 2014 m. gegužės 29 d., o K. J. pradeda dirbti 2014 m. gegužės 30 d. (6-7 b. l.).

Nors iš K. J. parodymų matyti, kad teisme, priešingai nei savo paaiškinime, jis nurodė, jog 2014 m. gegužės 29 d. metalo supirkimo aikštelėje jis nutarė padirbėti savo iniciatyva, nes jam buvo nuobodu laukti atvykstančio V. P., t. y. tuo metu jis V. P. vadovaujamoje bendrovėje nedirbo, šie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti V. P. išvengti administracinės atsakomybės. K. J. paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina, o teisme duotus parodymus iš dalies paneigia kiti byloje esantys įrodymai. K. J. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad jis paaiškinimo neskaitė, jį tik pasirašė, paneigia šiame paaiškinime paties K. J. parašyti žodžiai: „Perskaičiau surašyta teisingai“ ir jo parašas (5 b. l.).

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz. siekiant išsaugoti darbo vietą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-721/2012).

Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai turi būti įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai laikėsi minėtų įstatymo reikalavimų ir išvadą dėl apelianto kaltės padarė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus duomenis. Akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos tokios pačios aplinkybės, kaip ir minėtuose tyrėjo S. D. tarnybiniame pranešime bei K. J. paaiškinime, todėl teigti, kad remtis administracinio teisės pažeidimo protokolu nebuvo pagrindo, nes jį surašė asmuo, pats nefiksavęs teisės pažeidimo, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviam bylos išnagrinėjimui ir V. P. kaltės dėl inkriminuoto ATPK pažeidimo klausimui išspręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos, todėl teismas, bylą išnagrinėdamas posėdyje nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad 2014 m. gegužės 29 d. K. J. UAB „D.“ dirbo – tvarkė bendrovės teritorijoje saugomą metalo laužą – nelegaliai, V. P. jam leido dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie tai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, su K. J. buvo sutarta dėl darbo užmokesčio. Tai, kad nelegalaus darbo faktas buvo nustatytas apie 14 val., V. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje yra įrodyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Dėl to tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimą nepakeistą, V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.