Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su L. T. nušalinimo pareiškimu Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas L. T. nušalinimo pareiškimas, siekiant nušalinti visus Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus nuo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2812-1070/2018 nagrinėjimo. Pareiškime teigiama, jog bylą nagrinėjanti apylinkės teismo teisėja nepagrįstai nusprendė, jog pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui vyks teismo posėdyje, o ne paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu, be to, teisėja tinkamai nėra susipažinusi su bylos medžiaga, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus prie civilinės bylos pridėti baudžiamųjų bylų medžiagą. Pareiškėjo įsitikinimu, byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, kadangi šiame teisme dirbantis teisėjas A. R. yra atsakovo V. V. dėdės buvęs studentas, pastarasis teisėjas gina priešingos ginčo šalies interesus. Kiti tiek Kauno apylinkės teisme, tiek Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais, yra priėmę pareiškėjo atžvilgiu nepalankių procesinių sprendimų.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‑ CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Vertinant nušalinimo pareiškimo argumentus, susijusius su bylą nagrinėjančios teisėjos priimtais procesiniais spendimais nagrinėjamoje byloje bei kitų tiek apylinkės teismo, tiek apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais jau išnagrinėtose bylose, svarbu pažymėti, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Nors pareiškėjas kelia abejones dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo šališkumo jį motyvuodamas tuo, jog Kauno apylinkės teisme dirbantis teisėjas A. R. yra atsakovo V. V. dėdės buvęs studentas, tačiau nušalinimo pareiškime nenurodo jokių paties atsakovo ir teisėjo ryšių, galinčių turėti įtaką teismo nešališkumui ir kurie egzistuotų šiuo metu. Jokių hierarchinių, giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjas nenurodė. Taigi, pareiškime nenurodomos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos išnagrinėjimo Kauno apylinkės teisme ir/ar Kauno apygardos teisme, ar aplinkybės, kurios leistų abejoti visų šių teismų teisėjų nešališkumu.

Siekdama pašalinti pareiškėjo nuogąstavimus, kurie kaip matyti iš bylos medžiagos, paremti tik pareiškėjo subjektyvia nuomone, dėl galimo Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-2812-1070/2019 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

L. T. nušalinimo pareiškimo Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, pareikšto Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2812-1070/2019, netenkinti.