- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- e2-1089-522/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- UAB „Sergel“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 367,04 Eur dydžio skolą, 14,22 Eur nesumokėtas palūkanas, 34,31 Eur delspinigius, 14 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 367,04 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki visiško skolos padengimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovas 2013 m. kovo 27 d. Vartojimo kredito sutarties pagrindu įsiskolino pradiniam kreditoriui AB „Citadele“ bankas. Atsakovui vengiant grąžinti susidariusį įsiskolinimą ir nereaguojant į siunčiamus pranešimus, AB „Citadele“ bankas 2018 m. kovo 21 d. vienašališkai kredito sutartį su atsakovu nutraukė. Pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas 2017 m. gegužės 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visas reikalavimo teises į skolininkus perleido ieškovui. AB Citadele“ bankas ir UAB „Sergel“ 2018 m. balandžio 4 d. pasirašė Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie minėtos sutarties, kuria UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą ir kitas sumas. Minėtos 2017 m. gegužės 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu ieškovas įgijo teisę ir į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Vartojimo kredito sutartį, kuriuos privalo sumokėti atsakovas. Pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas reguliariai siuntė atsakovui registruotus pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas piktybiškai vengė priimti jam adresuotą korespondenciją. Ieškovas taip pat siuntė atsakovui pranešimus apie reikalavimo perėmimą bei susidariusį įsiskolinimą, ragindamas padengti minėtą įsiskolinimą bei delspinigius gražiuoju, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. UAB „Sergel“ pirminį pranešimą apie reikalavimo perleidimą atsakovui išsiuntė 2018 m. balandžio 9 d. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris 2018 m. balandžio 12 d. buvo įteiktas atsakovui. Atsakovo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas, nes atsakovui nebuvo pateikta UAB „Sergel“ ir AB „Citadele“ banko pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kaip įrodymas, kad reikalavimas į jo vardu susidariusią skolą buvo perleistas UAB „Sergel“ yra nepagrįstas. Atsakovui vėliausiai nuo 2018 m. balandžio 9 d. yra gerai žinoma, kad jo įsiskolinimas AB „Citadele“ bakui buvo perleistas naujam kreditoriui UAB „Sergel“. Atsakovui skolos detalizavimas buvo pateiktas kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties tarp AB „Citadele“ bankas ir UAB „Sergel“ išrašo kopija 2018 m. liepos 23 d. Ieškovas, negalėdamas gražiuoju susitarti su atsakovu dėl skolos grąžinimo, 2018 m. birželio 14 d. pasinaudojo savo teise ir duomenis apie susidariusią skolą pateikė kreditų biuro sistemai UAB „Creditinfo Lietuva“. Atsakovui 2018 m. liepos 23 d. buvo pateikta 2017 m. gegužės 10 d. pasirašytos Reikalavimo perleidimo sutarties tarp AB „Citadele“ bankas ir UAB „Sergel“ nuorašo kopija. UAB „Sergel“ neturi teisės teikti minėtos Sutarties kopijos visa apimtimi, kadangi sutarties turinys yra konfidencialus. Reikalavimo perleidimo sutarties išrašas atskleidžia visą informaciją, kad būtų aiškus atsakovą dominantis faktas – reikalavimo perleidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinio netenkinti. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas, perėmęs reikalavimo teises į skolą, arba pradinis kreditorius AB „Citadele“, privalėjo tinkamai informuoti atsakovą apie reikalavimo perleidimą. Iš pradinio kreditoriaus AB „Citadele“ jokiais informavimo būdais nebuvo gautas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ieškovui. Ieškovas 2018 m. balandžio 9 d. atsakovui elektroniniu paštu atsiuntė laišką, kuriame reikalauja sumokėti 415,57 Eur skolos, nenurodant, kam laiškas adresuotas, iš kokio kreditoriaus perimtas reikalavimas, kokia reikalavimo dalis perimta, nepateikta reikalavimo perleidimo sutartis. Atsakovui patikrinus savo įsipareigojimų būklę Lietuvos banko valdomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje, jokių kreditorių ir įsipareigojimų pasikeitimų nebuvo nurodoma. Iš ieškovo 2018 m. balandžio 12 d. paštu buvo gautas laiškas su reikalavimu apmokėti skolą pagal Skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartį, pasirašytą tarp AB „Citadele“ banko ir UAB „Sergel“, laiške nenurodant, kada reikalavimo perdavimo sutartis buvo sudaryta, reikalavimo teisė pagal kurią sutartį tarp AB „Citadele“ ir atsakovo yra perduota ir kokia apimtimi perduota, nepateikta pati reikalavimo perleidimo sutartis. Apie netinkamai pateiktą reikalavimą ieškovas buvo informuotas telefonu. Susisiekus telefonu su AB „Citadele“ banku, banko darbuotojas paneigė reikalavimų perleidimą ieškovui. 