Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-106-569/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-12Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
2A-106-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07947-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas
P. A. J.
Ieškovas
S. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-106-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07947-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui P. A. J. dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti veiksmus ir įpareigojimo atlikti darbus ir atsakovo P. A. J. priešieškinį ieškovui S. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo atsakovo pusėje L. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. J. patikslintu ieškiniu teismo prašė: įpareigoti atsakovą P. A. J. netrukdyti ieškovui savo lėšomis sumontuoti dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) butui Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantį buitinių nuotekų stovą, šalto vandens vamzdį ir buto Nr. 2 šildymo sistemos išleistuvą pagal 2016 m. UAB „Notika“ parengtą „Dvibučio gyvenamojo namo patalpos – buto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašą (šalto vandentiekio ir buitinių nuotekų pertvarkymas) pertvarkymas“ ir parengtus šalto vandentiekio, buitinių nuotekų ir butui Nr. 2 priklausančio šildymo sistemos išleistuvo pertvarkymo projektus; netrukdyti ieškovui buto Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikančiosios sienos konstrukcijoje, kurios storis 25 cm, esančioje tarp P. A. J. vonios kambario 1–4 2,45 kv. m, ir kambario 1-9 18,73 kv. m, sumontuoti 25 mm diametro šalto vandentiekio vamzdį, projekte pažymėtą ST-1 VI, 110 mm diametro buitinių nuotekų stovą, projekte pažymėtą ST-1 Fl, ir 20 mm diametro šildymo sistemos išleistuvą, projekte pažymėtą DN20, bei įpareigoti ieškovą S. J. buto Nr. 1 san. mazgo patalpoje 1-4 2,45 kv. m, sumontavus vamzdynus, juos aptaisyti ir atstatyti buvusią sienos dangą savo lėšomis; buitinėms nuotekoms naudoti betriukšmę buitinių nuotekų sistemą, aprašytą „Dvibučio gyvenamojo namo patalpos – buto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašo (šalto vandentiekio ir buitinių nuotekų pertvarkymas)“ aiškinamuosiuose raštuose.

2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas yra bendraturčiai gyvenamojo namo, žemės sklypo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybės teise priklauso antrasis gyvenamojo namo aukštas, o atsakovui – pirmasis. Per atsakovui priklausančią gyvenamojo namo pirmojo aukšto vonios kambario patalpą į jo antrojo aukšto vonios kambario patalpą eina jam priklausantys vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, nuotekų stovas. Tiesiant magistralinius kanalizacijos tinklus (duomenys neskelbtini) gatve, atsirado galimybė S. J. prisijungti prie bendros miestelio vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, taip pat vamzdžiai nusidėvėjo, todėl būtina juos pasikeisti.

3. Atsakovas P. A. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą S. J. jam priklausančias vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemas, termofikacinio vandens išleidimo iš buto Nr. 2 apšildymo sistemos iškelti iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad, atliekant papildomus griovimo darbus, gali būti pažeistas laikančiosios sienos vientisumas, dėl to kiltų pavojus viso pastato stabilumui. Beveik visi griovimo ir remonto darbai būtų atliekami atsakovo P. A. J. bute, sunaikintas atsakovo turtas, pažeista ne tik sienos konstrukcija, sunaikinta sienos apdaila, išmontuoti vonios kambario baldai, kurių naujas sumontavimas buvusioje vietoje taptų neįmanomas. Planuojami įrengti stovas ir vamzdis netilptų. Norint sumontuoti santechninius įrenginius prašomoje vietoje, reikėtų griauti monolitinius perdengimus tarp rūsio ir pirmo aukšto bei tarp pirmo ir antro aukštų. Ieškovas S. J. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra saugu atlikti prašomus darbus, kad dėl jų nenukentės namo laikančiosios konstrukcijos ir nekils pavojus asmenų saugumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovą P. A. J. netrukdyti ieškovui S. J. savo lėšomis sumontuoti dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butui Nr. 2 priklausantį buitinių nuotekų stovą, šalto vandens vamzdį ir buto Nr. 2 šildymo sistemos išleistuvą pagal 2016 m. UAB „Notika“ parengtą „Dvibučio gyvenamojo namo patalpos – buto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašą (šalto vandentiekio ir buitinių nuotekų pertvarkymas) pertvarkymas“ ir parengtus šalto vandentiekio, buitinių nuotekų ir butui Nr. 2 priklausančio šildymo sistemos išleistuvo pertvarkymo projektus; netrukdyti ieškovui buto Nr. 1 laikančiosios sienos konstrukcijoje, kurios storis 25 cm, esančioje tarp P. A. J. vonios kambario 1-4 2,45 kv. m, ir kambario 1-9 18,73 kv. m, sumontuoti 25 mm diametro šalto vandentiekio vamzdį, projekte pažymėtą ST-1 VI, 110 mm diametro buitinių nuotekų stovą, projekte pažymėtą ST-1 Fl, ir 20 mm diametro šildymo sistemos išleistuvą, projekte pažymėtą DN20; netrukdyti ieškovui rūsio patalpoje laikančiosios sienos konstrukcijoje tarp buto Nr. 1 patalpos G-2 37, 20 kv. m, ir buto Nr. 2 patalpos P-4, 36,79 kv. m, sumontuoti 25 mm diametro šalto vandentiekio vamzdį, projekte pažymėtą ST-1 VI, 110 mm diametro buitinių nuotekų stovą, projekte pažymėtą ST-1 Fl, ir 20 mm diametro šildymo sistemos išleistuvą, projekte pažymėtą DN20; įpareigojo S. J. buto Nr. 1 san. mazgo patalpoje 1-4 2,45 kv. m, sumontavus vamzdynus, juos aptaisyti ir atstatyti buvusią sienos dangą savo lėšomis; buitinėms nuotekoms naudoti betriukšmę buitinių nuotekų sistemą, aprašytą „Dvibučio gyvenamojo namo patalpos – buto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašo (šalto vandentiekio ir buitinių nuotekų pertvarkymas)“ aiškinamuosiuose raštuose, užtikrinti, kad vamzdyno montavimo darbai nepažeistų esamų atsakovo P. A. J. inžinerinių sistemų (elektros, vandentiekio). Priešieškinį atmetė.

6. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas yra aiškus, pakanka informacijos apie inžinerinių sprendimų įgyvendinimo sąlygas ir būdą. Šio projektinio pasiūlymo negatyvus poveikis būtų minimalus – visi ieškovui priklausantys vamzdžiai būtų sumontuoti sienoje, atsakovas nepatirtų diskomforto dėl gyvenamojo ploto sumažėjimo, nes, atsižvelgiant į pateiktą UAB „Notika“ išaiškinimą, nuotekų stovui montuoti numatyti betriukšmiai vamzdynai, todėl jų izoliuoti nereikia, stovų montavimui reikalinga 140 mm niša, kuri visiškai telpa 280 mm pločio sienoje.

7. Teismas vertino, kad ši situacija yra palanki atsakovui P. A. J., nes atsakovas ketina pertvarkyti savo butą, praplėsti vonios patalpą. Iš pateikto projektuotojos V. M. parengto projekto matyti, kad, siekiant jį įgyvendinti, būtų šalinama siena, esanti tarp vonios kambario 1-4 ir kambario 1-6, t. y. siena, kurioje šiuo metu yra įrengti ieškovo S. J. nuotekų, šalto vandens vamzdžiai ir termofikacinio vandens išleidimo stovas.

8. Teismas sprendė, kad atsakovo P. A. J. pateiktas projektinis pasiūlymas, nors ir minimaliai pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus, yra realiai neįgyvendinamas, kadangi neatitinka įstatymų reikalavimų.

9. Teismas sprendė, kad atsakovas P. A. J. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad montuojant vamzdžius ieškovo pasiūlytoje vietoje nebūtų galimybės jam įgyvendinti V. M. parengtą projektą.

10. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad minėtoje sienos vietoje vamzdžiai netilps, nes joje yra įrengta niša. Teismas sprendė, kad siena tarp vonios kambario 1-4 ir kambario 1-9 yra laikančioji sienos konstrukcija, įrengta savavališkai, nes nėra duomenų, kad ieškovas S. J., kaip bendraturtis, būtų davęs sutikimą atlikti laikančiosios sienos konstrukcijos remonto darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu atsakovas P. A. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. J. ieškinį atmesti, o apelianto P. A. J. priešieškinį tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vertino turinčiu prejudicinę galią nagrinėjant naują ieškinį.

11.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas yra aiškus, pakanka informacijos apie inžinerinių sprendimų įgyvendinimo sąlygas ir būdą. Numatytas angos vamzdžių montavimui laikančiosios sienos tarp vonios kambario 1-4 2.43 kv. m ir kambario 1-9 18,73 kv. m, konstrukcijoje bei rūsio patalpoje laikančiosios sienos konstrukcijoje tarp buto Nr. 1 ir buto Nr. 2 yra kapitalinio remonto darbai. Pateiktas projektas paruoštas neapžiūrėjus ginčo patalpų. Realiai, jeigu bus daroma anga sienoje, nepažeisti inžinerinių sistemų yra neįmanoma. Projektiniuose pasiūlymuose Nr. 1 ir Nr. 2 visiškai nėra įvertintas patalpoje esančiu baldų ir įrengimų išdėstymas.

