- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-540-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00125-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. B., A. B. L. D.
- Advokatai
- Saulius Majauskas, Ramūnas Gudašius
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-540-493/2015;
Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00125-2013-3;
2015 m. spalio 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistajam A. B., nuteistojo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui, privačiam kaltintojui L. D., jo atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Iš nuteistojo A. B. L. D. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-07, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pirmame aukšte, užpuolė L. D. ir, suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu į galvą bei kitas kūno vietas, nukentėjusiajam padarė pakaušio kairės pusės sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame skruoste, odos nubrozdinimus nosyje, kairės akies apatiniame voke, dešinėje plaštakoje, kas L. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Skunde teigiama, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra paneigta aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos atlikimo metu buvo kitoje vietoje, nei nurodo privatus kaltintojas, todėl fiziškai negalėjo atlikti nusikalstamų veiksmų, dėl kurių yra kaltinamas. Be to, teismo posėdžio metu iš viešai prieinamos informacijos buvo nurodyta, kad būtent 2009-09-07 kaltinamojo nurodytu metu nuo 22.15 val. vyko Europos krepšinio čempionato varžybos. Kadangi krepšinio varžybos trunka apie 1,5 val., kaltinamasis niekaip negalėjo būti privataus kaltintojo nurodomu laiku laiptinėje pas privatų kaltintoją ir atlikti jo atžvilgiu nusikalstamus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, jog kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, todėl visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kuriais remiantis nurodoma, kad privataus kaltintojo parodymai yra nuoseklūs, nes tokie pat nuoseklūs yra ir kaltinamojo parodymai. Esant nuosekliems tiek privataus kaltintojo, tiek kaltinamojo parodymams, teismas nuosprendį turėjo priimti remiantis kitais byloje buvusiais rašytiniais įrodymais ir kitų liudytojų parodymais, tačiau teismas rėmėsi tik specialisto išvada, kuri patvirtina privačiam kaltintojui padarytų sužalojimų pobūdį, tačiau neįrodo, kas konkrečiai smurtinius veiksmus atliko. Taip pat teismas rėmėsi liudytojos A. R. parodymais, kuriais remtis iš viso neturėjo teisės. Teismo argumentas, kad nėra pagrindo abejoti liudytojos teisme duotais parodymais, kadangi ji įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nepagrįstas, kadangi iš bylos matyti, jog liudytoja buvo įspėta ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai skiriasi. Jokių kitų kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis liudytojų J. B., T. S., E. Ž. parodymais nurodydamas, kad šie liudytojai yra kaltinamojo draugai, suinteresuoti bylos baigtimi kaltinamojo naudai. Ta aplinkybė, kad dėl praėjusio laiko tarpo minėti liudytojai tiksliai visų aplinkybių neprisiminė, nėra pagrindas jų parodymus laikyti nenuosekliais, todėl teismas jais turėjo remtis. Nesant įrodymų, kad nusikalstamus veiksmus L. D. atžvilgiu atliko A. B., apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis L. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o A. B. skundo netenkinti, taip pat prašo priteisti proceso išlaidas – 900 Lt.
Atsiliepime nurodo, kad A. B. parodymų negalima vadinti nuosekliais, kadangi pats A. B., iš karto po įvykio, neprisiminė kartu su juo klube „(duomenys neskelbtini)“ buvusių asmenų, o po 4,5 m atsiminė, kad su juo kartu buvo ne kažkoks iš matymo pažįstamas asmuo, o jo brolis J. B. ir du geri draugai E. Ž. ir T. S.. Nuteistasis, iš karto po įvykio tariamai neatsimindamas kartu su juo buvusių asmenų, atėmė iš tyrimą atlikusių pareigūnų galimybę jo versiją patikrinti, kartu buvusius asmenis, įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausti. Be to, nuteistasis A. B. iš karto po įvykio atsisakė būti suvestas su nukentėjusiuoju į akistatą, kadangi žinojo, jog akistatos metu negalės logiškai atsakyti į nukentėjusiojo užduotus klausimus, įrodančius jo dalyvavimą nusikaltime. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad patikrinus nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną paaiškėjo, kad A. B. rašė L. D. įžeidžiančias ir grasinančias žinutes, nors pats nuteistasis teigė priešingai, kad būtent nukentėjusysis nuolatos grasino susidoroti. Nuteistasis skunde taip pat nepagrįstai nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo remtis liudytojos A. R. parodymais, kadangi nėra jokių duomenų, kad ši liudytoja siektų apkalbėti A. B.. Be to, liudytoja A. R. teismo salėje A. B. atpažino kaip nukentėjusįjį užpuolusį asmenį. Nors nuteistasis teigia, kad be liudytojos A. R. parodymų jokių kitų įrodymų byloje nėra, teismas pagrįstai rėmėsi kitais byloje esančiais duomenimis ir laikė juos įrodymais. Liudytojų J. B., E. Ž. ir T. S. parodymais teismas nesivadovavo pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Nukentėjusysis privatus kaltintojas ir jo atstovas skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas A. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai pernelyg lakoniški, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai pripažino juos A. B. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus.
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. išteisintinas, neįrodžius, jog nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
Kaltinamasis A. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad negalėjo būti kaltinime nurodytoje vietoje, kadangi nuo 20 val. iki 23 val. ,,(duomenys neskelbtini)“ klube su draugais ir broliu žiūrėjo krepšinio rungtynes. Bežiūrint krepšinio rungtynes aukcione nusipirko krepšinio atributiką, kurią turi savo namuose. Nukentėjusįjį pažįsta nuo 2006-09-01, pastarasis pradėjo draugauti su jo buvusia žmona. Jo ir nukentėjusiojo santykiai nebuvo draugiški. Nukentėjusysis jam nuolat grasino susidoroti, sužlugdyti verslą, tai darė rašydamas SMS pranešimus, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad šiuo kaltinimu nukentėjusysis siekia, kad jis atsisakytų kaltinimų ir ieškinio kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis nukentėjo nuo L. D. veiksmų, kai šis grasino susidorojimu.
Nukentėjusysis L. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2009-09-07 apie 22.30 val. grįždamas namo, pirmajame aukšte laukė lifto, pamatė, kaip į laiptinę staiga įbėgo kaltinamasis, kuris vilkėjo baikerio aprangą, dalį veido buvo užsidengęs skarele, tačiau matėsi jo akys. A. B. iš karto puolė jį smūgiuoti rankomis, kumščiais. Sudavė apie dešimt smūgių, daugiausia į galvą. Jis gynėsi, susigrūmė su kaltinamuoju, atsitrenkė į vieno buto duris. Kaltinamajam nuo veido nukrito skarelė. Mušdamas jį, A. B. pasakė, kad jis išardė jo šeimą ir, kad jam linkėjimai nuo jo ,,chėbros“. Kaimynai nebuvo išėję į laiptinę pažiūrėti, kas vyksta, tik suprato, kad kažkas juos stebėjo už durų, nes krebždėjo. Be to, kažkas į įvykio vietą iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jis nurodė, kad jį užpuolė ir sumušė A. B., ketino iš karto rašyti pareiškimą, tačiau atvyko greitoji medicinos pagalba ir jis buvo išvežtas į Klinikas, todėl pareiškimą apie sužalojimą parašė vėliau. Dar iki šio įvykio kaltinamasis kaltino jį, išskyrus jų šeimą, nors A. B. buvusi žmona pati norėjo skirtis. Kaltinamasis žemindavo savo žmoną, o jis ją užstodavo, todėl jų santykiai niekada nebuvo geri.
Liudytoja A. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje 2014-01-06 parodė, kad būdama namie išgirdo, kaip kažkas atsitrenkė į duris, todėl pažiūrėjo pro durų akutę. Matė, kaip laiptinėje mušėsi kaimynas L. D. ir kaltinamasis. Matė jų veidus, kaip buvo apsirengę, neįsidėmėjo. Kaltinamojo nepažinojo, šiandien teismo posėdžių salėje jį mato antrą kartą, atpažino iš veido.
Liudytoja A. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog pro durų akutę matė laiptinėje besigrumenčius kaimyną L. D. ir A. B.. Pastarąjį atpažino iš panašių veido bruožų, nosies, kūno sudėjimo, ūgio. Ikiteisminio tyrimo metu buvusios apklausos aplinkybių nepamena. Teigia tyrėjui nemelavusi.
Ikiteisminio tyrimo metu 2009-10-12 tyrėjo liudytoja apklausta R. R. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 24-1-991-09, b. l. 21-22), kurios parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, jog 2009 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, datos tiksliai neprisimena, apie 22 val. būnant savo bute, namo laiptinėje išgirdo triukšmą, riksmus, daužymus į sieną, iš ko suprato, jog namo laiptinėje prie jos durų vyksta kažkokios muštynės. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė du vyriškius, iš kurių vieną atpažino kaip savo kaimyną, gyvenantį šeštame namo aukšte. Kitas vaikinas buvo panašaus ūgio kaip ir kaimynas, lieso kūno sudėjimo, daugiau jokių požymių neįsidėmėjo, neatpažintų, veido net nematė. Jie abu plūdo vienas kitą necenzūriniai žodžiais, buvo susikibę, trankė vienas kitą į sieną. Daugiau jokių vyriškių nepastebėjo. Grumtynės užtruko apie 5-7 minutes ir baigėsi, kai tas nepažįstamas vyriškis išbėgo iš laiptinės, o kaimynas jį nusivijo.
Liudytoja V. U. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog po galvos operacijos jokio įvykio, dėl kurio buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena.
Liudytoja V. U. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog dėl galvos operacijos įvykio aplinkybių neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama tyrėjui sakė tiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2009-10-14 tyrėjo liudytoja apklausta V. U. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 24-1-991-09, b. l. 21-22), kurios parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, jog galimai prieš mėnesį, būdama savo bute išgirdo laiptinėje prie jos buto vyksta kažkokios grumtynės, kažkas daužėsi į laiptų turėklus, jos buto duris. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė du vyriškius, vienas iš kurių buvo susilenkęs, o kitas jį kumščiavo, laiptinėje truputi atokiau stovėjo dar vienas vyriškis, kuris į muštynes nesikišo. Tų vyriškių neapibudintų ir neatpažintų, nes matė tik akimirką, tik per durų akutę, nepamena, nei kuo jie buvo apsirengę, nei jokių kitų požymių.
Liudytojas L. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog 2009 metais dirbo Kauno apskrities VPK Santakos PK vyresniuoju tyrėju ir atlikinėjo ikiteisminį tyrimą byloje dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Jo metu buvo nuvykęs į įvykio vietą, kur apklausė V. U. ir iš jos žodžių surašė protokolą. Taip pat liudytoja apklausė ir R. R. ir iš jos žodžių surašė apklausos protokolą be jokių interpretacijų. Kadangi minėta liudytoja pareiškė, jog kaltininko atpažinti negalėtų, tai parodymų atpažinti procesinis veiksmas nebuvo atliekamas.
Liudytojas J. B. parodė, kad yra kaltinamojo brolis. 2009-09-07, 19-23 val. klube ,,(duomenys neskelbtini)“ kartu su broliu A. bei draugais: T. S., E. Ž., V. S., J., žiūrėjo krepšinio rungtynes. Ar brolis, ar jis pirmiau išvyko iš klubo, neprisimena. Apie šią bylą sužinojo iš brolio. Jam žinoma, kad brolis su L. D. turi problemų kokius 4-5 metus, taip pat jam žinoma, kad L. D. yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje.
Liudytojas T. S. parodė, kad yra A. B. draugas. 2009-09-07 nuo 20 iki 24 val. kartu su juo ir kitais draugais žiūrėjo krepšinio varžybas ,,(duomenys neskelbtini)“ klube. Kada kuris iš klubo išėjo, neprisimena.
Liudytojas E. Ž. parodė, kad yra kaltinamojo A. B. draugas. Kartu su kaltinamuoju ir kitais draugais ,,(duomenys neskelbtini)“ klube žiūrėjo krepšinio varžybas, kai žaidė Lietuva su Turkija. Kada tai buvo, neprisimena. Kuris pirmesnis išvyko iš klubo, taip pat neprisimena.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuris randasi (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. 2015-05-27 rašto (b.l. 164) matyti, jog 2009 metų rugsėjo 7 d. klube „(duomenys neskelbtini)“ vyko renginys, kurio metu buvo gyvai stebimos Europos krepšinio čempionato rungtynės tarp Lietuvos ir Turkijos komandų. 2009-09-07 renginį vedė VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. P.. 2009 m. rugsėjo 7 d. renginio metu buvo laimėtas prizas – vimpelas su Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos žaidėjų parašais.
Iš viešai prieinamų ir teismui pateiktų internetinių http://lt.wikipedia.org duomenų (b. l. 153) matyti, jog rungtynių taro Turkijos ir Lietuvos krepšinio rinktinių pradžia buvo 2009-09-07, 22:15 val.
Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. B. teismui apžiūrai pateikė (b. l. 172) žalioje dėžutėje esantį vimpelą su užrašu „Visi kartu už Žalgirį“, ant kurio yra „Žalgiriečių“ parašai.
Liudytojas S. P. parodė, jog 2009 metų rudenį dirbo „(duomenys neskelbtini)“ klube ir jame per transliuojamų Europos krepšinio turnyro rungtynių pertraukas organizuodavo įvairius konkursus krepšinio tematika. S. P. parodžius A. B. teismui pateiktą vimpelą, pastarasis parodė, jog toks vimpelas aukcionui buvo pateiktas lyg tai vienintelis, kurį pagal išvaizdą varžybų transliacijos ilgosios pertraukos metu galėjo laimėti A. B.. Pas vimpelo laimėtoją jokių sužalojimų nesimatė, jis buvo linksmas ir pasakė frazę „brangiai įsigijau, kur čia lakstysi tuos parašus surinkti“. Renginys vyko „(duomenys neskelbtini)“ kube, kuris randasi tolokai nuo (duomenys neskelbtini) g., esančios (duomenys neskelbtini) mikrorajone.
2009-09-08 specialisto išvadoje Nr. G2781/09(02) nurodyta, kad L. D. konstatuota pakaušio kairės pusės sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame skruoste, odos nubrozdinimai nosyje, kairės akies apatiniame voke, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku 2009-09-07. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 23).
Iš Kauno apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendžio (baudž. byla Nr. 1-76-923/2014) matyti, jog L. D. pagal BK 145 str. 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą už tai, jog laikotarpiu nuo 2012 metų lapkričio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d., iš savo mobilaus telefono skambindamas ir telefoninių pokalbių metu, bei rašydamas trumpąsias žinutes, panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino A. B. (b.l. 81-83).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, sutinka ne su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami A. B. kaltei pagrįsti, bet su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais. Šioje byloje A. B. yra nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. D. sveikatą, taigi esminės aplinkybės, nustatytinos byloje yra tai, ar nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra padarytas A. B. veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančią šią esminę aplinkybę.
Apylinkės teismas A. B. kaltę iš esmės grindė paties nukentėjusiojo L. D. nuosekliais parodymais, jog 2009-09-07 apie 22.30 val. jį (duomenys neskelbtini), namo pirmo aukšto laiptinėje užpuolė ir sužalojo A. B., nukentėjusiojo kaimynės liudytojos A. R. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, jog įvykio vakarą pro buto durų akutę matė laiptinėje besimušančius L. D. ir iki to laiko nematytą A. B., kurį atpažino iš panašių veido bruožų, nosies, kūno sudėjimo, ūgio, specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog galimai L. D. nurodytu laiku jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir visiškai atmetė pirmiausia taip pat nuoseklius A. B. parodymus, jog nukentėjusiojo jis nesužalojo, o įvykio metu buvo „(duomenys neskelbtini)“ klube, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jo parodymus patvirtinusių liudytojų J. B., E. Ž., T. S. parodymus kaip prieštaringus ir nepatikimus. Tačiau toks įrodymų vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir štai kodėl.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo L. D. dar iki įvykio buvo nusistovėję priešiški santykiai, nes buvusi A. B. sutuoktinė R. B. gyvena kartu su nukentėjusiuoju L. D. ir A. B. pastarąjį kaltina jo šeimos išardymu, pastarieji vienas kitam siuntinėja grasinančio pobūdžio SMS žinutes, dėl ko nukentėjusysis L. D. Kauno apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendžiu pagal BK 145 str. 2 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, jog laikotarpiu nuo 2012 metų lapkričio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d., iš savo mobilaus telefono skambindamas ir telefoninių pokalbių metu, bei rašydamas trumpąsias žinutes, panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino A. B..
Dėl šių priežasčių teismas, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, tiek nuosekliais A. B., tiek ir nuosekliais L. D. parodymais gali vadovautis tik ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir nei vienam iš jų neskirdamas prioritetinės reikšmės.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais L. D. kaimynės liudytojos A. R. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, neva juos pastaroji davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir byloje nėra duomenų, jog liudytoja turėtų pagrindą apkalbėti A. B.. Tačiau konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu 2009-10-12, praėjus po įvykio kiek daugiau nei 1 mėnesiui laiko, A. R. apklausta liudytoja ir būdama 15 metų amžiaus, dėl ko ji negali būti įspėta ir atsakyti dėl melagingų parodymų davimo, pripažįstant apylinkės teismo nurodytą aplinkybę, jog ji nieko neturi pagrindo apkalbėti, parodė, jog pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė du vyriškius, iš kurių vieną atpažino kaip savo kaimyną, gyvenantį šeštame namo aukšte. Kitas vaikinas buvo panašaus ūgio kaip ir kaimynas, lieso kūno sudėjimo, daugiau jokių požymių neįsidėmėjo, neatpažintų, veido net nematė. Minėtas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino ir liudytoja V. U., patvirtinusi jog pro durų akutę matė du besimušančius vyriškius, tačiau tų vyriškių neapibūdintų ir neatpažintų, nes matė tik akimirką, tik per durų akutę, nepamena, nei kuo jie buvo apsirengę, nei jokių kitų požymių. Liudytojas L. K. teigė, jog buvo nuvykęs į įvykio vietą, apklausė V. U. ir A. R. ir iš jų žodžių surašė apklausos protokolus be jokių interpretacijų. Kadangi A. R. apklausos metu pareiškė, jog kaltininko atpažinti negalėtų, parodymų atpažinti procesinis veiksmas nebuvo atliekamas. Tik praėjus po minėtos apklausos daugiau kaip 4 metams liudytoja A. R., 2014-01-06 apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje, parodė, jog pamačiusi teismo posėdžio salėje A. B. iš veido bruožų iš karto jį atpažino kaip pro durų akutę matytą vyriškį, kuris mušėsi su L. D.. Apylinkės teismas minėtus parodymus laikė neginčijamai pagrindžiančiais A. B. kaltę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausus A. R., prieštaravimų tarp jos parodymų, duotų ikiteisminio nagrinėjimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko ir negauta jokių duomenų, jog L. K. būtų klaidingai interpretavęs ir užrašęs A. R. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vadovautis vien liudytojos A. R. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kaip neginčijamai A. B. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nėra pagrindo.
