- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-50-581/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43609-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo Pauliaus Jablonsko (toliau ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 1 dalį - 50 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (2 500 Eur) bauda.
Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. R. civilinio ieškovo naudai priteista 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) turtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 000 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 613,30 Eur (šeši šimtai trylika eurų 30 ct) proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. R. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pagrobė prie vietinės reikšmės vidaus kelio, besiribojančio su žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sukrautas 2000 Eur vertės medžių, krūmų šakas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir A. R. išteisinti, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Skunde išdėstė esminius argumentus:
2.1 pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių bei įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungtyniškumo ir ultima ratio principus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl A. R. kaltės. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų nuosprendžio surašymui, nes dėstomi argumentai prieštaringi;
2.2. nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nes nebuvo paisoma įstatyme išdėstytų nuostatų. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis yra surašyta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės išdėstė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teisminio nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymus, tačiau visiškai ignoravo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, kad A. R. kaltė yra įrodyta netiesioginiais įrodymais. Kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo eigos ir A. R. duotų parodymų bei pateiktų foto nuotraukų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, teismas šių duomenų net neaptarė, o tuo pačiu ir neįvertino, todėl tai rodo BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą bei teismo neobjektyvumą. Gynyba pateikė argumentus baigiamųjų kalbų metu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų net nevertino, o juos tiesiog nutylėjo;
2.3. nuteistasis A. R. viso proceso metu savo kaltę neigė ir nurodė, jog šakų jis nevogė, o pridavė savo sklypuose gulėjusius ankščiau iškirstus krūmus, kuriuos surinko ir susandėliavo S. K. ir V. B. Nuteistasis pateikė savo sklype buvusių šakų foto nuotraukas, taip pat ir foto nuotraukas, kaip buvo malamas biokuras. Šiuos parodymus patvirtino apklausti liudytojai S. K. ir V. B. Liudytojo K. K. parodymais nustatyta, kad A. R. kreipėsi dėl šakų sumalimo, jas sumalė jo darbuotojas. Už 105 kubinių metrų smulkintų šakų A. R. buvo sumokėta 1524,60 Eur su PVM. Tuo tarpu civilinės ieškovės atstovas nurodė visiškai kitą biokuro kiekį ir šakų vertę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apsiribota vienintele versija, jog šakas sumalti užsakė A. R. Dėl šios priežasties kitų biokuro gamintojų pareigūnai nenustatinėjo, netyrė aktualaus laikotarpio šakų krūvos teritorijoje veikiančių mobiliojo ryšio bokštų celių, iš kurių būtų buvę galima nustatyti asmenis, besilankiusius nurodytoje vietoje;
2.4. nėra aiškus vagystės dalyko, t. y. medžių ir krūmų šakų, savininkas. Darbus V. U. sklype atliko įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį. Minėtoje sutartyje sutarta, kad už atliktus darbus užsakovas atiduos iškirstus krūmus, kurių vertė 2000 Eur. Buhalterinės apskaitos, medienos kirtimo ir atitinkamai sandėliavimo reikalavimai nustatyti teisės aktuose reikalauja bent jau iškirstos medienos priėmimo - perdavimo akto, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Dėl šios priežasties net nėra aišku, kam priklausė medžių šakos - V. U. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie sandėliuotų šakų (A. R. valdomame sklype) kiekį, tūrį, šakų sandėlio dydį. Šios aplinkybės yra svarbios ir dėl to, kad BK 178 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas tokio pobūdžio bylose pradedamas tik pagal nukentėjusiojo ar jo atstovo skundą. Taigi, nesant byloje duomenų apie tai, kad šakos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kyla abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo teisėtumo, nes jis pradėtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą;
