Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4158-540/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-4158-540/2014Nutarimas · 2014-06-09Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-831-317/2014Nutartis · 2014-07-22Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-6967-825/2014Nutartis · 2014-08-21Kauno apylinkės teismas
  4. A2.13.-9666-540/2014Nutarimas · 2014-11-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
A2.6.-4158-540/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03549-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
A. R.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. A2.6.-4158-540/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03549-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 25 d. apie 19.39 val. Kaune, Baltų pr. 141A esančioje degalinėje, A. R., vairuodamas transporto priemonę VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėjo važiuoti neišėmęs iš kuro bako kuro užpylimo žarnos ir ją nutraukė. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. savo kaltę pilnai pripažino, ir paaiškino, kad jis atvažiavo į degalinę ir norėjo užsipilti kuro. Įstačius kuro užpylimo pistoletą į automobilio kuro baką, kuras nebėgo. Tada jis nuėjo pas operatorių susimokėti pinigus, nes tikėjosi, kad tada bus pilamas kuras, tačiau operatorius pasakė, kad kuro neužpils. A. R. susinervino ir nuėjęs prie automobilio, į jį sėdo ir pradėjo važiuoti. Išgirdęs kažkokį garsą, sustojo ir išlipęs pamatė, jog nutraukė kuro užpylimo žarną. Paėmęs nukritusį užpylimo pistoletą, padėjo ant kolonėlės ir išvažiavo. Negalvojo, kad padarė pažeidimą.

Byloje esančiame pirminiame paaiškinime A. R. nurodė, kad į degalinę atvažiavo užsipilti dujų, tačiau degalinės darbuotojas kurą pilti atsisakė, todėl A. R. iš degalinės išvažiavo. Juto, kad nutraukė kuro užpylimo žarną, išlipo iš automobilio, padėjo pistoletą prie kolonėlės ir išvažiavo. Nemanė, kad padarė kažką blogo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti šie rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), tarnybiniai pranešimai (b. l. 5), UAB „Lanx“ raštas dėl žalos (b. l. 6), S. K. paaiškinimų (b. l. 8-9), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 13-16), CD diskas su degalinės vaizdo įrašu ( b. l. 17).

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, tarnybinio pranešimo, rašto dėl žalos, A. R. paaiškinimo matyti, kad A. R., vairuodamas transporto priemonę VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėjo važiuoti neišėmęs iš kuro bako kuro užpylimo žarnos ir ją nutraukė bei tuo padarė UAB „Lanx“ 180 Lt materialinę žalą.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. R. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. balandžio 25 d. apie 19.39 val. Kaune, Baltų pr. 141A esančioje degalinėje, vairuodamas transporto priemonę VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, apie įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tuo pažeidė KET 232 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. paaiškino, jog nutrūkus žarnai, jis sustojo, išlipo iš automobilio, pakėlė bei padėjo žarnos pistoletą prie kolonėlės ir negalvodamas, kad dėl to galėjo padaryti žalos, iš degalinės išvažiavo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje nustatyta, kad A. R. pradėjo važiuoti neišėmęs iš automobilio kuro užpylimo angos kuro užpylimo žarnos ir ją nutraukė. Po šio įvykio A. R. sustojo, išlipo iš automobilio, pakėlė nukritusį kuro užpylimo žarnos pistoletą, padėjo jį prie kuro kolonėlės ir nepranešės degalinės operatoriui apie įvykį, iš degalinės išvažiavo. Iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „Lanx“ padaryta 180 Lt žala (b. l. 6). Įvertinus A. R. paaiškinime nurodytas įvykio aplinkybes bei vertinant rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog nutraukiant kuro užpylimo žarną, degalinei buvo padaryta turtinė žala ir A. R. matė ir suvokė, jog jis apgadino įrenginį, tačiau klaidingai įvertinęs padarytos žalos dydį, iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešus policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai kad jis savo noru atlygino padarytą nuostolį. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 2p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

A. R. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą bei padarytos žalos mastą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. R. praeityje yra baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi saugiam eismui. Pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų A. R. neturėjo. A. R. visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Teismas pažymi, kad įvykio metu degalinei buvo padaryta nedidelė žala, kurią A. R. yra atlyginęs. Nėra duomenų, kad A. R. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad A. R. paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei A. R. asmenybei, nes A. R. eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, tačiau skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad A. R. buvo praeityje baustas už KET pažeidimus. A. R. skirtina mažesnė papildoma nuobauda, t. y. trumpesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d. ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėn. (šešiems mėnesiams).

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėn. (šešiems mėnesiams).

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).