Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-09-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-4530-1093/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
e2YT-4530-1093/2020
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00424-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pareiškėjas
D. G., Č. G., J. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4530-1093/2020Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00424-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. G., Č. G. ir J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. G., Č. G. ir J. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina V. G., mirusi (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pareiškėjų tėvo (savo sutuoktinio) D. G., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nurodė, kad jų tėvai – D. G. ir V. G. – būdami santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis iki mirties valdė nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – kiemo statinį (tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjų tėvai nuolat gyveno kartu (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) mirus D. G. jo sutuoktinė V. G. pradėjo valdyti nurodytą turtą, t. y. toliau nuolat gyveno toje pat vietoje, prižiūrėjo ir naudojosi visu turtu, taigi valdė jį, kaip savo, iki pat mirties. Savo motinai V. G. (po tėvo D. G. mirties) minėtą turtą padėjo valdyti ir vaikai: šiuo metu jau mirusi M. G., bei pareiškėjai. Visų vaikų ir jų motinos V. G. bendromis pastangomis buvo atlikta nurodyto nekilnojamojo turto teisinė registracija VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, apmokėta už visas šias paslaugas, taip pat buvo rūpinamasi visu turtu bei jis išlaikomas. Taigi šiuo metu jau mirusi pareiškėjų motina V. G. po sutuoktinio mirties nepertraukiamai valdė minėtą turtą kaip savo. Nei pareiškėjai, nei jų (šiuo metu mirusi) sesuo M. G., nei motina V. G. į notarą dėl mirusio D. G. palikimo priėmimo nesikreipė, nes pareiškėjų motina tiesiog pradėjo jį faktiškai valdyti. Po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjai ir jų sesuo M. G. kreipėsi į notarą ir priėmė savo motinos palikimą. (duomenys neskelbtini) mirus M. G., pareiškėjai taip pat kreipėsi į notarą ir priėmė savo sesers palikimą. Vis dėlto, pareiškėjai, būdami mirusio savo tėvo D. G. įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, neturėjo galimybės pilnai disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu, kadangi tam turėjo būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad šiuo metu jau mirusi jų motina V. G. priėmė sutuoktinio D. G. palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo D. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjų motina V. G. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio D. G. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Pagal pareiškimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas D. G.. Po tėvo mirties jo vardu liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinis statinys – kiemo statinys (tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo turto teisinė registracija atlikta jau po pareiškėjų tėvo mirties (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai nurodė, kad registracija Nekilnojamojo turto registre bei šio nekilnojamojo turto išlaikymu rūpinosi jie bei jų motina. Pažymėtina, kad V. G. (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente nurodyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir savo turtą – tuo pačiu adresu esančius mūrinį namą ir ūkinius pastatus – po mirties palieka savo vaikams. Byloje nėra duomenų, kad iki pareiškėjų motinos mirties po D. G. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę kiti asmenys. Šių nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. G. po vyro D. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. G. priėmė D. G. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjų D. G., Č. G. ir J. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė savo vyro D. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė