- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-164-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01606-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6832-1166/2022 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Aistė Mikulėnienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti antstolės Aistės Mikulėnienės 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą Nr. S-22-104-39792 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skunde nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos antstolių rūmams pateikė prašymą dėl piniginės prievolės išieškojimo iš skolininkės B. Š. pagal teismo įsakymą Nr. L2‑1091-02/2001, paaiškino, kad minėtą teismo įsakymą priverstiniam vykdymui jau buvo pateikęs du kartus, taip pat kartu su teismo įsakymu antstolei pateikė ir Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002, iš kurios matyti, kad J. V., paduodamas vykdymui du 2001 m. lapkričio 26 d. teismo įsakymus Nr. L2-1091-02/2001 sumokėjo po 50 Lt, iš viso 100 Lt, administravimo išlaidų. Paaiškino, kad kadangi skolininkė B. Š. 50 Lt/14,84 Eur pareiškėjui (išieškotojui) nėra sumokėjusi, pareiškėjas su teismo įsakymu Nr. L2-1091-02/2001 kartu pateikė antstolei vykdyti ir nutartį Nr. P-35-02/2002. Antstolė atsisakė priimti minėtus dokumentus vykdyti, motyvuodama tuo, kad prie kiekvieno vykdomojo dokumento turi būti pateiktas atskiras prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo, o vienoje vykdomojoje byloje nėra vykdomi keli vykdomieji dokumentai. Pareiškėjo teigimu, jis įrodė, kad nutartimi Nr. P‑35‑02/2002 priteistos 50 Lt/14,84 Eur administravimo išlaidos iš skolininkės B. Š. iki šiol nėra priverstinai išieškotos, todėl antstolė nepagrįstai nepriėmė minėtų dokumentų vykdyti.
2. Antstolė Aistė Mikulėnienė 2022 m. spalio 18 d. patvarkyme Nr. SS-110 atsisakyti tenkinti skundą nurodė, kad prie kiekvieno vykdomojo dokumento turi būti pateiktas atskiras prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo. Antstolė pažymėjo, kad vienoje vykdomojoje byloje nėra vykdomi keli vykdomieji dokumentai ir negalima kelių vykdomųjų dokumentų pagrindu registruoti vieną vykdomąją bylą. Be to, teigė, kad teismo įsakyme yra antstolio L. J. žyma, kad 23,17 Eur išlaidos yra išieškotos. Antstolė pažymėjo, kad J. V. pateikta 2002 m. sausio 31 d. nutartis Nr. P-35-02/2022 nėra vykdomasis dokumentas, todėl antstolė jos priimti vykdyti negali – išieškotojas J. V., norėdamas inicijuoti vykdymo procesą šios nutarties pagrindu, turi kreiptis į teismą su prašymu nutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą. Taip pat paaiškino, kad prašyme dėl vykdomojo rašto pateikimo ir vykdymo išlaidų sumokėjimo J. V. prašo išieškoti 634,32 Eur pagal teismo įsakymą ir 14,48 Eur pagal nutartį, teismo įsakyme yra antstolio žyma, kad vykdomojoje byloje yra išieškota 23,17 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Kadangi J. V. jokių paaiškinimų 2022 m. rugsėjo 19 d. prašyme dėl išieškotų vykdymo išlaidų nenurodė, remiantis antstolio L. J. žyma vykdomajame rašte, antstolė sprendė, kad būtinosios vykdymo išlaidos, kurias mokėjo ieškovas, pateikdamas teismo įsakymą Nr. L2-1091-02/2001 vykdymui, yra išieškotos.
3. Antstolė Aistė Mikulėnienė 2022 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. SS-110 taip pat prašė skirti J. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, taip pat netenkino antstolės prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo antstolei pateikta nutartis pati savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl antstolė pagrįstai atsisakė priimti ją vykdyti, aiškiai nurodydama grąžinimo priežastis. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad pareiškėjas, norėdamas inicijuoti vykdymo procesą pagal nutartį, turi kreiptis į teismą su prašymu nutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą. Kadangi skundo nagrinėjimo dalykas nėra fakto, ar nutartimi priteistos administravimo išlaidos buvo išieškotos, nustatymas, nes antstolė atsisakė vykdyti dokumentą ne dėl to, kad jis yra įvykdytas, teismas dėl nutarties ir teismo įsakymo kitoje pusėje esančių antstolio L. J. 2022 m. sausio 5 d. žymų apie nutarties ir teismo įsakymo grąžinimą bei 23,17 Eur bylos vykdymo išlaidų išieškojimą nepasisakė.
Šalies argumentai
6. Teismas taip pat sutiko su antstolės pozicija, kad pareiškėjas, norėdamas pateikti vykdyti teismo įsakymą, turėjo antstolei pateikti atskirus prašymus tiek dėl teismo įsakymo, tiek dėl nutarties vykdymo. Sprendė, kad antstolė pagrįstai pažymėjo, jog vienoje vykdomojoje byloje nėra vykdomi keli vykdomieji dokumentai, vienoje vykdomojoje byloje gali būti vykdomas tik vienas vykdomasis dokumentas. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai atsisakė priimti vykdyti teismo įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Spręsdamas dėl antstolės prašymo skirti pareiškėjui baudą, teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas teikia skundus dėl antstolės veiksmų skirtingose vykdomosiose bylose, nėra pagrindas skirti pareiškėjui baudą šioje byloje, nes šioje byloje pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teismas neįžvelgė. Atsižvelgęs į išdėstytą, antstolės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundą dėl antstolio veiksmų pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.1. Apeliantas teigia, kad jis nutartį Lietuvos antstolių rūmams pateikė vykdyti kartu su teismo įsakymu Nr. L2-1091-02/2001, kaip buvo vienoje vykdomojoje byloje vykdoma antstolio L. J., galiojant tiems patiems įstatymams. Pareiškėjas paaiškina, jog nutartimi civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 yra priteistos 50,00 Lt/14,48 Eur administravimo išlaidos iš skolininkės B. Š., kurias jis turėjo pateikdamas Teismo antstolių kontorai priverstinam vykdymui teismo įsakymą Nr. L2-1091-02/2001. Šios 50,00 Lt/14,48 Eur administravimo išlaidos yra išieškotojo J. V. sumokėtos Teismo antstolių kontorai, kurios nebuvo antstolių išieškotos iš skolininkės B. Š.. Todėl pagal antstolių pateiktą prašymą, Visagino miesto apylinkės teismas šias 50,00 Lt/14,48 Eur, kaip administravimo-vykdymo išlaidas, iš skolininkės B. Š. priteisė išieškotojui J. V. pagal 2002 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002.
8.2. Mano, kad dėl to suinteresuotas asmuo antstolė A. Mikulėnienė pagal įstatymą, vykdydama priverstinį prievolės pagal teismo įsakymą Nr. L2-1091-02/2001 išieškojimą iš skolininkės B. Š., privalo atgal sugrąžinti išieškotojo J. V. turėtas 50,00 Lt/14,48 Eur vykdymo išlaidas.