2018 m. balandžio 12 d. atsakovas dar kartą telefonu susisiekė su ieškovu ir nurodė, kad AB „Citadele“ banko atstovas paneigė ieškovo tvirtinimą dėl skolos perėmimo, todėl atsakovas paprašė ieškovo kartu su skolos reikalavimu pateikti ir reikalavimo perleidimo sutartį. 2018 m. balandžio 25 d. iš Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės matyti, kad AB „Citadelė“ bankas pardavė paskolą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 16 d. AB „Citadele“ banko pateikiami duomenys nesutampa su ieškovo tvirtinimu, kad reikalavimo teisė jam perleista 2018 m. balandžio 4 d., taip pat nesutampa perleistos ir reikalaujamos sumos dydis. Vadovaujantis CK 6.109 str. 1 p., 7 p. ir aukščiau išvardintomis aplinkybėmis, atsakovas neturėjo prievolės vykdyti ieškovo reikalavimus. Atitinkamai ieškovas negalėjo imtis priemonių nukreiptų prieš atsakovą. Ieškovas nepaisydamas daugkartinių atsakovo raginimų, reikalavimo teisės perdavimo sutarties nepateikė. Tik 2018 m. liepos 23 d. elektroniniu paštu ieškovo atstovė atsiuntė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninį nuorašą, kuris nėra patvirtintas skaitmeninį nuorašą atlikusio asmens elektroniniu kvalifikuotu parašu, jo esminės dalys yra padarytos neįskaitomomis. Pateiktas sutarties nuorašas pažeidžia atsakovo teisę įsitikinti sutarties teisėtumu. Ieškovui nevykdžius savo prievolės pateikti atsakovui reikalavimo perleidimo sutarties, atsakovui nebuvo kilusi prievolė vykdyti ieškovo reikalavimą. Ieškovas nepagrįstai pateikė UAB „Creditinfo“ valdomam skolininkų registrui atsakovo asmens duomenis ir paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atsakovo turimą prievolę UAB „Sergel“. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino 381,26 Eur skolos sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas 2013 m. kovo 27 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2896,20 Eur (10000 Lt) kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti 2018 m. kovo 7 d. mokėdamas kasmėnesines įmokas pagal grafiką (el. b. l. 32-47). Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2018 m. kovo 21 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 58). Atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas 381,26 Eur sumą, kurią sudaro 367,04 Eur negrąžintas kreditas ir 14,22 Eur nesumokėtos palūkanos. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu šį skolos dydį pripažino.
2017 m. birželio 26 d. tarp pradinio kreditoriaus AB „Citadele“ banko ir ieškovo UAB „Sergel“ buvo pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25-29). 2018 m. balandžio 4 d. pradinis kreditorius AB Citadele“ bankas ir ieškovas UAB „Sergel“ pasirašė Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2017 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 17-183, kuriuo AB Citadele“ bankas perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią 381,26 Eur skolą (el. b. l. 31). Atsakovui 2018 m. balandžio 4 d. pradinis kreditorius AB Citadele“ bankas išsiuntė pranešimą apie reikalavimo perleidimą (el. b. l. 59).
Atsakovas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, nes jam buvo suteikta dviprasmiška informacija, be to, nebuvo pateikta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad įrodymu apie reikalavimo perleidimo faktą yra bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, konstatuotina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pradinio kreditoriaus AB „Citadele“ banko reikalavimo perleidimą ieškovui UAB „Sergel“.
Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas pradinio kreditoriaus AB „Citadele“ banko 2018 m. balandžio 4 d. pranešimu Nr. R2.3-912301 (el. b. l. 59). Pranešimas atsakovui buvo siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu paštu. Ieškovas nurodė, kad siųsta korespondencija siuntėjui AB „Citadele“ bankui grąžinta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu nenuginčijo šios aplinkybės, darytina išvada, kad pradinio kreditoriaus siųstas pranešimas jam buvo įteiktas tinkamai. Iš pranešimo turinio matyti, kad atsakovui buvo pranešta, jog AB „Citadele“ bankas visas reikalavimo teises pagal 2013 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleido UAB „Sergel“, taip pat nurodyta visus mokėjimus vykdyti į UAB „Sergel“ banko sąskaitą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas ir naujojo kreditoriaus, t. y. ieškovo UAB „Sergel“, 2018 m. balandžio 9 d. pranešimu, kuris buvo įteiktas atsakovui 2018 m. balandžio 12 d. (el. b. l. 60). Taigi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad reikalavimo teisė į jo skolą yra perleista. Jam buvo nurodyta sutartis tarp AB „Citadele“ ir atsakovo, pagal kurią reikalavimo teisė yra perduota, kokia apimtimi skola yra perleista, taip pat aiškus reikalavimo teisę perėmęs kreditorius.
Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus sąskaita - pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Teismas, įvertinęs pateiktų pranešimų turinį, sprendžia, kad priešingai negu teigia atsakovas, pateikta informacija yra pakankama, jog būtų galima suprasti, kad reikalavimas yra perleistas. Pranešimuose yra nurodyta, kad pradinio kreditoriaus AB „Citadele“ banko reikalavimai pagal 2013 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra perleisti UAB „Sergel“. Juo labiau, kad atsakovui pasinaudojus Lietuvos banko valdoma Paskolų rizikos duomenų baze jam vėliausiai 2018 m. balandžio 25 d. tapo aišku, kad jo skola pradiniam kreditoriui AB „Citadele“ bankui pagal 2013 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduota (el. b. l. 74-76). Kadangi į atsakovą tiesiogiai kreipėsi naujasis kreditorius UAB „Sergel“, atsakovui taip pat turėjo būti aišku, kam jo skola buvo parduota.
Vien ta aplinkybė, kad 2018 m. balandžio 12 d. AB „Citadele“ banko aptarnavimo skyriaus specialistai netinkamai informavo atsakovą telefonu, ar kad Lietuvos banko valdomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje 2018 m. balandžio 9 d. dar nebuvo suvesti duomenys apie reikalavimo perleidimą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas moka naudotis įvairiomis duomenų bazėmis, manytina, kad jam kaip protingam asmeniui turėtų būti žinoma, kad kol institucijos ar jų padaliniai apsikeičia tam tikrais duomenimis ir jie yra suvedami į sistemą, praeina šiek tiek laiko. Be to, atsakovas, būdamas ne kartą įspėtas pradinio kreditoriaus, kad jam nevykdant savo įsipareigojimų pagal 2013 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ši sutartis bus nutraukta; taip pat gavus pranešimą apie tai, kad sutartis yra nutraukta 2018 m. kovo 21 d., jam taip pat turėjo būti aišku, koks reikalavimas ir pagal kurią sutartį yra perleistas.
CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Taigi remiantis šia teisės norma bei atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą, naujasis kreditorius UAB „Sergel“ reikalaudamas įvykdyti prievolę neprivalėjo pateikti reikalavimo perleidimo sutarties. Nepaisant to, atsakovui 2018 m. liepos 23 d. buvo pateikta 2017 m. gegužės 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties tarp AB „Citadele“ bankas ir UAB „Sergel“ nuorašo kopija. Reikalavimo perleidimo sutarties nuorašo kopijoje yra visa būtina informacija, norint nustatyti reikalavimo perleidimo faktą. Tai, kad nėra atskleista konfidenciali informacija, kuri nėra susijusi su atsakovu, nepažeidžia atsakovo teisės į informaciją.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą į jo vardu susidariusią skolą yra nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, atsakovui vėliausiai nuo 2018 m. balandžio 25 d. tapo aišku, kad jo skola pradiniam kreditoriui AB „Citadele“ bankui pagal 2013 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra perleista naujajam kreditoriui UAB „Sergel“. Tai, kad atsakovas cituoja tik jam parankias pavienes CK Šeštos knygos I dalies VI skyriaus normas, neatskleisdamas jų viso turinio, nepaneigia jo pareigos įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui, t. y. ieškovui. Be to, pasak atsakovo jam nežinant, kam priklauso reikalavimo teisė, jis galėjo pasinaudoti CK 6.106 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, toks atsakovo elgesys vertinamas tik kaip atsiskaitymo su naujuoju kreditoriumi vilkinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju, pradinis kreditorius savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pradiniam kreditoriui vartojimo kredito negrąžino, todėl ieškovui, perėmusiam skolos reikalavimo teisę, iš atsakovo priteistina 367,04 eurų negrąžinta vartojimo kredito dalis ir 14,22 eurų nesumokėtos palūkanos, iš viso 381,26 Eur. Kaip jau buvo minėta, šią sumą atsakovas teismo posėdžio metu pripažino.
Ieškiniu ieškovas taip pat prašo priteisti 33,03 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 1,28 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas, t. y. iš viso 34,31 Eur delspinigių, ir 14 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 367,04 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki visiško skolos padengimo.
Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 17-183 pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas ir ieškovas UAB „Sergel“ susitarė, kad pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui visas reikalavimo teises, įskaitant teisę reikalauti, kad sutarties priede nurodyti fiziniai asmenys sumokėtų negrąžintą kreditą, priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, taip pat visas kitas mokėtinas sumas (1.1. punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti delspinigių ir sutartinių palūkanų.
CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). 2013 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sutarties 15. punkte šalys susitarė, kad kredito gavėjui laiku nesumokėjus bankui bet kokių pagal šios sutarties sąlygas mokėjimų, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę termino dieną nuo pradelstos sumos. Ieškovas paskaičiavo 0,05 procentų dydžio delspinigius, kurie sudaro 33,03 Eur už negrąžintą kreditą ir 1,28 Eur už nesumokėtas palūkanas, iš viso 34,31 Eur. Tokia delspinigių suma nėra neprotingai didelė, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina bendra 34,31 Eur delspinigių suma.
CK 6.872 straipsnio 2 dalies pagrindu, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktą, palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrįstas ir tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 14 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 367,04 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki visiško skolos padengimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį, sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242,, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 367,04 Eur dydžio skolą, 14,22 Eur nesumokėtas palūkanas, 34,31 Eur delspinigius, 14 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 367,04 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki visiško skolos padengimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.