Nuteistasis A. B. tvirtina, jog 2009-09-07 nuo 19 val. iki 23 val. kartu su broliu ir draugais „(duomenys neskelbtini)“ klube žiūrėjo krepšinio varžybų transliaciją tarp Turkijos ir Lietuvos rinktinių, kurios pradžia 22 val. 15 min. ir pertraukos metu rengtame aukcione laimėjo vimpelą su Kauno „Žalgirio“ žaidėjų parašais. Liudytojai J. B., T. S., pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog kartu su A. B. 2009-09-07, nuo 19 ar 20 val. iki 24 val.‚ „(duomenys neskelbtini)“ klube žiūrėjo krepšinio rungtynes tarp Lietuvos ir Turkijos krepšinio rinktinių, minėtą aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. Ž., tik jis negalėjo nurodyti dėl praėjusio ilgo laiko tarpo kuriuo laiku minėtos rungtynės vyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas patvirtina, jog 2009 metų rugsėjo 7 d. klube „(duomenys neskelbtini)“ vyko renginys, kurio metu buvo gyvai stebimos Europos krepšinio čempionato rungtynės tarp Lietuvos ir Turkijos komandų. 2009-09-07 renginį vedė S. P.. 2009 m. rugsėjo 7 d. renginio metu buvo laimėtas prizas – vimpelas su Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos žaidėjų parašais. Internetinės svetainės duomenimis, varžybų transliacijos pradžia 22 val. 15 min. Liudytojas S. P. nurodė, jog A. B. teismui pateiktas vimpelas su Žalgirio komandos žaidėjų parašais 2009-07-09 „(duomenys neskelbtini)“ klube varžybų transliacijos metu vykusiame aukcione įsigyti buvo pateiktas lyg ir vienintelis, kurį varžybų transliacijos ilgosios pertraukos metu pagal išvaizdą galėjo laimėti A. B.. Ant vimpelo laimėtojo kūno nesimatė jokių sužalojimų, jis buvo linksmas ir pasakė frazę „brangiai įsigijau, kur čia lakstysi tuos parašus surinkti“. Šie įrodymai, teisėjų kolegijos nuomone, lieka nepaneigti, jie vienas kitą papildo ir jų vertinti kritiškai nėra jokio pagrindo. Atmesti liudytojų J. B., E. Ž., T. S. parodymus vien dėl to, jog juos sieja su nuteistuoju draugystės ar giminystės santykiai, nėra pagrindo. Minėti liudytojai pirmą kartą teisme buvo apklausti praėjus po įvykio daugiau kaip 4 metams, kas pateisina jų parodymų abstraktumą. Byloje nėra jokių duomenų, jog A. B. varžybų transliacijos metu būtų nuvykęs iš Kauno (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančio „(duomenys neskelbtini)“ klubo į tolokai (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančius nukentėjusiojo namus, ten namo laiptinėje būtų sulaukęs grįžtančio į namus L. D., jį sužalojęs ir vėl grįžęs atgal į „(duomenys neskelbtini)“ klubą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka šiuo atveju privačiam kaltintojui; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis A. B. dalyvavo padarant šia nusikalstamą veiką, abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nesilaikydamas šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl A. B. dalyvavimo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir A. B. atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris turi būti panaikintas, o kaltinamasis – išteisintas.
Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., nukentėjusiojo L. D. pareikštas civilinis ieškinys 20000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiojo L. D. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.