Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-06 · Administracinė byla Nr. I-2218-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
I-2218-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01539-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2218-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01539-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-08-10 iki 2017-08-11 ir nuo 2017-08-25 iki 2017-08-29, kamerose nebuvo užtikrintas jam priklausantis 3,6 kv. m. plotas. Gultų ilgis buvo 1,52 m, o jo ūgis 1,91 m, todėl teko miegoti ant grindų, nes gulte netilpo. Sanitariniame mazge gamtinius reikalus turėjo atlikinėti tupėdamas, nes nebuvo įrengtų klozetų. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, buvo kankinamas.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (52, 59 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (53 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (20-24 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017-08-10 iki 2017-08-29 kamerose Nr. 75, 73 ir 70, kuriose jam teko nuo 4,4 iki 9,53 kv. m. Visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumą. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, pareiškėjas jokio prašymo dėl netinkamos lovos nėra pateikęs. Pastebėjus gyvenamojoje kameroje trūkumus turi būti rašomas prašymas ir ūkio skyriaus darbuotojai juos šalina, tačiau L. D. dėl gulto prailginimo nesikreipė.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas L. D. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpius nuo 2017-08-10 iki 2017-08-11 ir nuo 2017-08-25 iki 2017-08-29, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kamerose per trumpi gultai.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2017-10-04 pažymos Nr. 60/09-36688 (11 b. l.) matyti, kad pareiškėjas L. D. ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-08-10 iki 2017-08-11 ir nuo 2017-08-25 iki 2017-08-29, viso 7 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr.75, 73 ir 70, vienas arba su dar vienu asmeniu, ir jam teko nuo 4,4 iki 9,53 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 8,8 iki 9,53 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 2), teismas nustatė, kad visas 7 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius, sanitarinių mazgų užimamą plotą ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių (11, 18-19 b. l.), nustatė, kad kameroje Nr. 75, kurios plotas be sanitarinio mazgo ploto yra 8,06 kv. m. (8,8 – 0,742 kv. m.), kai joje buvo laikomi daugiausia 2 asmenys, pareiškėjui teko atitinkamai 4,03 kv. m. Kameroje Nr. 73, kurios plotas be sanitarinio mazgo ploto yra 8,34 kv.m. (8,92 – 0,579 kv. m.), kai joje buvo laikomi daugiausia 2 asmenys, pareiškėjui teko 4,17 kv. m. Kameroje Nr. 70, kurios plotas be sanitarinio mazgo ploto yra 8,17 kv. m. (9,53 – 1,360 kv. m.), kai joje buvo laikomi 2 asmenys, pareiškėjui teko 4,08 kv. m. Taigi šiose kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai (14-17 b. l.), nustatyta, kad iš kamerų Nr. 70, 73 ir 75 ploto atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą, lieka atitinkamai 7,29 kv. m., 7,3 kv. m. ir 6,3 kv. m. laisvo grindų ploto, kamerose buvo laikomi daugiausia 2 asmenys, taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – nebuvo unitazo. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš sanitarinių mazgų įrengimo kamerose lentelės (18-19 b. l.) matosi, iš kokių medžiagų pagaminta atitvarinė sanitarinių mazgų konstrukcija ir jos aukštis.

Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) laikomas higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatorių kamerose nereglamentuoja. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, jog pareiškėjo kamerose buvo įrengti unitazai, šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Kita vertus, ir pats pareiškėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir šio pažeidimo įtakos jo teisėms. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad „gamtinius reikalus turėjo atlikti tupėdamas, kaip viduramžių laikais, tuo atsakovas jį kankino, žemino jo orumą, nors kitose kamerose buvo įrengti klozetai“. Taigi pareiškėjas nesukonkretina, kuriose konkrečiai jo laikymo kamerose nebuvo unitazų, dėl savo teisių pažeidimo pasisako abstrakčiai, Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas tik 7 dienas, nei šiuo metu galiojanti higienos norma HN 134:2015, nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės unitazų įrengimo kamerų sanitariniuose mazguose nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus ir laikyti, kad dėl unitazų nebuvimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad gultų ilgis kamerose buvo 1,52 m, o jo ūgis 1,91 m, todėl teko miegoti ant grindų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam (14.6.). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), lovų įrengimo bei lovų dydžio nereglamentuoja. Iš byloje esančios pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (14-17 b. l.) matosi, kad kameroje Nr. 70 gulto matmenys yra 1,97 x 0,71 m, kameroje Nr. 73 – 1,66 x 0,70 m, kameroje Nr. 75 – 1,82 x 0,70 m, taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerų gultai yra trumpi, pasitvirtino, tik ne 1,52 m, o 1,66 – 1,97 m. Teisės aktai nereglamentuoja tardymo izoliatorių kamerose įrengiamų gultų ilgio, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo aptariamu aspektu, tačiau pripažintina, kad tokia situacija, kai pareiškėjui, kurio ūgis, kaip nurodo jis pats, yra 1,91 m, tris naktis teko miegoti gulte, kurio ilgis tik 1,66 m, vieną naktį gulte, kurio ilgis 1,82 m., sudarė pareiškėjui tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus, tačiau ne tokiu aspektu, kad būtų galima konstatuoti neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, o nesant vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė