Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi ir L. T. nušalinimo pareiškimu Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-2812-1070/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas L. T. nušalinimo pareiškimas, siekiant nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-2812-1070/2019 nagrinėjimo Kauno apylinkės teismo teisėją S. P., visus kitus Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus.

Nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai S. P. grindžiamas tuo, jog nurodytoje byloje vykusių teismo posėdžių metu teisėja uždraudė ieškovui savo priemonėmis daryti teismo posėdžio garso įrašą, o vėliau 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 29 d. vykusių teismo posėdžių garso įrašus į Lietuvos elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt įkėlė tik 2019 m. balandžio 11 d., taip apribodama ieškovui L. T. galimybę tinkamai pasirengti kitam teismo posėdžiui. Be to, pareiškėjo teigimu, teisėja 2019 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu teikė teisinę konsultaciją savo prašymų pagrįsti nesugebančiam atsakovui.

Pareiškėjo įsitikinimu, byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, kadangi šiame teisme dirbantis teisėjas A. R. yra atsakovo V. V. dėdės buvęs studentas, pastarasis teisėjas gina priešingos ginčo šalies interesus. Kiti tiek Kauno apylinkės teisme, tiek Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais, yra priėmę pareiškėjo atžvilgiu nepalankių procesinių sprendimų nagrinėjant bylą Nr. PK-372-667/2016.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‑ CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Vertinant nušalinimo pareiškimo argumentus, kuriais reiškiamas nepasitikėjimas civilinę Nr. e2-2812-1070/2019 nagrinėjančiai teisėjai, pareiškėjui išaiškintina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Siekiant įvertinti pareiškėjo reiškiamo nušalinimo teisėjai pagrįstumą buvo susipažinta su 2019 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašu, tačiau pagrindo pripažinti, kad teisėja, kaip nurodyta nušalinimo pareiškime, teikė teisinę konsultaciją atsakovui, nelaikytini pagrįstais. Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo stadiją (parengiamasis teismo posėdis) ir joje atliekamus veiksmus, laikytina, kad teisėjos klausimai atsakovui buvo užduoti siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimus, t. y. užduoti siekiant tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės.

Sprendžiant dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo pagrįstumo nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-2812-1070/2019 nušalinimas visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams analogiškais pagrindais jau buvo pareikštas. Pareiškėjo L. T. nušalinimas buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-3-943/2019 netenkinant nušalinimo pareiškimo, pareikšto Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams. Esant šioms aplinkybėms, šioje nutartyje pakartotinai neanalizuojami (nekartojami) tie pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta nurodytoje bylose, kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

Ieškovas, reikšdamas nušalinimą visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams, naujų argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-2812-1070/2019 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

L. T. nušalinimo pareiškimo Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-2812-1070/2019, netenkinti.