Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Civilinė byla Nr. 2S-524-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2S-524-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03217-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
UAB „Mare Balticum“, UAB „Nummus“
Ieškovas
UAB „Sanmarko“
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-524-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03217-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Mare Balticum“ ir UAB „Nummus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sanmarko“ ieškinį atsakovams UAB „Mare Balticum“ ir UAB „Nummus“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Sanmarko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti atsakovų 2005-08-19 tarp šalių UAB „Nummus“, UAB „Sanmarko“, UAB „Mare Balticum“ sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu pagal atsakovų 2011-06-02 Nr. S11/24 pranešimą ir įpareigoti atsakovus vykdyti šią sutartį.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams imtis bet kokių su sutarties nutraukimu susijusių veiksmų, uždrausti atsakovams imtis bet kokių veiksmų, dėl kurių būtų nutrauktas ar apribotas energijos, dujų, vandens, šilumos tiekimas ar kitų komunalinių paslaugų teikimas ieškovo nuomojamoms patalpoms, esančioms Subačiaus g. 2/Kazimiero g. 1, Vilnius, ir ko galėtų sutrikti įprasta tose patalpose ieškovo vykdoma ūkinė-komercinė veikla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-05 nutartimi ieškovo prašymą tenkino.

Teismas ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovams UAB „Mare Balticum“ ir UAB „Nummus“ nutraukti 2005-08-19 tarp UAB „Sanmarko“, UAB „Mare Balticum“ ir UAB „Nummus“ sudarytą sutartį 2011-06-02 pranešimo pagrindu ir uždraudė atsakovams imtis bet kokių veiksmų, dėl kurių būtų nutrauktas ar apribotas energijos, dujų, vandens, šilumos tiekimas ar kitų komunalinių paslaugų teikimas ieškovo nuomojamoms patalpoms, esančioms Subačiaus g. 2/Kazimiero g. 1, Vilnius, ir dėl ko galėtų sutrikti įprasta tose patalpose ieškovo vykdoma ūkinė-komercinė veikla iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Teismas išanalizavęs prašyme nurodytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, ir atsakovui nutraukus sutartį, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jis nebetektų prasmės, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo teigimu, ieškovo prašymas uždrausti atsakovams imtis bet kokių su sutarties nutraukimu susijusių veiksmų išeina už ieškinio reikalavimo turinio ribų, yra neproporcingas siekiamiems tikslams, nes užkerta kelią atsakovams vienašališkai nutraukti sutartį kitais nei 2011-06-02 pranešime nurodytais pagrindais, todėl teismas manė, kad siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje pakanka uždrausti atsakovams nutraukti 2005-08-19 tarp šalių sudarytą sutartį 2011-06-02 pranešimo pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Nummus“ ir UAB ‚Mare Balticum“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu – atsakovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, t.y. ieškovas nepasisydamas atsakovų pastabų ir raginimų nevykdė Sutarties 3 str. 5 d. numatytos pareigos viso sutarties galiojimo laikotarpiui apdrausti patalpas, bei savo veiklą patalpose civilinės atsakomybės draudimu, nevykdė Sutarties 3 str. 6 d. ir 3 mėnesius laiku neatsiskaitė už suteiktas komunalines paslaugas, pažeidė Sutarties 3 str. 15 d., kurioje įtvirtina taisyklė, kuria turėjo vadovautis atsakovas apskaičiuodamas pusryčių kainą ir kt. Apeliantų nuomone, tai paneigia atsakovams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą.Be to, 2011-07-05 atsakovai irgi kreipėsi į teismą dėl 2005-08-19 sudarytos nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia, skolos priteisimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Sanmarko“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-05 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teigia, kad ieškovas ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kurios pagrindžia, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius prašomų laikinų apsaugos priemonių, būtų eliminuota galimybė įvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą. Atsakovas jau atliko veiksmus, trukdančius naudotis valdomomis patalpomis, todėl nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pats savaime prarastų prasmę, nes neteisėtais veiksmais atsakovas iš esmės neigia ieškovo teisėtai įgytą teisę naudotis patalpomis. Atsakovai skunde išdėsto faktines ginčo aplinkybes, kurios nepatvirtina jokios rizikos dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo nebuvimo. Ieškovas pateiktame ieškinyje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu išdėstė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius faktinius ir teisinius argumentus. Taigi ieškovo nuomone, ieškinio reikalavimas užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-05 nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-05 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1718/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1697/2011).

Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2005-08-19 tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta trišalė sutartis dėl patalpų restorano veiklai subnuomos ir subsubnuomos bei dėl viešbučio gyventojų ir svečių aptarnavimo teikiant maitinimo paslaugas. 2011-06-02 ieškovas UAB „Sanmarko“ gavo atsakovo UAB „Nummus“ pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodoma, jog atsakovas, esant daugkartiniams sutarties pažeidimams nuo 2011-07-22 nutraukia su ieškovu sutartį. Ieškovas UAB „Sanmarko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovų 2005-08-19 tarp šalių UAB „Nummus“, UAB „Sanmarko“, UAB „Mare Balticum“ sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu pagal atsakovų 2011-06-02 Nr. S11/24 pranešimą ir įpareigoti atsakovus vykdyti šią sutartį.

Atsakovas UAB „Nummus“ pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia šias aplinkybes, t.y. tai, jog ieškovas, naudodamasis Subačiaus g. 2/Kazimiero g. 1, Vilniuje esančiomis 152,15 kv. m. bendrojo naudojimo patalpomis pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, t.y. pažeidė tiek esmines, tiek neesmines Sutarties sąlygas. Ieškovas, nepasisydamas atsakovų pastabų ir raginimų nevykdė Sutarties 3 str. 5 d. numatytos pareigos viso sutarties galiojimo laikotarpiui apdrausti patalpas, bei savo veiklą patalpose civilinės atsakomybės draudimu, nevykdė Sutarties 3 str. 6 d. ir 3 mėnesius laiku neatsiskaitė už suteiktas komunalines paslaugas, pažeidė Sutarties 3 str. 15 d., kurioje įtvirtina taisyklė, kuria turėjo vadovautis atsakovas apskaičiuodamas pusryčių kainą ir kt.

Iš ieškovo pateikto ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad UAB „Sanmarko“ siekia atsakovus priversti tęsti sutartinius santykius viso ginčo metu, nepaisant jau įvykusio sutarties nutraukimo. Tuo tarpu sutarties nutraukimas yra vienas iš sutarties pasibaigimo atvejų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.) ir suteikia teisę šaliai reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (restitucija) (CK 6.222 str. 1 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas pats ieškinyje yra nurodęs, jog 2011-04-29 pranešė atsakovams, kad nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo dalyje dėl patalpų, skirtų pusryčių tiekimui, subnuomos.

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Sanmarko“ pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Nummus“ ir UAB „Mare Balticum“dėl teisinių santykių modifikavimo. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, tokio reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovams nutraukti 2005-08-19 tarp UAB “Sanmarko”, UAB “Mare Balticum” ir UAB “Nummus” sudarytą sutartį 2011-06-02 pranešimu pagrindu, kadangi ji jau yra nutraukta. Taigi taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri negali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje pagal pareikštus reikalavimus įvykdymą, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovus vykdyti sutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nuspręsta, jog atsakovų nutraukta sutartis ir toliau galioja, t.y. buvo patenkintas vienas iš ieškovo ieškinyje nurodytų reikalavimų (t.y. reikalavimas dėl įpareigojimo vykdyti sutartį), nevertinus sutarties nutraukimo pagrįstumo. Taigi tokia teisinė situacija reiškia išankstinį ieškinio reikalavimų patenkinimą, kas prieštarauja tiek sąžiningumo principui, tiek teismų praktikai, kadangi laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas atsakovams nutraukti sutartį iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, pažeidė CK 6.156 str. įtvirtintą sutarties laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir nebūti verčiamos sutartiniuose santykiuose dalyvauti prieš savo valią. Be to, remiantis tuo, kad bylos nagrinėjimas teisme gali užsitęsti, o 2005-08-19 sutartis yra sudaryta septynerių metų terminui, kuris remiantis sutarties 7 str. 1 d. baigtųsi 2012-08-13, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovai gali būti įpareigoti vykdyti sutartį ilgiau, nei pačių šalių buvo susitarta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, iš esmės reiškiantis ieškovo UAB „Sanmarko“ ieškinio reikalavimo patenkinimą ir ginčo šalių įpareigojimą dalyvauti sutartiniuose santykiuose jau pasibaigus pačioje sutartyje nustatytam terminui, pažeidė sutarčių laisvės principą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, kadangi jomis atsakovų interesai ribojami daugiau nei tai būtina teisėtiems ieškovo interesams apsaugoti. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė neteisingai, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Laima Gerasičkinienė