Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2015 m. balandžio 16 d. iš Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) buvo atvežtas į Lukiškių TI-K, nes 2015 m. balandžio 22 d. turėjo dalyvauti Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje. Pareiškėjas nurodo, kad iš teismo posėdžio į Lukiškių TI-K jis buvo grąžintas 2015 m. balandžio 22 d. 9.50 val., tačiau 2015 m. balandžio 23 d. nebuvo konvojuotas atgal į Marijampolės PN. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, kad nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. turėjo be pagrindo kalėti Lukiškių TI-K, kuriame kalinimo sąlygos, anot pareiškėjo, yra žymiai blogesnės nei Marijampolės PN. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl to patyrė ne tik fizinius nepatogumus, bet ir stresą, dvasinį sukrėtimą, beviltiškumo jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, nors buvo pristatytas į teismą. Pareiškėjas teismui pateikė papildomus dokumentus bei prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 56–59).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas (BVK 63 straipsnis).

Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje, o pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį, iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. administracinėje byloje Nr. I-3670-426/2015 priėmė nutartį (b. l. 9) dėl pareiškėjo (su asmens byla) pristatymo į 2015 m. balandžio 22 d. teismo posėdį (pareiškėjui pageidaujant). Byloje nėra ginčo dėl to, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atliekantis pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. buvo pristatytas į Lukiškių TI-K dėl pareiškėjo išreikšto pageidavimo 2015 m. balandžio 22 d. dalyvauti administracinės bylos teismo posėdyje.

Pagal BVK 83 straipsnio 3 dalį, kalėjimuose leidžiama laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą siunčiamus nuteistuosius, tačiau BVK nenumato, kiek laiko kalėjimuose leidžiama laikyti nuteistuosius, pagal teismų nutartis konvojuotus dėl jų išreikšto pageidavimo dalyvauti teismo posėdžiuose.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą reglamentuojantį panašius santykius.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji teismo nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Ši SVĮ nuostata, remiantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, taikoma ir nagrinėjamos bylos ginčo santykiui.

Lukiškių TI-K Įskaitos skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. pažymos (b. l. 8) duomenimis nustatyta, kad nuteistieji (jų asmens bylos) į Marijampolės PN ruošiami trečiadieniais (iki 14.00 val. duomenis pateikiant konvojavimo tarnyboms). Minėtoje pažymoje nurodyta, kad laikinai iš Lukiškių TI-K išvykstančių (šiuo atveju – dėl pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje) asmenų bylos yra perduodamos į budėtojų dalį ir jos pradedamos ruošti konvojavimui tik jas vėl gavus iš budėtojų dalies. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 22 d. (trečiadienį) buvo pristatytas į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį, kuris truko nuo 9.21 val. iki 9.33 val. Pareiškėjas skunde teigė, kad į Lukiškių TI-K iš teismo jis buvo grąžintas 9.50 val. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą neneigė. Taigi, byloje nėra duomenų, kodėl pareiškėjo asmens byla (būtina, pateikiant duomenis konvojavimo tarnyboms) buvo perduota Lukiškių TI-K Įskaitos skyriui tik darbo dienos pabaigoje. Lukiškių TI-K teismui pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl pareiškėjo pristatymo (jam pageidaujant) į teismo posėdžius ir teismo sprendimo paskelbimus 2015 m. gegužės 7, 19–20 d., tačiau nenurodė, kad pareiškėjas būtent dėl šios priežasties buvo laikomas Lukiškių TI-K pareiškėjo skunde nurodytu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Marijampolės PN su 2015 m. balandžio 23 d. konvojumi neišvyko, nes Lukiškių TI-K Įskaitos skyrius iš budėtojų per vėlai gavo pareiškėjo asmens kortelę. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu (vieną savaitę) buvo laikomas Lukiškių TI-K, nesant tam teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (dėl nenutraukto pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K, kai tai tapo nebereikalinga), teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų, buvo stipriai suvaržyta pareiškėjo judėjimo laisvė, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K ir pataisos namų režimo skirtumus. Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Marijampolės PN jis gali laisvai judėti beveik visoje pataisos namų teritorijoje, o Lukiškių TI-K buvo galima pasivaikščioti tik 1 val. per parą specialiai tam įrengtame kiemelyje. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Marijampolės PN pareiškėjas turi galimybę lankyti įvairius renginius, užsiimti mėgstama veikla (drožinėjimu iš medžio, sportavimu), pasinaudoti teise į ilgalaikius pasimatymus, bendrauti su plačiu ratu asmenų (tiek nuteistųjų, tiek ir ateinančių iš laisvės). Šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą neneigė. Be to, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad Lukiškių TI-K nuolat būna įvairių pažeidimų, kurie dar labiau apsunkina ir taip sunkias kalinimo sąlygas. Pareiškėjas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) 2015 m. birželio 11 d. atsakymą į pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. skundą (b. l. 47–48), kuris patvirtina, kad 2015 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 385 buvo nustatyti higienos normų reikalavimų pažeidimai, susiję su naktinio apšvietimo neveikimu, daliniu sienų netinkamumu lengvam valymui, ties langu nustatytais pelėsio požymiais). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo nepagrįsto laikymo Lukiškių TI-K 2015 m. balandžio 23–30 d., todėl Centro 2015 m. birželio 2 d. atlikto patikrinimo rezultatai nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl higienos normų pažeidimų, galimai buvusių nagrinėjamu ginčo laikotarpiu. Nepaisydamas to, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neabejotinai patyrė įvairius papildomus nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei ginčo laikotarpiu būtų buvęs laikomas Marijampolės PN. Be to, teismas sutinka, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus dėl to, kad teko be pagrindo būti griežtesnio režimo pataisos įstaigoje. Tačiau teismas taip pat vertina ir tai, kad pareiškėjo nurodytas laikotarpis, kuriuo jis buvo be pagrindo laikomas Lukiškių TI-K tęsėsi tik 1 savaitę. Pareiškėjas skunde taip pat pripažįsta, kad 7 paros yra trumpas laikotarpis. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti fiziniai nepatogumai ir tam tikras neigiamas dvasinis poveikis buvo trumpalaikis ir nepakankamai intensyvus CK 6.250 straipsnio prasme. Atitinkamai, vertintina, kad Lukiškių TI-K pažeidimo aspektu neegzistuoja kitos būtinos CK nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjo patirta skriauda nelaikytina neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme ir yra atlyginama pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu teismo sprendimu, laikant, kad šiuo atveju tai yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.