- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-12
- Bylos Nr.
- e2-4645-902/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02324-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- D. R., N. B.
- Trečiasis asmuo
- Z. B., N. B.
dalyvaujant: ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovams D. R., N. B., trečiajam asmeniui Z. B. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atsakovui N. B. laikinai apriboti tėvų valdžią dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš atsakovo N. B. išlaikymą nepilnametei dukrai A. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; prašo atskirti nepilnametę A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo motinos D. R., priteisti iš atsakovės D. R. išlaikymą nepilnametei dukrai A. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnametei A. teikiamų lėšų administratoriumi jo laikiną globėją (rūpintoją) Z. B., įpareigojant globėją (rūpintoją) priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio (rūpintinio) interesais.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė D. R. ir atsakovas N. B. yra nepilnametės A. B. tėvai. Pirmą kartą Skyrius apie A. B. situaciją sužinojo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kai buvo gauta informacija, kad vaiko tėtis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nepilnametė nuo pat gimimo gyvena su seneliais Z. B. ir Č. B.. Mergaitė nurodė, jog kai jai buvo 5 metai, mama išėjo iš namų ir ją paliko, o tėtis – po metų pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį su kita moterimi. Mergaitė liko gyventi su seneliais. Dar kurį tai laiką A. gyveno su tėčiu ir jo sugyventine (duomenys neskelbtini), tačiau vaikui nepatiko jų gyvenimo būdas ir grįžo kartu gyventi pas senelius. A. teigimu, ji gerai sutaria su seneliais, o su mama susiskambina beveik kasdien. 2020 m. vasarą, 2021 m. birželio mėnesį ji atostogavo pas mamą. Mergaitė su tėčiu taip pat bendraudavo, bet jų santykiai yra atšalę. Kadangi nepilnametės tėvai neaugino, jai išlaikymo neteikia, vaikas gyvena su seneliais ne vienerius metus, Skyrius tokią situaciją vertino kaip galimą vaiko teisių pažeidimą.
3. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, 2021 m. rugpjūčio 4 d. pokalbio metu atsakovė nurodė, jog su dukra gerai sutaria, kasdien bendrauja su ja telefonu, 2021 m. birželio mėnesį ji praleido kartu su ja jos namuose, atsakovė pareiškė norą auginti pati savo dukrą. Atsakovei buvo suteikta informacija apie galimybę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kitų susijusių reikalavimų. 2021 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė pranešė, kad dukra nenori augti pas ją namuose (duomenys neskelbtini), nenori keisti mokyklos. Atsakovas N. B. taip pat nesutiko, kad jo dukra augtų vaiko motinos šeimoje, nes mergaitė nuo pat mažens auga su seneliais, kurie vaiku rūpinasi, suteikia tinkamas gyvenimo sąlygas.
4. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. administracija rašte nurodyta, kad nepilnametės A. tėvai nė karto nėra susisekę ar bendravę su mergaitės klasės auklėtoja, nėra dalyvavę klasės susirinkimuose. A. rūpinasi jos močiutė Z. B., kuri reguliariai bendrauja su klasės vadove elektroninio dienyno pagalba, telefonu. Močiutė lankosi susirinkimuose, nuolat domisi savo anūkės mokymosi rezultatais, bendrauja su mokytojais. A. yra aprūpinta visomis mokymo priemonėmis, drabužiais. Nuotolinio mokymosi metu močiutė vaikui nupirko nešiojamą kompiuterį.
Šalies argumentai
5. Ieškinyje nurodė, jog atsakovės šeimai atvejo vadybos procesas ir socialinės paslaugos taikomos nuo 2020 m. lapkričio 4 d. D. R. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bendrosios socialinės paslaugos. Šeimai taikoma gaunamų išmokų kontrolė, ugdant finansinį raštingumą. Šeima turi didelių finansinių įsiskolinimų antstoliams, tačiau skolas stengiasi mokėti pagal galimybes. Lankantis socialiniam darbuotojui šeimos namuose pastebėta, jog motinai trūkta socialinių ir bazinių higienos įgūdžių – namuose trūksta tvarkos ir švaros, gyvenamajame būste (gyvena K. R. motinai priklausančiame name) trūksta patogumų, viduje nėra galimybės išsimaudyti, tualetas lauke. K. ir D. R. šeima stengiasi tinkamai rūpintis vaikais, tačiau jiems kyla sunkumų savarankiškai patenkinti vaikų poreikius, rūpinantis jų auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra.
6. 2021 m. rugpjūčio 26 d. A. B. pateikė paaiškinimą, kuriuo nurodė, jog nori likti gyventi kartu su seneliais ir nenorinti nuolatinai gyventi su mama ar tėčiu. Mergaitė teigė, jog senelių gyvenamojoje vietoje ir mokykloje ji turi daug draugų, jos mokykla yra netoli jos gyvenamosios vietos.
7. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Z. B. taip pat paaiškino, jog po 2021 m. vasaros mėnesio atostogų, kurias praleido su mama, sugrįžo pas senelius į namus, nes labai jų pasiilgo. Močiutei anūkė paaiškino, jog ji neketina gyventi su mama, o nori likti gyventi su seneliais, nes čia yra labai pripratusi. Senelių šeimoje mergaitė auga nuo 5 metų, tarp vaiko ir senelių yra užsimezgęs artimas ryšys, seneliai nuolatinai rūpinasi anūke.
8. 2022 m. kovo 15 d. iš Z. B. gautas kreipimasis, kuriame ji nurodė, jog nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki kovo 9 d. anūkei nustačius laikinąją priežiūrą tėvų prašymu, iš vaiko tėvo N. B. negauna jokios pagalbos, susijusios su vaiko auginimu ir kasdieninių poreikių tenkinimu, tik yra bendraujama nuotolinio ryšio priemonėmis. Iš vaiko mamos D. R. tik 2021 m. lapkričio mėnesį gauta 50 Eur vaiko išlaikymui, daugiau atsakovo nei materialiai, nei finansiškai neprisidėjo prie A. išlaikymo. Pas gydytojus vaiką veža seneliai, mokykloje jiems taip pat tenka atstovauti anūkės interesus. D. R. mergaitės aplankyti buvo atvažiavusi 2021 m. rugsėjo mėnesį, o atsakovas N. B. lankyti dukros negali, nes įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pas mamą mergaitė tik atostogauja, o gyventi nenori, Z. B. nori, kad būtų leista globoti anūkę jos šeimoje.
9. Skyrius gautą Z. B. kreipimąsi vertino kaip galimą vaiko teisių pažeidimą. Su nepilnamete Skyriaus specialistai bendravo 2022 m. kovo 15 d. vaiko gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog mergaitė turi atskirą kambarį, kuris yra erdvus ir sąlyginai tvarkingas, mergaitei čia gyventi patinka, ji turi daug draugų, augintinių, kuriais ji rūpinasi. Su mama ji bendrauja dažnai, praktiškai kiekvieną dieną, telefonu arba internetu. Mergaitė jos paprašo nupirkti reikiamų prekių. Mama turi prisijungimo duomenis prie ,,Mano dienynas“ svetainės, mato visus jos pažymius, esant reikalui paskambina klasės auklėtojai, bet daugiausiai su mokytojais bendrauja A. močiutė. Vasara atostogauja mamos namuose (duomenys neskelbtini), atostogauti jai patinka. Su tėčiu A. bendrauja mažiaus, su juo kalbasi tada, kai jis susiskambina su močiute, paskutinis A. pokalbis su močiute buvo kovo 6 d. A. nurodė, jog su tėčiu ir jo šeima ji nenorėtų gyventi, nes ji visiškai nesutaria su pamote. A. teigimu, pamotė yra kalta, kad tėtis šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, pamotė jį verčia girtauti.
10. Atsakovas, sukūręs naują šeimą, ilgą laiką nusišalino nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas dalyvauti vaiko auklėjime, vaiko neišlaikė. Skyriaus nuomone, atsakovas iš esmės ilgą laiką pažeidė savo kaip tėvo pareigas rūpintis, auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam visuomeniniam gyvenimui. Atsakovas nesidomėjo dukters ugdymosi pasiekimais, sveikatos būkle, jos pasiekimais neformaliame ugdyme. Nesistengė sukurti ir suteikti saugią aplinką dukrai savo gyvenamojoje vietoje. Atsakovui tapo svarbesnis jo paties poreikių tenkinimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, o tai laikytina piktnaudžiavimu tėvų valdžia. Atsakovas iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo neprisiėmė atsakomybės dėl vaiko priežiūros, auklėjimo, neišreiškė pageidavimo susigrąžinti vaiką į savo šeimą, priešingai, dukrą paliko rūpintis tėvams. Dėl to Skyrius prašo laikinai apriboti atsakovui N. B. tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, nes tik taip būtų galima užtikrinti tėvo pareigų įgyvendinimo kontrolę.
11. Skyrius prašo atskirti nepilnametę A. nuo jos mamos (byloje atsakovės D. R.), nes atsakovė nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryšius su vaiku, tokiu būdu sudarydama sąlygas, jog nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrintų kiti asmenys, dėl ko vaikas nebenori gyventi nuolatinai kartu su savo mama. Skyrius susidariusią situaciją vertina kaip objektyvią, nesant atsakovės kaltės.
12. Skyrius, įvertinęs turimus duomenis bei aplinkybes, atsakovų turimus kitus išlaikytinius, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į vaiko teisę gauti išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius vaiko poreikius, prašo iš atsakovės D. R. priteisti po 100 Eur, o iš N. B. – 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
13. Apribojus atsakovui N. B. tėvo valdžią bei vaiką atskyrus nuo jo motinos D. R., be tėvų rūpybos likusiai A. B., kuri negali grįžti į savo šeimą, Skyrius prašo nustatyti nuolatinę globą vadovaujantis CK 3.251 str. 2 d., 3.256 str., 3.257 str. 6 p. bei vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti su Z. B.. Vaikas yra labai prisirišęs prie senelių, ryšys yra nuolatinio pobūdžio, artimas, abipusis. Skyrius nustatė, kad vaiko senelių namuose yra tinkamos sąlygos vaikui vystytis, todėl Skyriaus vertinimu, vaiko gyvenimas su seneliais šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdyje atsakovė D. R. neprieštaravo, kad ji būtų atskirta nuo dukros A. ir ten būtų nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, mano, kad tai būtų vaiko interesais, nes dukrai labiau patinka gyventi pas močiutę Z. B., kur jai sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, kur yra jos draugai, prie šios gyvenamosios vietos dukra labiau prisirišusi. Atsakovė taip pat sutiko dukters išlaikymui per mėnesį skirti po 100 Eur. Nurodė, jog šiuo metu ji laikinai nedirba, turi daugiau išlaikytinių, bet ateityje ji pasistengs tokią sumą teikti dukters išlaikymui. Atsakovė pritarė ieškinio patenkinimui visiškai.
15. Atsakovui N. B. procesiniai dokumentai buvo įteikti per jo sūnų teismui žinomu paskutiniu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, atsakovas nustatytu terminu teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir tokiu būdu raštu savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta: teismo šaukimas siųstas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei per darbovietę, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taipogi patvirtino, jog atsakovui pranešta apie teismo posėdžio datą, tačiau pats atsakovas nepageidavo dalyvauti 2022 m. rugpjūčio 10 d. 13.30 val. vykusiame teismo posėdyje. Tokiu būdu, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
16. Trečiasis asmuo Z. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu sutiko su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos prašė patenkinti. Mano, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovė D. R. ir atsakovas N. B. yra nepilnametės A. B. tėvai. Pirmą kartą Skyrius apie A. B. situaciją sužinojo 2021 m. rugpjūčio 3 d., tuomet buvo gauta informacija, kad vaiko tėtis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nepilnametė nuo pat gimimo gyvena su seneliais Z. B. ir Č. B.. Iš mergaitės paaiškinimo tapo žinoma, jog kai jai buvo 5 metai, mama išėjo iš namų ir ją paliko, o tėtis – po metų pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį su kita moterimi, mergaitė liko gyventi su seneliais. Dar kurį tai laiką A. gyveno su tėčiu ir jo sugyventine (duomenys neskelbtini), tačiau vaikui nepatiko jų gyvenimo būdas ir grįžo kartu gyventi pas senelius. A. teigimu, ji gerai sutaria su seneliais, o su mama susiskambina beveik kasdien. 2020 m. vasarą, 2021 m. birželio mėnesį ji atostogavo pas mamą. Mergaitė su tėčiu taip pat bendraudavo, bet jų santykiai yra atšalę. Kadangi nepilnametės tėvai neaugino, jai išlaikymo neteikia, vaikas gyvena su seneliais ne vienerius metus, Skyrius tokią situaciją vertino kaip galimą vaiko teisių pažeidimą.
18. Atsakovės šeimai atvejo vadybos procesas ir socialinės paslaugos taikomos nuo 2020 m. lapkričio 4 d. D. R. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bendrosios socialinės paslaugos. Šeimai taikoma gaunamų išmokų kontrolė, ugdant finansinį raštingumą. Šeima turi didelių finansinių įsiskolinimų antstoliams, tačiau skolas stengiasi mokėti pagal galimybes. Lankantis socialiniam darbuotojui šeimos namuose pastebėta, jog motinai trūkta socialinių ir bazinių higienos įgūdžių – namuose trūksta tvarkos ir švaros, gyvenamajame būste (gyvena K. R. motinai priklausančiame name) trūksta patogumų, viduje nėra galimybės išsimaudyti, tualetas lauke. K. ir D. R. šeima stengiasi tinkamai rūpintis vaikais, tačiau jiems kyla sunkumų savarankiškai patenkinti vaikų poreikius, rūpinantis jų auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra. Skyrius prašo mergaitę atskirti nuo jos mamos D. R..
19. Atsakovas, sukūręs naują šeimą, ilgą laiką nusišalino nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas dalyvauti vaiko auklėjime, vaiko neišlaikė. Tokiu būdu, atsakovas iš esmės ilgą laiką pažeidė savo kaip tėvo pareigas rūpintis, auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam visuomeniniam gyvenimui. Atsakovas nesidomėjo dukters ugdymosi pasiekimais, sveikatos būkle, jos pasiekimais neformaliame ugdyme. Nesistengė sukurti ir suteikti saugią aplinką dukrai savo gyvenamojoje vietoje, priešingai, girtavo, kartu gyvenančių vaikų neprižiūrėjo, smurtavo prieš sutuoktinę. Atsakovas iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo neprisiėmė atsakomybės dėl dukros A. priežiūros, auklėjimo, neišreiškė pageidavimo susigrąžinti vaiką į savo šeimą, priešingai, dukrą paliko rūpintis tėvams. Skyrius prašo laikinai apriboti atsakovui N. B. tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, nes jo veiksmuose įžvelgia kaltę.
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos
20. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
21. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdyje atsakovė D. R. su ieškiniu sutiko, ji neprieštaravo, kad būtų atskirta nuo dukros A., mano, kad tai būtų vaiko interesais, nes dukra yra pripratusi ir nori gyventi pas močiutę. Bylos rašytine medžiaga, mergaitės paaiškinimu nustatyta, kad maždaug, kai jai buvo 5 metai, mama išėjo iš namų ir ją paliko, mergaitė liko gyventi kartu su seneliais, su kuriais ji augo nuo pat gimimo. A. atsakovė neaugino, jai išlaikymo periodiškai neteikė, teismo posėdyje atsakovė taip pat paaiškino, kad anksčiau su dukra susitikdavusi labai retai, nors šiuo metu jų abiejų santykiai yra geri, jos gerai sutaria, kasdien bendrauja telefonu, tačiau dukra pas ją nuolatinai gyventi nenorinti. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog atsakovė nuo vaiko gimimo nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryšius su vaiku, taip sudarė sąlygas, jog nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino kiti asmenys, vaiko seneliai. Ieškovė, gyvendama dideliu atstumu nuo vaiko bei būdama sunkios materialinės padėties, vaiko vystymusi nesidomėjo, taip vaikas nutolo nuo mamos, susvetimėjo, kas ir nulėmė vaiko norą gyventi kartu su seneliais, skyrium nuo mamos. Matyti, jog atsakovė buvo motyvuojama dėti pastangas, kad vaikas sugrįžtų gyventi pas ją, tačiau vaikas savo noro nepakeitė ir nori likti toliau gyventi pas senelius, nes jų šeimoje jaučiasi saugus. Atsakovė sutinka, kad vaikui šiuo metu negalinti suteikti tokių pat gyvenimo sąlygų, kokias vaikas turi gyvendamas pas seneliu, ir neprieštarauja, kad vaikas liktų toliau gyventi pas senelius. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į pačios atsakovės poziciją dėl jos atskyrimo nuo vaiko, į vaiko nuomonę likti gyventi pas senelius, į tai, jog ieškovė šioje byloje neįrodinėjo atsakovės kaltės dėl susiklosčiusios situacijos ir aplinkybių, kodėl atsakovei turėtų būti apribota motinos valdžią, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko A. B. atskyrimas nuo motinos geriausiai atitiktų jo interesus (CPK 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
22. Atsakovei išaiškintina, kad atskirtam nuo jos vaikui išsaugomos visos asmeninės turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
Dėl tėvo valdžios laikino ribojimo
23. Įstatyme numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios ribojimą.
24. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.
26. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.
27. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas terminuotai apriboti atsakovui N. B. tėvo valdžią į jo dukrą A. B. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas tinkamai rūpintis dukra A., jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Matyti, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo kasdieninės vaiko priežiūros, interesų tenkinimo, noro vaiką auginti savo šeimoje, kur būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, o kartu saugi vaikui augti aplinka, atsakovas girtavo, kas rodo į bylą pateikta informacija apie teisės pažeidimus ir už tai paskirtas atsakovui nuobaudas 2018-2021 m. laikotarpiu, be to, atsakovas buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą ir bausmę atliko įkalinimo įstaigoje, taip pat atsakovas vengė teikti dukrai A. išlaikymą. Atsakovas nepateikė ir atsiliepimo į ieškinį, savo nesutikimo argumentų su ieškiniu teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių.
28. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinas laikinas tėvo valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovui, kad jis pakeistų savo elgesį, gerintų gyvenimo ir buities sąlygas, atsisakytų alkoholio, periodiškai dukrai teiktų išlaikymą, tokiu būdu, kad dukra būtų grąžinta į šeimą. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko interesais, atsakovui N. B. taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas nepilnametės dukros A. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).
29. Nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvo valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvo valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.
30. Laikinai apribojus atsakovui N. B. valdžią dukros A. atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pati ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
31. Apribojus terminuotai atsakovo tėvo valdžią, bei atsakovę atskyrus nuo vaiko, laikinai, iki teismo sprendimo dėl A. B. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, vaiko gyvenamoji vieta toliau lieka kaip buvo nustatyta teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones, su vaiko laikinąja globėja Z. B. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis).
32. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Įstatyme įtvirtintas abiejų tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, nurodoma, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
33. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Taigi CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz., vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.
34. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, kurį tai laiką atliko laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu dirba, Sodros duomenimis, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 730 Eur sumą. Atsakovė taip pat yra darbingo amžiaus, bet nedirba, teismo posėdyje nurodė, jog ateityje dirbs. Atsakovai neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini). D. R. šeimoje augina dar du nepilnamečius vaikus: M. R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. R., gimusią (duomenys neskelbtini).
35. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apie atsakovų turtinę padėtį, gebėjimą ir galimybes teikti išlaikymą (abu yra darbingo amžiaus, sveiki, galintys dirbti, jiems neįgalumas nėra nustatytas), į vaiko amžių (13 metų), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nepilnametės poreikius iš esmės atitiks 100 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas vaikui iš atsakovės D. R. ir 150 Eur per mėnesį skiriama atsakovo N. B. suma vaikui išlaikyti. Manytina, kad ši suma užtikrins nepilnametės poreikius. Teismo posėdžio metu atsakovė neprieštaravo priteistinam išlaikymo dydžiui. Trečiasis asmuo nurodė, jog jau 3 mėnesius iš atsakovo A. išlaikymui gavo po 150 Eur sumą. Todėl iš atsakovų nepilnametei dukrai priteisiamas nurodyto dydžio mėnesinis išlaikymas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.192, 3.194, 3.195 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnis). Į priteistą iš atsakovo N. B. išlaikymą įskaityti 450 Eur sumą, kurią jis skyrė dukros A. išlaikymui.
36. Atsižvelgus į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su laikinąja globėja Z. B., ji paskirtina nepilnametės išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).
37. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės D. R. periodinėmis išmokomis (atsakovas N. B. gera valia teikia vaikui išlaikymą), tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
38. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl išdėstyto, visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir teismo turėtos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.
39. Vaikui turėtų būti nustatyta nuolatinė globa, nes atsakovui tėvo valdžia ribojama terminuotai, o atsakovė atskiriama nuo vaiko (CK 3.257 straipsnio 3, 6 punktai). Nagrinėjamu atveju, vaikui 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo paskirta laikinoji globėja, byloje trečiasis asmuo, pas ją nustatant vaiko (laikinąją) gyvenamąją vietą. Ši teismo nutartis lieka galioti po terminuoto tėvo valdžios apribojimo bei vaiko atskyrimo nuo motinos. CPK 496¹ str. 1 dalis nurodo, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Apriboti terminuotai tėvo valdžią N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atskirti nepilnametę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Palikti galioti iki bus priimta ir įsiteisės nutartis civilinėje byloje dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino globėjo paskyrimo ir nepilnametės A. gyvenamosios vietos nustatymo.
Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. gegužės 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. gegužės 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Į priteistą iš atsakovo N. B. išlaikymą įskaityti 450 Eur sumą, kurią jis skyrė dukros A. išlaikymui už 2022 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius.
Nustatyti nepilnametei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamų lėšų administratorių jo laikinąją globėją Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio interesais.
Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovės D. R., tėvų valdžios apribojimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.