Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2020-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-8-1105/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
A6.-8-1105/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00567-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. Č., Uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių agrochemija"
Pareiškėjas
VMI prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-8-1105/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00567-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 12 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) transporto skyriaus vadovo pavaduotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. Č. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai praeito teismo posėdžio metu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Prieš teismo posėdį buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens informacinis pranešimas apie tai, kad jis neatvyks į bylos nagrinėjimą dėl problemų su sveikata (sloga, temperatūra). Administracinį nusižengimą tyrusios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie bylos nagrinėjimą šiai institucijai pranešta tinkamai. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta jos šalims nedalyvaujant.

Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Č. paaiškinimo nepateikė. 2020 m. sausio 20 d. vykusio posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, kad yra nusipirkęs bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos iki šiol nėra pardavęs, tačiau niekada nevykdė ir šiuo metu nevykdo jokios veiklos. Jeigu įmonėje ir buvo vykdomi kažkokie atsiskaitymai su kreditoriais, jie buvo atlikti ne paties I. Č., o kitų asmenų. 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad ketina kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimai įvykdyto sukčiavimo. Tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.

Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodytas byloje esančia medžiaga, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu bei pateiktais pareiškimo priedais, patvirtinančiais jame išdėstytą informaciją, kuri išdėstoma sekančiai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 18 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 87 475,68 Eur, tame skaičiuje 1 165,49 Eur Gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM) ir 57,93 Eur šio mokesčio delspinigiai, 83 212,56 Eur Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 3 039,70 Eur šio mokesčio delspinigiai. Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2018 m. gegužės 29 d. yra I. Č. (b. l. 2-14).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugsėjo 5 d. pradėto operatyvus patikrinimo metu, kuris buvo baigtas 2019 m. rugsėjo 18 d., buvo nustatyta, kad bendrovės deklaruota einamųjų mokesčių nepriemoka biudžetui 2019 m. rugpjūčio 23 d. (operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo datai) 56 444,52 Eur, iš jų: 54 018,56 Eur PVM ir 1 218,57 Eur šio mokesčio delspinigiai (195,00 Eur mokesčio nepriemokos susidarymo laikotarpis už 2018 metų birželio - rugsėjo mėnesius pagal pateiktas patikslintas deklaracijas) ir 1 165,49 Eur GPM bei 41,90 Eur šio mokesčio delspinigiai (697,30 Eur mokesčio nepriemokos susidarymo laikotarpis už 2018 metų balandžio - lapkričio mėnesius pagal pateiktas patikslintas deklaracijas).

Operatyvaus patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo nustatyta, kad bendrovė, būdama valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkė, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Konkrečiai, SEB banke, AB banko sąskaitoje gauta įplaukų už 62 240 Eur, išlaidas sudarė 64 445,90 Eur. O būtent, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. vasario 14 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) (Baltarusija) buvo pervesta 19 990 Eur; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2019 m. vasario 14 d. kreditoriui (duomenys neskelbtini) (Baltarusija) buvo pervesta 9 820 Eur; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. vasario 15 d. bankomate buvo išgryninta 23 000 Eur suma; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. vasario 20 d. kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 6 691 Eur ir kt. (b. l. 15-35).

Bylos duomenimis nurodytu laikotarpiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Č. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, kuris turėjo ir privalėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį, todėl turėjo įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintas fiduciarines ir kitas pareigas prieš bendrovės kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pagal šio straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Tokiu būdu, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodymą apie tai, kad jis nežinojo apie įmonėje vykdomus atsiskaitymus, jos skolas, nes jokios veiklos pats nevykdė. I. Č. pats asmeniškai dalyvavo dvejuose surengtuose teismo posėdžiuose, jam du kartus buvo suteikta galimybė pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba bei pateikti teismui duomenis paneigiančius jo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Byloje nesant prieštaringų rašytinių įrodymų, teismas sprendžia, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas žinojo apie įmonėje esančią didelę ir ilgalaikę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nepaisant to, jis atliko atsiskaitymus su paskesnės nei valstybė eilės kreditoriais, taip pažeidžiant minėtą įstatymo nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Tokiu būdu, I. Č. inkriminuojamas teisės pažeidimas pagal ANK 120 straipsnį kvalifikuotas teisingai.

Kadangi nenustatyta duomenų, jog I. Č. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, jo veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į I. Č. asmenybę. Pastarasis baustas administracine tvarka, tačiau ne už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 41-46), neteistas (Liteko teismų sistemos duomenimis), tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinus įstatymo nustatytą nuobaudos dydį, minėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, I. Č. asmenybę, jam skirtina nuobauda – bauda, didesnė nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimumas (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

I. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 1001 bei administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-8-1105/2020, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjams, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė