- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1442-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- A. F.
- Atsakovas
- T. F.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė Nordea Finance Lithuania
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. F. (A. F.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo A. F. ieškinio atsakovei T. F. dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo priėmimo klausimas, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė Nordea Finance Lithuania.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė nutraukti jo ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. lapkričio 22 d. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; panaikinti įrašą apie tėvystę nepilnamečio V. F. gimimo įraše; nustatyti nepilnametės J. F. gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti ieškovo ir dukros bendravimo tvarką. Ieškovas prašė nepilnametės J. F. išlaikymui patvirtinti 250,00 Eur per mėnesį išlaikymą bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Paaiškino, kad privaloma mediacija pasinaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kt. ir jis grąžintas ieškovui. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privaloma mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu arba vienos iš ginčo šalių.
2.2. Teismas nustatė, kad dėl privalomosios mediacijos kreipėsi ieškovo sutuoktinė, bet ne ieškovas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra iniciavęs privalomosios mediacijos, todėl neturi teisės kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo, kadangi laikoma, kad ginčo šalis neįgyvendino įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Nesutiktina su teismo nuomone, kad Mediacijos įstatymo 21 straipsnio norma turi būti aiškinama taip, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, pirmiausia privalo asmeniškai pasinaudoti privaloma mediacija.
3.2. Nesutiktina su teismu, kad vien ta aplinkybė, jog mediaciją iniciavo ne ieškovas, o jo sutuoktinė, reiškia, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu. Pagal Mediacijos įstatymą privalomoji mediacija galima arba abiejų šalių, arba vienos jų iniciatyva, tačiau pagrindinis šio įstatymo tikslas yra ne nustatyti asmeninę pareigą kreiptis dėl mediacijos, o išnaudoti galimybę ginčą išspręsti neteisminiu keliu. Juolab, mediacija buvo inicijuota identišku klausimu, kaip ir pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų.
3.3. Teismui įpareigojant ieškovą asmeniškai vėl iniciuoti tą pačią privalomosios mediacijos procedūrą, susidaro „užburtas ratas“ ir beprasmis proceso vilkinimas. Atsakovei kreipusis dėl privalomos mediacijos, šiai neįvykus, ieškovui gavus reikiamą pažymą ir kreipusis į teismą, ieškovas vėl turi kreiptis dėl tos pačios mediacijos, nors mediacijos galimybė jau išnaudota. Tokiu atveju yra ne realizuojama privalomoji ikiteisminė ginčo procedūra, o dirbtinai ribojama asmens teisės kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad nėra pasinaudota išankstine šeimos ginčo sprendimo ne teisme tvarka – privalomąja neteismine mediacija. Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju mediaciją yra inicijavusi atsakovė, dėl to iš naujo jos inicijuoti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi nekvestionuojamą teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1170-186/2018). Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) redakcija įtvirtina privalomąją neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, juo prašo nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (sutuoktinių turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei nepilnamečiam vaikui skiriamo išlaikymo dydžio, kt.). Taigi ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovei priskirtini šeimos ginčams, nagrinėjamiems ginčo teisenos tvarka ir šioje byloje yra galimas taikos sutarties sudarymas (CPK IV XIX skyriaus I, II skirsnių nuostatos). Esant šioms aplinkybėms, privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga, įgyvendinant ieškovo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.
12. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek mediaciją inicijuojant ginčo šalims bendru sutarimu, tiek mediaciją inicijuojant vienai iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.
13. Aptariamos įstatymo nuostatos patvirtina tai, jog bendroji taisyklė yra ta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių, tačiau tuo atveju, jeigu per penkiolika darbo dienų negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, kaip šiuo atveju, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, ir tik privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo bei yra laikoma, kad privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
14. Iš ieškovo ieškinyje pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mediaciją inicijavo ne ieškovas, o atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad mediacija neįvyko, tik privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis – atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Šią aplinkybę teisingai konstatavo bei įvertino apylinkės teismas nurodydamas, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
15. Pridėtina tai, kad atsakovės inicijuotos mediacijos klausimų spektras yra žymiai siauresnis, negu apima pateiktas ieškovo ieškinys. Iš mediatorės 2020 m. rugsėjo 18 d. pažymos matyti, kad atsakovė mediaciją buvo inicijavusi dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo. Pabrėžtina, jog ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, įrašo dėl tėvystės panaikinimo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, prievolės pobūdžio kreditoriams nustatymo, kt. Taigi, ieškovo nagrinėtinų klausimų turinys iš esmės tik iš dalies sutampa su ieškovui pateiktos / siūlytos mediacijos klausimų turiniu. Ši priežastis taip pat leidžia teigti, kad ginčo šalis (ieškovas) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusio ginčo priėmimo nagrinėti teisme klausimą, dėl to spręstina, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
16. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.