- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2YT-10555-902/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05591-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Suinteresuotas asmuo
- B. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. M., E. Ž., valstybinės įmonės „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- S. M.
dalyvaujant: suinteresuotam asmeniui B. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
nedalyvaujant pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims J. M., E. Ž., suinteresuoto asmens valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. P., J. M., E. Ž., valstybinei įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio K. M., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė mirusiojo K. M. testamentu nepaskirtą palikimo dalį, kurią sudarė nekilnojamieji daiktai: adresu (duomenys neskelbtini).: 30/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 26/100 kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 429/1072 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pareiškime nurodė, jog 2007 m. gruodžio 7 d. mirė jos sutuoktinis K. M., santuoką jie buvo sudarę (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, pareiškėjos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu , (duomenys neskelbtini), t.y. 30/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 26/100 kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 429/1072 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors aukščiau nurodytas turtas yra registruotas pareiškėjos vardu, tačiau teisiškai jie yra laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes buvo įgytas santuokos su K. M. metu. S. M. po sutuoktinio mirties liko gyventi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje bei valdė žemės sklypo dalį, naudojosi kiemo statiniais ir ūkiniu pastatu. Jai perėjo ir visi gyvenamojo namo dalyje ir ūkiniame pastate buvę namų apstatymo ir namų apyvokos daiktai. Dalį po K. M. mirties sutuoktinio jai nebereikalingus daiktus ji išdalino, drabužius atidavė ,,Caritas“ organizacijai. Pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau mokėjo visus jai priklausančius ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusius mokesčius, taip pat mokesčius už paslaugas ir energiją. K. M. po savo mirties asmeninės nuosavybės teise turimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui E. Ž., jis palikimą pagal testamentą ir priėmė, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Pareiškėja remiasi nuostata, jog testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalinama tarp įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnio 1 dalis). Kadangi po sutuoktinio mirties testamentu nepaskirtu turtu naudojosi, valdė kaip savo ir jį prižiūrėjo pareiškėja, todėl laikoma, kad pareiškėja, faktiškai pradėjusi valdyti turtą, priėmė po savo sutuoktinio mirties atsiradusį ir testamentu nepaskirtą palikimą.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, jos dukra B. P., veikianti pagal 2016 m. lapkričio 3 d. įgaliojimą, byloje suinteresuotas asmuo, teismui nurodė, jog pareiškėjai ji pranešė apie teismo posėdį, o pareiškėja neatvyko į paskirtą teismo posėdį dėl pablogėjusios sveikatos, pareiškimą ji palaiko. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, todėl byla nagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo B. P. sutiko, kad būtų patenkintas pareiškėjos S. M. pareiškimas, patvirtino pareiškime nurodytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio K. M. turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybes. Teigė, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja (suinteresuoto asmens motina) ir toliau gyveno aukščiau nurodytu adresu, jai priklausančioje namo dalyje, turtu naudojosi, mokėjo mokesčius.
Suinteresuoti asmenys J. M., E. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui jie nepateikė.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime
į pareiškimą sprendimo priėmimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai pagal byloje pateiktus ir išdėstytus argumentus ir įrodymus. Nurodė, jog pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu pretendentai nepareikš pretenzijų dėl K. M. turto ir turtinių teisių. Teismo posėdyje institucijos atstovas palaikė atsiliepimą į pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime prieštaravimų neišreiškė, prašė pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir jų juridiniu vertinimu. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal seną CK, per 6 mėnesius). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Iš byloje esančio pareiškėjos pareiškimo, rašytinių įrodymų, suinteresuoto asmens B. P. teisme duoto paaiškinimo, matyti, jog(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. M. sutuoktinis K. M., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, palikimą pagal testamentą (žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2008 m. vasario 4 d. priėmė palikėjo vaikaitis E. Ž., 2008 m. balandžio 3 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, rodo notarės Ž. B. pateikta K. M. turto paveldėjimo byla. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 10-12) patvirtina, jog po K. M. mirties liko nepaveldėtas, pareiškėjos S. M. vardu registruotas, santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)- 30/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 26/100 kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 429/1072 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šis turtas buvo įgytas 1981 m. liepos 6 d. pirkimo-pardavimo, 1989 m. sausio 31 d. statinių perskaičiavimo, 1995 m. sausio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Pareiškėja po sutuoktinio K. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė, paveldėjimo byloje yra jos 2008 m. vasario 4 d. prašymas dėl atsisakymo privalomos palikimo dalies pagal (duomenys neskelbtini) testamentą.
Tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK) iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas įgytas esant susituokus laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip aukščiau teismas nurodė, turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja S. M. įgijo santuokos su K. M. metu, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors buvo užregistruotas tik pareiškėjos vardu. Po K. M. mirties (duomenys neskelbtini), jam tenkanti šio turto dalis paveldėtina pagal įstatymą, kadangi testamentu šio turto K. M. niekam nepaliko (CK 5.22 straipsnio 1 dalis).
Remiantis pareiškėjos raštu pareiškime išdėstytais faktais, suinteresuoto asmens B. P. žodiniais paaiškinimais, byloje esančiais pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. mokesčių mokėjimo dokumentais, nustatyta, kad pareiškėja tiek iki, tiek po sutuoktinio mirties rūpinasi ir prižiūri mirusiojo turtą, tvarko jiems priklausantį gyvenamąjį namą, naudojasi kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog ji priėmė mirusiojo palikimą pagal įstatymą, faktiškai jį valdydama.
Esant tokioms aplinkybėms, S. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto –palikimo priėmimo (pagal įstatymą) faktiniu valdymu nustatymo tenkintinas.
Byloje susidarė 15,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė mirusiojo K. M. testamentu nepaskirtą palikimo dalį, kurią sudarė nekilnojamieji daiktai: adresu (duomenys neskelbtini): 30/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 26/100 kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 429/1072 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.