2.5. apklaustas liudytojas P. Č. nurodė, kad tuo metu, kai šakos buvo vežamos į sandėlį, jo Lietuvoje nebuvo, šakų krūvos buvo dvi - per vidurį obelaitė. Liudytojas V. G. nurodė, kad kirpo krūmus po (duomenys neskelbtini), pateikė nuotrauką, darytą 27 d. Liudytojas P. B. nurodė, kad jis vežė šakas per P. gimtadienį, jis buvo išvažiavęs, turėjo būti apie 2 mašinas, krūvos aukštis - 4 m., dirbo, t. y. vežė šakas 3 - 4 dienas. Šie parodymai rodo, jog byloje pateikta paslaugų teikimo sutartis negalėjo būti pasirašyta (duomenys neskelbtini), darbai atlikti be jokio rašytinio susitarimo. Be to, P. Č. nurodė, jog šakų turėjo būti apie 150-160 erdmetrių apie 2 krovininius vilikikus, krūvą matė liepos mėnesį, pats įkainojo šakas (teisme nurodė, kad 160-200 erdmetrių, buvo dvi krūvos atrodė kaip viena). Liudytojas V. U. paaiškino, kad šakų turėjo būti apie 360 erdmetrių, 4 mašinos šakų, taip pat pasakė, kad tai geras verslas ir dabar juo užsiima, kas vėlgi kelia pagrįstų abejonių dėl nusikaltimo dalyko;
2.6. pagal liudytojo P. B. parodymus, šakos iš V. U. sklypo buvo suvežtos į sandėlį liepos mėnesio pradžioje. Kaip nurodė P. Č., jas jis matė pravažiuodamas liepos mėnesį, o apsižiūrėjo, kad jų nėra, tik (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje su policijos pareigūnais duodamas paaiškinimus nurodė, kad važiavo pro šalį praeitą savaitę pirmadienį arba antradienį ir šakos buvo. Atitinkamai V. U. nurodė, kad 3-4 dienos iki jam paskambino P. Č. ir pranešė apie dingusias šakas, jis pravažiuodamas matė ant servitutinio kelio sandėliuojamas šakas. Visa tai reiškia, kad jei Ž. M. biokurą smulkino (duomenys neskelbtini), liudytojai negalėjo jų matyti po 14 d., dėl to kyla abejonių dėl parodymų patikimumo. Tos pačios abejonės kyla ir dėl šakų kiekio, nes pagal Ž. M. parodymus krūvos aukštis buvo iki 3 m., šakų krūva buvo viena. Teismas šiuo aspektu į gynybos argumentus neatsakė. Taip pat nuteistasis byloje nurodė, jog liudytojas Ž. M. pradėjo jo šakų smulkinimo darbus nuo krūvos pradžios, toliau nuo kelio, pateikė foto nuotraukas, darytas (duomenys neskelbtini). Iš foto nuotraukų matyti, kaip statomas smulkintuvas, kad šakos sukrautas ne aukščiau 2 metrų, be to, iš jų matyti, kad jau pradėti smulkinimo darbai;
2.7. nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jis atkreipė dėmesį į nuteistojo ir liudytojų S. K. ir V. B. draugiškus santykius, tuo tarpu ignoravo aplinkybę, kad civilinis ieškovas byloje yra pažįstamas su pareigūnu N. P., kuriam pranešė apie dingusias šakas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir liudytojo V. K. parodymais, tačiau jo negalima laikyti asmeniu, turinčiu specialių žinių. Kyla abejonių, ar A. R. sklypas išvis buvo specialisto apžiūrėtas. Specialisto išvados esminis trūkumas yra tas, kad specialistas nesurašė sklypų kadastrinių numerių, taip pat pagal apžiūros atlikimo laiką visiškai aišku, kad tinkamai ir nuodugniai atlikti apžiūrą bei įvertinimą nebuvo ir fizinės galimybės. Specialisto išvada ir parodymai negali būti laikomi įrodymu;
2.8. pirmosios instancijos teismas nepagrindė fakto dėl žalos dydžio. Civilinė ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad žala turėjo būti įvertinta 2 000,00 Eur. A. R. į sąskaitą už biokurą buvo pervesta 1 524,60 Eur. Todėl laikytina, kad žalos dydis Skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatytas, todėl kyla klausimas dėl pagrobto turto vertės;
2.9. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai, jog nuteistojo parodymai buvo vertinti kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepakankami. Nuteistasis, duodamas parodymus teisme, taip pat baigiamųjų kalbų metu, pasakė eilę svarbių dalykų, kurie nebuvo įvertinti. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirmoje pusėje tvarkėsi savo teisėtai valdomuose sklypuose, kuriuose buvo renkamos ir vežamos anksčiau sukrautos senos šakos, medžių dalys, pašalinami krūmai ir kt. Jo valdomame sklype iš jo sklypų suvežtos biomasės sukrovimo vieta užfiksuota koordinatėmis, nurodytomis (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole. Šias koordinates įvedus ir sulyginus su Lietuvos erdvinės informacijos portalo žemės sklypų duomenimis matyti, kad nurodyta vieta yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jo nuomojame žemės sklype. Pirkėjas savo technika ir įrenginiais ją krovė, smulkino bei pakrovė į puspriekabę. Tą pačią dieną buvo išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai. Ūkinės finansinės operacijos įvykdymas fiksuotas finansinės apskaitos dokumentuose ir Valstybinės mokesčių inspekcijos registruose, matomas PVM deklaracijoje;
2.10. atkreipė dėmesį, jog civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra pateikusi jokių teisinių turto buvimo, paslaugų suteikimo ar žalos buvimo įrodymų, nesilaikė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3, 6 straipsnių reikalavimų. Taip pat, nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio ir 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų, dėl ko negali pateikti nei aktualaus išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro išrašo už aktualų laikotarpį, nei buhalterinių išrašų iš didžiosios buhalterinės knygos su sutarties dalyviu V. U. Taip pat nepateikta ir PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus, neegzistuoja ir buhalterinė pažyma dėl skolos sudengimo, kas turėjo būti atlikta turint skolą ir ją perkeliant bei sudengiant į žaliavas. Tai reiškia, kad žaliavos neapskaitytos įmonės turto balanse, dėl ko nėra galimybės nustatyti objektyvios turto vertės. Nėra pateiktos užklausos seniūnijai, kelio savininkui dėl leidimų sandėliuoti medieną;
2.11. civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė paslaugų teikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iki šiol nesutvarkė krūmais apaugusių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ką patvirtina parodymų patikrinimo vietoje užfiksuota liudytojo P. B. informacija. Buvo karpomi ne tik krūmai, bet ir medžiai, medžius ir krūmus krovė svetimą žemės sklypo teritorijoje, visa tai rodo, jog civilinė ieškovė paslaugą atliko nekokybiškai ir ne iki galo. Be to, nebuvo gauti gretimų žemės sklypų savininkų leidimai transportuoti medieną per jų sklypus ar juose ją laikyti. Nurodo, jog netinkamai buvo atliktos parodymų patikrinimo vietoje procedūros, A. R. liudytojai buvo vežami automobiliu, kuris atskirtas grotomis, galimai siekiant padaryti poveikį liudytojams;
2.12. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog medžių šakos ir krūmai buvo sukrauti prie vietinės reikšmės kelio, tuo tarpu iš pareigūnų kūno kamerų įrašo, kuomet juos iškvietė civilinės ieškovės atstovas P. Č., matyti, jog jis nurodo, kad medžių ir krūmų šakos buvo sandėliuojamas valstybei priklausančioje žemėje, rodė į konkrečiai nuteistojo nuomojamą žemę. Vėliau P. Č. jau nurodė, jog medžius ir krūmus sandėliavo ant servitutinio kelio;
2.13. ginčas dėl susandėliuoto biokuro realizavimo negali būti kriminalizuotas, šis klausimas gali ir turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Į tai nurodo argumentai, jog šioje byloje nėra nustatyta tariamai pagrobto turto vertė, taip pat nėra nustatyta, kad A. R. užsakė susmulkinti būtent iš V. U. skly?? surinktas šakas, pagal aukščiau aptarus bylos duomenis akivaizdu, jog šiuos veiksmus įvykdė ne A. R., o kitas asmuo.
2. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu tiek dėl faktinių bylos aplinkybių, tiek teisiniais aspektais, vertinant nusikalstamos veikos buvimą nuteistojo veiksmuose. Skunde nurodoma eilė argumentų, kurie, pasak apelianto, patvirtina, jog nuteistasis A. R. nusikalstamos veikos nepadarė. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių bei įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungtyniškumo ir ultima ratio principus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl A. R. kaltės. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas buvo medžių ir krūmų šakų (biokuro) savininkas, nevertino tikrosios medžių ir krūmų šakų vertės. Be kita ko apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų nuosprendžio surašymui, nes Skundžiamą nuosprendį priėmė, vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais, ignoravo nuteistojo A. R. pateiktus įrodymus.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos įrodymus ir, vadovaudamasis jų visuma, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. R. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Byloje nėra abejonių, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo susmulkintos medžių ir krūmų šakos, kurios vėliau buvo išvežtos į sandėlį. Byloje taip pat nustatyta, jog šias medžių ir krūmų šakas susmulkino ir vėliau išvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, už jas A. R. sumokėjo 1 524,60 Eur su PVM (1 t., b. l. 116, 117), ką patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. (1 t., b. l. 124-125; 4 t., b. l. 198)‚ darbuotojas, susmulkinęs medžių ir krūmų šakas, Ž. M. (1 t., b. l. 133-134, 143-144, 147; 5 t., b. l. 21-22), to neneigė ir pats nuteistasis A. R. Skunde iš esmės teigiama, kad medžių ir krūmų šakos, kurios kaltinime inkriminuotu laiku buvo susmulkintos, priklausė pačiam nuteistajam A. R., ir tai nebuvo medžių ir krūmų šakų krūva, kuri buvo sandėliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gretimo sklypo savininko V. U., užsakymu, todėl apelianto teigimu svetimo turto A. R. negrobė, o pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė, nesurinkęs jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų ir nevertinęs nuteistojo pateiktų argumentų ir įrodymų.
8. Dėl šių Skundo argumentų reikšminga byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. Č. (P. Č.) ir V. U., kurios pagrindu šalys susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti paslaugas – iškirsti ir sutvarkyti krūmais apaugusius žemės paskirties sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o užsakovas įsipareigoja mainais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atiduoti iškirstus krūmus, kurių vertė 2 000,00 Eur (1 t., b. l. 72). Tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas P. Č. neberado sukrautos medžių ir krūmų šakų krūvos, patvirtina faktas, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, civilinės ieškovės atstovo P. Č. (duomenys neskelbtini) pareiškimą, jog jis, (duomenys neskelbtini), atvykęs į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), prie servitutinio keliuko, iškirstų krūmų ir medžių šakų, kurios buvo sukrautos į krūvą, atlikus darbus aukščiau minėtos paslaugų teikimo sutarties pagrindu, neberado, apie tai ir įvykio dieną pranešė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 41-42). Aplinkybę, kad V. U. priklausančiuose žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekami žemės sklypų tvarkymo darbai, kurių metu buvo pjaunamos medžių ir krūmų šakos, patvirtina sudaryta paslaugų teikimo sutartis, P. Č. parodymai, kad V. U. užsakė jo vadovaujamos įmonės paslaugas atlikti medžių ir krūmų šakų pjovimo darbus (1 t., b. l. 56-57; 60-61; 4 t., b. l. 191-197), liudytojo žemės sklypų savininko V. U. parodymai (1 t., b. l. 94-95, 98-99; 4 t. 197), liudytojų, kurie atliko žemės sklypų tvarkymo darbus, parodymai. Liudytojas V. G. parodė, jog (duomenys neskelbtini) bendrovės direktorius P. Č. parodė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame reikėjo išpjauti ir iškarpyti medžius bei krūmus; jis medžius ir krūmus kirpo bei pjovė „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatoriumi (2 t., b. l. 59-60; 5 t. b. l. 20), pateikė foto nuotrauką, darytą (duomenys neskelbtini), kuomet pradėjo darbus (2 t., b. l. 66). Liudytojas P. B. nurodė analogiškas aplinkybes apie sklypą, kuriame P. Č. nurodymu atliko darbus, sklype buvo matomi padrikai visame sklypo plote iškarpyti medžiai, krūmai, jie buvo akivaizdžiai karpomi ekskavatoriumi su giljotina; jis, atvažiavęs traktoriumi su savikrove miško priekaba, medžių ir krūmų šakas vežė sukrauti į nurodytą vietą, ant kelio ribos, kur yra valstybinis sklypas (2 t., b. l. 42-43; 5 t., b. l. 20-21). Paminėtos liudytojų nurodytos aplinkybės patikrintos jų parodymų patikrinimo vietoje metu. Šios aplinkybės viso proceso metu neneigė ir pats nuteistasis A. R., nurodęs, jog nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos toje vietoje, kurioje buvo sukrautos jo šakos, buvo sukrautos dar kažkokios šakos, medžiai, netgi buvo ir storų, dalis su žemėmis, kurie galėjo būti nupjauti tvarkant kaimyno V. U. sklypus, matė paliktą šakų ir įvairių atliekų krūvą, atrodančią kaip šiukšlynas; jis reiškė pretenzijas V. U. dėl paliktų krūvų, rašė apie tai ant A4 lapo, palikdamas jį šalia krūvos (4 t., b. l. 21-22; 35-36). Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų surinkta medžių ir krūmų šakų krūva, atlikus žemės sklypų tvarkymo darbus V. U. priklausančiuose žemės sklypuose, buvo palikta, kaip bylos medžiaga nustatyta, pagal servitutinį keliuką, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytoje ir nuosprendyje nurodytoje vietoje.