8.3. Apeliantas prašo teismo nurodyti suinteresuotam asmeniui antstolei Aistei Mikulėnienei, galiojant tiems patiems įstatymams, tęsti priverstinį prievolės pagal teismo įsakymą Nr. L2-1091-02/2001 ir 2002 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 prievolės išieškojimo vykdymą iš skolininkės B. Š. išieškotojui J. V., kaip iki šiol tai darė kitas antstolis, kad apeliantui J. V. vėl nereikėtų mokėti administravimo-vykdymo išlaidų antstolei Aistei Mikulėnienei.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT‑1214-1005/2022, kadangi CPK 314 straipsnis numato ribotą galimybę naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, juo labiau kad susipažinti su šia nutartimi teismas gali naudodamasis teismų informacine sistema LITEKO.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. L2-1091-02/2001 išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės B. Š. nutarė išieškoti 2 552,66 Eur paskolos, delspinigių bei teismo išlaidų pareiškėjui J. V.. Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P-35-02/2002 iš skolininkės B. Š. nutarta išieškoti 50 Lt administravimo išlaidų išieškotojui J. V., kurias J. V. sumokėjo vykdymui paduodamas teismo įsakymą. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos antstolių rūmams pateikė prašymą, kuriuo prašė pradėti išieškojimo vykdymą pagal teismo įsakymą ir nutartį, tačiau antstolė Aistė Mikulėnienė 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atsisakė priimti vykdyti teismo įsakymą ir nutartį bei grąžino juos pareiškėjui be tolimesnio vykdymo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar nutartis, kaip tokia, gali būti prilyginama vykdomajam dokumentui ir pateikiama priverstiniam vykdymui ir ar asmuo, manydamas, kad teikia du vykdomuosius dokumentus, privalo pateikti dėl kiekvieno iš jų atskirus prašymus antstoliui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pritarė antstolės pozicijai, kad norėdamas inicijuoti vykdymo procesą pagal nutartį, pareiškėjas turi kreiptis į teismą su prašymu nutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą, o norėdamas pateikti vykdyti teismo įsakymą, turėjo antstolei pateikti dėl jo atskirą prašymą.
14. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir išieškotojui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą.
15. Sprendimų vykdymo instrukcijos II skyriaus „Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka“ 4 punkte reglamentuota CPK 650 straipsnio 3 dalies taikymo tvarka (Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti). Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, norint pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolių kontorai, turi būti pateikti šie dokumentai: vykdomasis dokumentas (originalas), pasirašytas prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomosios bylos administracinių išlaidų apmokėjimo kvitas. Jeigu išieškotojas elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia pakartotinai, kartu su Instrukcijos 5 punkte nurodytu prašymu išieškotojas privalo pateikti antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo jam buvo grąžintas elektroninis vykdomasis dokumentas.
16. Nors antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas pakartotiniam vykdymui pateikė antstolei vykdomąjį raštą ir nutartį, vienu prašymu prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą pagal abu pateiktus dokumentus.
18. Visų pirma, pažymėtina, kad nutartis savaime nėra vykdomasis dokumentas ir vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Vykdomasis raštas – tai vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pateikė antstolei tik nutartį, o ne nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, antstolė visiškai pagrįstai atsisakė jį priimti ir vykdyti. Nors apeliantas teigia, kad anksčiau vykdymo veiksmus atlikęs antstolis buvo priėmęs nutartį priverstiniam vykdymui, o tai, pasak apelianto, patvirtina 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-1214-1005/2022, todėl, jo manymu, galiojant tiems patiems įstatymams, skundžiamą patvarkymą priėmusi antstolė taip pat turėtų priimti nutartį vykdymui, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors 2022 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1214-1005/2022 teismas įpareigojo antstolį tinkamai įforminti vykdomųjų dokumentų – Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 31 d. nutarties (teikimo Nr. P-660-01/2002) ir 2002 m. gegužės 31 d. nutarties (civilinės bylos Nr. P-35- 02/2002), grąžinimą, ta aplinkybė, kad antstolis L. J. buvo priėmęs nutartį ir kitus apelianto pateiktus dokumentus, o teismas nutartimi įpareigojo nurodytus dokumentus grąžinti išieškotojui (apeliantui) su lydraščiu, savaime nereiškia, kad nutartis buvo priverstinai vykdoma, ar kad vykdymo veiksmai buvo teisėti, kas, šiuo atveju, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas antstolei du dokumentus, turėjo pateikti du atskirus prašymus, kadangi pagal vieną vykdomąjį dokumentą užvedama viena vykdomoji byla. Nors toks prašymo trūkumas nelaikytinas esminiu ir gali būti ištaisomas (CPK 651 straipsnio 2 dalis), atsižvelgus į tai, kad prašymas pradėti vykdymo veiksmus pagal nutartį, kuri nėra vykdomasis dokumentas, negalėjo būti priimtas, antstolė Aistė Mikulėnienė teisėtai ir pagrįstai 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
20. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.