Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Č. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2SP-16738-713/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ prašymą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., V. Č. individualiai įmonei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas išieškojimas dėl 28 585,08 Eur išieškotojo V. Č. IĮ naudai iš skolininko UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/01587.

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ iškėlimo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido skolininkei mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei mokėti kitus einamuosius mokėjimus, nurodydamas konkrečias sąskaitas. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ iškėlimo buvo leista UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 53 887,34 Eur, o nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdytas UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 nutartimi UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1384-241/2016 paliko galioti minėtą Kauno 2016 m. gegužės 6 d. nutartį.

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-230/2016 buvo patikslintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas ir nustatyta, kad UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ iki nutarties dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą (Kauno apygardos teismo 2016-05-06 nutarties) įsiteisėjimo leistina mokėti tik darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų (numeriai nurodyti), o didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota minėtiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, yra 49 848 Eur.

Skolininkas UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ 2016 m. birželio 2 d. antstolei pateikė prašymą pagal pridedamą darbuotojų sąrašą su mokėtinomis sumomis, išmokėti skolininkės darbuotojams darbo užmokestį už 2016 m. balandį, kurio bendra suma 9991,46 Eur arba 9992,46 Eur grąžinti iš depozitinės sąskaitos į skolininkės kredito įstaigą ir leisti šią sumą sumokėti skolininkės darbuotojams.

Antstolė J. Ž. 2016 m. birželio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S16-2682, kuriuo skolininko prašymo netenkino. Dėl šio patvarkymo skolininkas UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame prašo panaikinti 2016 m. birželio 7 d. patvarkymą ir leisti skolininkei sumokėti darbo užmokestį darbuotojams pagal pateiktus dokumentus 9991,46 Eur sumai arba grąžinti šią sumą į skolininkės vieną iš sąskaitų, nurodytą Kauno apygardos teismo nutartyje. Taip pat skolininkas pateikė teismui prašymą skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išspręstas klausimas dėl antstolės 2016 m. birželio 7 d. patvarkymo teisėtumo, įpareigoti antstolę J. Ž. leisti disponuoti pareiškėjai Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodyta suma, skiriant ją mokėjimams, nurodytiems nutartyje, vykdyti.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 str. 2 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d.). Remiantis CPK 144 straipsniu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas dėl ieškinio (skundo) pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį (skundą), tai yra ar ieškinio (skundo) tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.

Pagal CPK 510 straipsnį vykdymo procese taikomos reikalavimų užtikrinimo priemonės yra susijusios su vykdymo veiksmų stabdymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo ji atsisakė atlikti tam tikrus, veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su skundo argumentais, sprendžia, kad pareiškėjos UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ skundas iš esmės susijęs su antstolės atsisakymu leisti pareiškėjai disponuoti teismo nutartyje nurodytomis sumomis, t. y. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su pareiškėjo skundo reikalavimu.

Teismas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Šiuo atveju pritaikius pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų patenkintas jos skundo reikalavimas, todėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemones, šioje byloje negali būti taikomos.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi yra priimtas kreditoriaus UAB „CREDIT ISCO“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“. Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi šiai įmonei iškelta bankroto byla. Nutartis nėra įsiteisėjusi.

Nustačius, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju neatliktų savo kaip teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos skundo tenkinimo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas suinteresuoto asmens atskirąjį skundą patenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinant kaip nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/01587 atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/01587 atmesti

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.