9. Nors A. R. neigia, kad jis pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuojamas medžių ir krūmų šakas, tvirtindamas, kad tai buvo jo žemės sklypuose surinktos medžių ir krūmų šakos, tačiau prieš tai paminėti įrodymai sudaro nuoseklią nenutrūkstamą grandinę, leidžiančią tvirtinti, jog krūva su medžių ir krūmų šakomis buvo sandėliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, surinkta V. U. priklausančiuose žemės sklypuose, prie A. R. nuomojamo žemės sklypo. Aplinkybę, jog medžių ir krūmų šakų krūva, kuri buvo sumalta UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausė pačiam A. R., liudijo tik liudytojai V. B. ir S. K. Šie liudytojai parodė, jog jie (duomenys neskelbtini), rinko medžių ir krūmų šakas A. R. nuomojamuose žemės sklypuose; didesnes renkamas šakas smulkino benzininiu pjūklu, rankomis krovė į traktoriaus priekabą, vežė ir vertė į krūvą šalia kelio (2 t., b. l. 3-4; 5 t., b. l. 18-19). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Skundžiamame nuosprendyje, atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti vietų, kuriose dirbo, painiojosi, be to, pastebėtina, kad nė vienas iš jų negalėjo tiksliai nurodyti, kada šios šakos buvo nupjautos (1 t., b. l. 159-165; 2 t., b. l. 11-19; 4 t., b. l. 199-200). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus pripažino nepatikimais. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad A. R. nuomojamuose sklypuose buvo atlikti medžių ir krūmų pjovimo, šalinimo darbai ir kada jie buvo atlikti. Pats A. R. nurodė, jog šie darbai atlikti prieš tris metus sklypo savininko L. Z., po to maždaug prieš du metus, o medžių ir krūmų šakos taip ir liko stovėti (4 t., b. l. 35-36). Kolegijos vertinimu, jokių įrodymų, patvirtinančių A. R. parodymus dėl jo žemės sklypuose buvusių iškirstų medžių ir krūmų šakų, byloje nėra. Aplinkybė, jog du darbuotojai per savaitę ar daugiau be jokios specialios technikos surinko santykinai didelį kiekį medžių ir krūmų šakų, vertintina kaip nelogiška, po be to, nepatvirtinta bylos įrodymais. Byloje nėra įrodymų, jog A. R. priklausančiuose žemės sklypuose buvo atlikti medžių ir krūmų šakų kirtimo darbai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad medžių ir krūmų šakų krūva priklausė A. R. Pastebėtina ir tai, kad pats A. R. nurodė, jog reiškė pretenzijas sklypo kaimynui V. U. dėl gulinčios medžių ir šakų krūvos, išreiškė nepasitenkinimą, kad ji stovi nepašalinama. Be to, A. R. keliamą gynybinę versiją paneigia ir byloje pateiktas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavusio kaip specialisto V. K. apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, jog A. R. panaudos ir nuomos sutarčių pagrindu valdomuose žemės sklypuose nestebima kelmų, šakų liekanų, tuo tarpu V. U. priklausančiuose žemės sklypuose matoma kelmų, šakų liekanos (3 t., b. l. 43-77). Apeliantas ginčija šio apžiūros protokolo patikimumą, tačiau pažymėtina, kad nors apžiūros protokole nėra žemės sklypų kadastrinių numerių, tačiau yra unikalūs numeriai, kurie leidžia identifikuoti šiuos žemės sklypus. Šiuo apžiūros protokolu nėra pagrindo nesivadovauti, nes specialistas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo dėl melagingos išvados pateikimo, teisme prisiekė, pats apeliantas duomenų, kad specialistas būtų suinteresuotas pateikti žinomai neteisingą, klaidingą informaciją, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas (5 t., b. l. 57).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik paties nuteistojo A. R. duotus parodymus, nors jis savo kaltę ir neigė, tačiau ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo liudytojo P. Č. parodymus, liudytojų V. U., V. G., P. B., K. K., Ž. M., V. B., S. K. parodymus, juos gretino tarpusavyje ir su įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto apžiūros protokolu bei kitais rašytiniais įrodymais ir tinkamai nustatė, kad medžių šakų ir krūmų krūva, kuri (duomenys neskelbtini) buvo sumalta UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo surinkta iš V. U. sklypo, ir priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir Skunde selektyviai dėstomi argumentai dėl susmulkintų medžių ir krūmų šakų krūvos dydžio erdmetriais, krūvos ilgio metrais, jog liudytojai skirtingai nurodė jos dydį, A. R. sumaltos medienos dydis buvo mažesnis nei nurodomas P. Č., nes šie duomenys galėjo būti vertinami tik apytiksliai ir byloje nėra jokių duomenų apie tikslų medžių ir krūmų šakų, jas susmulkinus, kiekį. Aplinkybė, jog įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta, pagal koordinates, jas įvedus ir sulyginus su Lietuvos erdvinės informacijos portalo žemės sklypų duomenimis, yra vieta A. R. nuomojame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepaneigia fakto, jog medžių ir krūmų šakų krūva priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių išvadų nepaneigia ir Skunde dėstomi argumentai dėl liudytojo P. Č., V. U. parodymų, kiek dienų iki šakų sumalimo jie matė stovėjusią medžių šakų krūvą, nes nurodyti netikslumai galėjo būti atsitiktinai, posėdžio metu liudytojas P. Č. nurodė, kad galėjo laiką, kada dar matė šakų krūvą, nurodyti ir ne visai tiksliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, ištyrė baudžiamojoje byloje esančius paminėtus duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais, patvirtinančiais A. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.
11. Skunde apeliantas dėsto argumentus, jog net ir laikant, kad medžių ir krūmų šakos buvo iš V. U. sklypo, nėra aiškus vagystės dalyko, t. y. medžių ir krūmų šakų, savininkas, nes šis faktas neužfiksuotas jokiais dokumentais, byloje pateikta tik (duomenys neskelbtini) sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri taip pat negalėjo būti sudaryta šiuo laiku, nes darbininkai nurodė dirbę jau birželio mėnesio pabaigoje. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog civiliniuose santykiuose galiojantis sutarties laisvės principas reiškia, jog šalys gali laisvai susitarti dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, jei šie neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnis). Taigi, minėtos paslaugų teikimo sutarties pagrindu šalys susitarė, kad atlygis už atliktus darbus iškertant ir sutvarkant krūmais apaugusius žemės paskirties sklypus, bus atiduodami iškirsti krūmai ir medžių šakos, o jų vertę šalys sulygo 2000,00 Eur. Aukščiau aptarti bylos medžiaga nustatyti įrodymai patvirtina, jog civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko žemės sklypų tvarkymo darbus ir buvo sukrovę medžių ir krūmų šakų krūvą, taigi laikytina, jog jie įvykdė darbus (duomenys neskelbtini) sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Be to, svarbu pažymėti, jog paslaugų teikimo sutartis laikoma sudaryta nuo susitarimo momento, o tai reiškia, jog sutarties šalių teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo susitarimo momento. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog medžių ir krūmų šakų krūva, kurią pasisavino A. R., vagystės momentu jau priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Argumentai, jog liudytojų parodymai patvirtina, kad sklypas nebuvo iki galo sutvarkytas, nepaneigia sutarties įvykdymo fakto, kadangi dėl darbų apimties, kaip minėta, šalys susitaria pačios. Skunde dėstomi argumentai, jog be dokumentų, kuriais buvo įformintas medžių ir krūmų šakų perdavimas, negali būti laikoma, kad medžių ir krūmų šakos priklausė civilinei ieškovei, taip pat nepagrįsti, kadangi aptariamos medžių ir krūmų šakos buvo šalių susitartas atlygis už atliktus darbus. Išvadų dėl vagystės dalyko savininko nekeičia ir Skunde nurodomi argumentai dėl darbų atlikimo momento, kad darbuotojai darbus atliko 2023 m. birželio mėnesio pabaigoje, o sutartis buvo sudaryta tik (duomenys neskelbtini). Darbai pradėti atlikti be rašytinio susitarimo, kadangi įstatymas nenumato, jog paslaugų teikimo sutarties forma privalo būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnis). Taigi, ši sutartis galėjo būti sudaryta ir jos sąlygos aptartos ir žodžiu, o tai, jog šalys sutartį raštu įformino vėliau, niekaip nekeičia sutarties sudarymo fakto. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog vagystės momentu medžių ir krūmų šakos priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atlygis už atliktus darbus, todėl ikiteisminis tyrimas pagrįstai buvo pradėtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškimą. Skunde dėstomi argumentai, kad byloje nėra duomenų apie vagystės dalyko įforminimą įmonės finansiniuose dokumentuose, nebuvo gauta leidimų sandėliuoti medieną, ją transportuoti, niekaip nekeičia fakto, jog medžių ir krūmų šakos buvo pagrobtos.
12. Toliau analizuojant Skunde dėstomus argumentus, apeliantas nesutinka su civiliniu ieškiniu priteista 2000,00 Eur suma, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė fakto dėl žalos dydžio, šių duomenų nepateikė ir civilinė ieškovė, nėra nustatyta pagrobto turto vertė. Dėl šių argumentų aktualu yra aukščiau aptartos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) sudaryta paslaugų teikimo sutartimi šalys sutarė, jog už atliktus darbus atlygis bus medžių šakos ir krūmai, kurių vertę šalys sulygo 2000,00 Eur. Tai, jog A. R. pardavė sumaltas medžių ir krūmų šakas už mažesnę sumą, konkrečiai 1 524,60 Eur su PVM, šiuo atveju nėra aktualu. Pagrobto turto vertė kyla iš aptartos paslaugų teikimo sutarties, kuria šalys sulygo atlygį už atliktus darbus ir įkainojo jį 2000,00 Eur suma. A. R., pasisavindamas šias šakas (biokurą), iš esmės pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį atlygį, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas turtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių kitas pagrobto turto vertės nustatymas prieštarautų ir civilinėje teisėje galiojančiam teisėtų lūkesčių principui, kuris reiškia, jog šalys, sudarydamos sutartį ir ją teisėtai vykdydamos, pagrįstai tikisi gauti tai, ką sutarė sutarties sąlygomis. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl A. R. nusikalstamų veiksmų prarado turtą, kuris buvo įvertintas 2000,00 Eur suma, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, civiliniu ieškiniu prašoma 2000,00 Eur suma buvo priteista pagrįstai.
13. Taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymais baudžiamajame procese laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais pagrindžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Įstatymas nenustato reikalavimo, kad nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti patvirtintos tik tiesioginiais įrodymais, t. y. tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymais, vaizdo įrašais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą teisinę galią, o kaltininko kaltė gali būti nustatyta ir iš netiesioginių įrodymų visumos, jei ši visuma yra nuosekli, neprieštaringa ir logiškai patvirtina kaltinimą. Todėl skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamą nuosprendį priėmė vadovaudamasis vien netiesioginiais įrodymais, savaime nepaneigia byloje surinktų netiesioginių įrodymų įrodomosios reikšmės. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.
14. Skunde nurodomi argumentai, kad Skundžiamas nuosprendis neatitiko BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nes nebuvo aptarti visi byloje esantys įrodymai, buvo ignoruoti nuteistojo pateikti įrodymai, tokiu būdu pažeistas rungimosi principas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, A. R. duoti parodymai ir pateikti įrodymai (foto nuotraukos) nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių ir nepatvirtino A. R. keliamos versijos, kad pagrobta medžių ir krūmų šakų krūva priklausė jam. Iš A. R. pateiktų foto nuotraukų matyti, kaip (duomenys neskelbtini) buvo statomas agregatas medienos žaliavai sumalti, taip pat matyti tepalo žymės ant žolės, kurios yra senos. Tačiau pastebėtina, jog byloje nėra keliamas klausimas, ar kaltinime inkriminuotu laiku mediena buvo sumalta, šiuo atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. nuomojamose žemės sklypuose buvo atlikti menkaverčių medžių kirtimo, tvarkymo darbai ir, kad minėta medienos žaliava (medžių ir krūmų šakų krūva) priklausė A. R. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas buvo neobjektyvus ir kad priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, jog A. R. tyčiniais veiksmais pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią medienos žaliavą, pasamdė įmonę ją sumalti ir už tai gavo atlygį, tokiu būdu padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, šie veiksmai negalėjo būti vertinami vien civilinės teisės priemonėmis, o jų pavojingumas ir pobūdis lėmė baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinybę, nes egzistuoja nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. A. R. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland, kasacinė nutartis 2K-208-697/2022).
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos įrodymus, vadovaudamasis jų visuma, ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, nepažeisdamas ultima ratio principo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl A. R. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o nuteistojo gynėjo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Dėl to Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas ir apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. R. gynėjo Pauliaus Jablonsko 2025 m. gruodžio 28 d. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.