11.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad siena tarp vonios kambario 1-4 ir kambario 1-9 yra laikančioji sienos konstrukcija, įrengta savavališkai.

114. Teismas nepagrįstai pripažino UAB „Sandaila“ parengtą projektinį pasiūlymą realiai neįgyvendinamu, neatitinkančiu įstatymo reikalavimų. Teismas vertino pirmąjį pateiktą projektinį pasiūlymą, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad antrasis variantas buvo pataisytas, atsižvelgta į išsakytas pastabas dėl šilumnešio išleidžiamosios armatūros montavimo vietą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto procesinio dokumento surašymo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Byloje apklaustas projektą rengęs G. P. nurodė, kad vamzdžiai į laikančiąją konstrukciją (tarp vonios kambario 1-4, 2,45 kv. m. ir kambario 1-9, 18,73 kv. m.) bus įmontuojami, sienos nesilpninant, nestiprinant ir nekeičiant, niša, į kurią vamzdžiai bus sumontuoti, yra siaura, po to bus užtaisyta, todėl šie darbai nėra kapitalinio remonto darbai.

12.2. Nepagristai apeliaciniame skunde teigiama, kad sienoje tarp P. A. J. vonios kambario, 2,45 kv. m., inventorizacijos plane pažymėto 1-4, ir kambario 1-9, 18,73 kv. m, yra išvedžiotos inžinerinės sistemos. Ieškovo žiniomis, šioje sienoje nebuvo ir nėra vandentiekio sistemos vamzdžių. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad remontas pažeis jo teises. Patenkinus ieškinį, perkeliami ieškovui priklausantys vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai bus sumontuoti sienoje, atsakovo vonios kambario ploto nesumažins ir neturės jokios įtakos baldų sumontavimui buvusioje vietoje. Pagal projektą vamzdžiai bus sumontuoti betriukšmiai, jų aptarnauti nereikės, todėl nekils jokių akustinių ar higieninių problemų. Ieškovo vamzdžių perkėlimas į kitą vietą atsakovo interesų nepažeistų, o būtų jam naudingas. Atsakovas netrukdomas galės pasididinti savo vonios patalpą jo anksčiau nurodytu būdu.

12.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo su priešieškiniu pateiktas UAB „Sandaila“ projektinis pasiūlymas yra realiai neįgyvendinamas, nes neatitinka įstatymų reikalavimų. Ieškovas nurodo, kad dėl projekto pateikė pastabas UAB „Notika“ ir architektas A. P., jie nurodė, kad pateiktas pasiūlymas yra netinkamas. Ieškovo pateiktame projekte nuotekų stovas eina vertikaliai žemyn 90 laipsnių kampu, o apelianto pateiktame UAB „Sandaila“ parengtame techniniame darbo projekte vamzdžiai raitosi mažu nuolydžiu, juos montuojant, būtų daug alkūnių ir sujungimų, dėl to būtų neįmanoma tokios sistemos eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto savininko teisių apsaugos būdo ir apimties, siekiant savininkui pašalinti teisės naudotis nekilnojamuoju turtu pažeidimą.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

14. Apeliantas su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – 2016-10-18 architekto A. P. raštą. Apeliantas nurodo, kad naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje teikia todėl, kad architektas A. P. tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pastebėjo techninio darbo projekto „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto aprašo“ netikslumus. Dėl to naujas įrodymas dėl objektyvių, nuo apelianto valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo būti pateiktas anksčiau pirmosios instancijos teismui.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad naujo įrodymo – 2016-10-18 architekto A. P. rašto negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo architektas pastebėjo techninio darbo projekto netikslumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad architektas A. P. byloje buvo apklaustas, pasisakė dėl techninio darbo projekto „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto aprašo“, byloje parengė du projektinius pasiūlymus bei aiškinamuosius raštus, kuriuose pasisakė dėl atsakovo pateikto UAB „Sandaila“ projekto. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turėjo galimybę architektui teikti įvairius klausimus, gauti architekto nuomonę ir pirmosios instancijos teisme. 2016-10-18 architekto A. P. rašte išsakyta nuomonė galėjo būti pateikta ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog, siekiant atlikti išsamų išdėstytų aplinkybių vertinimą, tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kartu apklausti architektą A. P., kuris parengė 2016-10-18 raštą.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. P. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, o 2016-10-18 raštą atsisakyta priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios išsamų savo ginčo situacijai taikytinos teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prejudicinės galios

19. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

20. Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo P. A. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir teisės statyti pertvaras pripažinimo ir atsakovo S. J. priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, teisės įrengti įėjimą į pusrūsį, įpareigojimo netrukdyti atlikti darbus, trečiasis asmuo byloje – L. J.. Šioje byloje S. J. pareiškė priešieškinį, vienas iš priešieškinio reikalavimų buvo įpareigoti P. A. J. netrukdyti S. J. pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, einančius į antrą namo aukštą per P. A. J. priklausančias patalpas: pusrūsyje, pažymėtą P-2, 37,06 kv. m, ir pirmame aukšte – vonią, pažymėtą 1-3, 2.50 kv. m., jų dabartinėje buvimo vietoje. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. reikalavimą patenkino, įpareigojo P. A. J. netrukdyti pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, einančius į antrą namo aukštą per P. A. J. priklausančias patalpas, dabartinėje vamzdžių buvimo vietoje. Minėtas sprendimas įsiteisėjo. Taigi, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauja tie patys asmenys – P. A. J. ir S. J., civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrodinėjama ir sprendžiama dėl S. J. teisės pasikeisti vandentiekio, kanalizacijos nuotekų vamzdžius. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vertino turinčiu prejudicinę galią nagrinėjant šį ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, kaip įgyvendinti jau pripažintą S. J. teisę pasikeisti vandentiekio, kanalizacijos nuotekų vamzdžius.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra bendraturčiai gyvenamojo namo, žemės sklypo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso antrajame namo aukšte esantis butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovui pirmajame gyvenamojo namo aukšte esantis butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Per atsakovui priklausančią gyvenamojo namo pirmojo aukšto vonios kambario patalpą į jo antrojo aukšto vonios kambario patalpą eina ieškovui priklausantys vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, šildymo sistemos išleistuvas. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia įgyvendinti savo teisę pasikeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius.

22. Apeliantas teigia, kad vamzdžių montavimas laikančiosios sienos tarp vonios kambario 1-4, 2,45 kv. m, ir kambario 1-9, 18,73 kv. m, konstrukcijoje bei rūsio patalpoje laikančiojoje sienos konstrukcijoje tarp ieškovo ir atsakovo butų yra kapitalinio remonto darbai. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

23. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, statinio kapitalinis remontas yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad byloje apklaustas ieškovo teismui pateiktą projektą rengęs G. P. patvirtino, kad minėti darbai nėra kapitalinio remonto darbai, nes vamzdžiai į laikančiąją konstrukciją bus įmontuojami, sienos nesilpninant, nestiprinant ir nekeičiant, niša, į kurią vamzdžiai bus sumontuoti, yra siaura, po to bus užtaisyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vamzdžių montavimas laikančiosios sienos tarp vonios kambario 1-4, 2,45 kv. m, ir kambario 1-9, 18,73 kv. m, konstrukcijoje bei rūsio patalpoje laikančiojoje sienos konstrukcijoje tarp ieškovo ir atsakovo butų nėra kapitalinio remonto darbai.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sienoje tarp atsakovo vonios kambario, 2,45 kv. m, inventorizacijos plane pažymėto 1-4, ir kambario 1-9, 18,73 kv. m, yra išvedžiotos inžinerinės sistemos, todėl, jeigu bus daroma anga sienoje, nepažeisti inžinerinių sistemų yra neįmanoma. Be to, projektiniuose pasiūlymuose Nr. 1 ir Nr. 2 visiškai nėra įvertintas patalpoje esančių baldų ir įrengimų išdėstymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš apelianto byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriuose užfiksuota kambaryje pastatyta skalbimo mašina, kuri prijungta prie vonioje esančių nuotekų ir vandentiekio sistemų, matyti nepaslėpti vamzdžiai, todėl vertintina, kad jie nebūtų pažeisti montuojant vamzdžius pagal ieškovo pateiktą projektą. Pažymėtina, kad atsakovas byloje tiksliai nenurodė, kur yra paslėptų laidų ir kabelių sumontavimo zonos, kad jos yra būtent tose vietose, kur numatytas vamzdžių montavimas. Taigi, vertintina, kad atsakovas nepagrindė savo argumentų, jog vamzdžių montavimas sienoje pagal ieškovo pateiktą projektą pažeis atsakovo elektros instaliacijos laidus ir kabelius. Pažymėtina, kad elektros rozetes galima perkelti į kitą vietą, o ieškovas yra įsipareigojęs, jeigu būtų reikalinga, tai padaryti savo lėšomis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ieškovo pateiktą projektą perkeliami ieškovui priklausantys vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai bus sumontuoti sienoje, atsakovo vonios kambario ploto nesumažins ir neturės jokios įtakos baldams sumontuoti buvusioje vietoje.

25. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad siena tarp vonios kambario 1-4 ir kambario 1-9 yra laikančioji sienos konstrukcija, įrengta savavališkai. Į bylą pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-04-19 rašte Nr. 2D-5358-(19.2) nurodyta, kad laikančiosios sienos storio sumažinimas ir arkų įrengimas (angos didinimas laikančiojoje sienoje) priskiriamas kapitalinio remonto darbams. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą visos laikančiosios sienos ir kolonos yra bendrosios pastato konstrukcijos. Pagal CK 4.75 straipsnį, laikančiosios sienos konstrukcijos remonto darbams turi pritarti bendrasavininkas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas ieškovo neinformavo, kad rengiasi sumažinti laikančiosios sienos storį, sutikimo neprašė, savavališkai suplonino laikančiąją sieną be ieškovo žinios ir sutikimo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog niša įrengta savavališkai.

26. Apeliantas teigia, kad, sumontavus vamzdžius nurodytoje vietoje, atsiras būtinybė užtikrinti jų priežiūros bei aptarnavimo ir remonto galimybę. Priežiūra, aptarnavimas ir galimi ateityje remonto darbai be jokios abejonės ateityje nuolat sukels diskomfortą. Be to, nuotekų šalinimo vamzdis sienoje sukels ne tik estetines, bet ir akustines, higienines problemas. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad pagal ieškovo pateiktą projektą vamzdžiai bus sumontuoti betriukšmiai, todėl akustinių ir higieninių problemų nekels. Visi ieškovui priklausantys vamzdžiai bus sumontuoti sienoje, todėl estetinių problemų nebus. Taip pat pažymėtina, kad ir iki šiol per atsakovui priklausančią gyvenamojo namo pirmojo aukšto vonios kambario patalpą į ieškovo antrojo aukšto vonios kambario patalpą eina ieškovui priklausantys vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, šildymo sistemos išleistuvas. Teisėjų kolegijos vertinimu, iki šiol egzistavusi situacija dėl galimos vamzdžių priežiūros nesikeičia vien dėl to, jog jie bus sumontuoti kitoje vietoje.

27. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo su priešieškiniu pateiktas projektinis pasiūlymas yra realiai neįgyvendinamas. Byloje pateiktas architekto A. P. aiškinamasis raštas, kuriame paaiškinta, kad šalto vandentiekio ir nuotekų vamzdynai negali būti klojami pagal minėtą projektinį pasiūlymą. Dėl šių priežasčių šildymo sistemos vamzdis negali būti sujungtas su nuotekų stovu. Pažymėtina, kad tiek pirminiame, tiek pataisytame UAB „Sandaila“ projektiniame pasiūlyme konstatuotos neatitiktys įstatymų reikalavimams bei tai, kad pasiūlymas yra realiai neįgyvendinamas: drenažą siūloma įrengti ne žemiausioje sistemos vietoje; pagal atsakovo siūlymą drenažo vamzdis būtų sujungtas su nuotekų stovu, tačiau nebūtų kur įrengti išleidžiamosios armatūros; UAB „Sandaila“ projektuojamas nuotekų vamzdis pažeistų metalinės perdangos konstrukcijas; šalto vandentiekio ir nuotekų tinklų projektinis pasiūlymas neatitinka galiojančių normų – šalto vandentiekio ir nuotekų vamzdynai negali būti klojami pagal pateiktą projektinį pasiūlymą; termofikacinis vanduo iš buto Nr. 2 šildymo sistemos negali būti nuvestas į projektinio pasiūlymo Nr. S-001-PP nurodytą vietą, pagal 1 punktą; šilumnešio išleidžiamosios armatūros neleidžiama montuoti pogrindžio kanale ir kita. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl UAB „Sandaila“ projektinio pasiūlymo ir jame esamų neatitikimų, dėl kurių šis projektinis pasiūlymas yra neįgyvendinamas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos motyvams ir išvadoms ir jų nekartoja.

28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą. Todėl teismas iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui plačiau dėl kiekvieno apelianto argumento nepasisako, jų detaliau nekartoja. Pažymėtina, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apelianto apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Ieškovas prašo priteisti 150,00 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiDanutė BurbulienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė