Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1681-814/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-14
Bylos Nr.
1-1681-814/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15726-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
A. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1681-814/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15726-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.72.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Astai Kaminskienei,

kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokatei L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. A. 2022 m. gegužės 5 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0329“ nustatytas 2,36 prom. neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

A. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 5 d. išgėrė litrą 6 laipsnių stiprumo alaus. Automobiliu „Seat Ibiza“, priklausančiu jo žmonai, važiavo į vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini), pirkti vaistų. Nesijautė labai apsvaigęs nuo alkoholio. Jo automobilyje buvo prikrauta statybinių medžiagų - gipso plokščių, jos užstojo centrinį stiklą, vyko kelio remonto darbai, jis privažiavo per arti aptvarų. Kadangi šio automobilio pirma ir atbulinė pavara įjungiama ta pačia kryptimi, todėl vietoj pirmos pavaros įjungė atbulinę ir atsitrenkė į kitą, už jo stovėjusi automobilį. Automobilis įgytas santuokos metu, prie automobilio įsigijimo neprisidėjo. Šiuo metu kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, bendro ūkio su žmona nevedė, tik kartu gyveno. Be žmonos žinios pasiėmė automobilį. Jam žinoma, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilis įvertintas 1 100 eurų. Tokia jo vertė galėtų būti, jei automobilis būtų tvarkingas. Automobilis techniškai netvarkingas. Šio automobilio sankaba barška, bet kuriuo metu gali sustoti, trūkęs galinis bamperis. Pagal automobilio būklę nurodyta vertė nereali, rinkoje tokių kainų nėra. Tokia automobilio vertė galėtų būti tik jį sutvarkius. Pats tvarko automobilius, todėl žino, kad išvalius, nupoliravus automobilį, jo kaina būtų ne didesnė, kaip 500 eurų. Supranta, kad vairuodamas neblaivus kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. Su advokato išlaidomis sutinka. Dirbo su verslo liudijimu. Neseniai užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Pragyvena iš atsitiktinių darbų. Negauna bedarbio pašalpos, nes neišdirbęs 12 mėnesių.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo parodymų – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

2022 m. gegužės 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato tyrėjos E. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) pastebėtas po kelią manevruojantis automobilis „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris, važiuodamas atbuline eiga, galine dalimi atsitrenkė į iš paskos važiuojantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas yra A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) A. A. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0329, pirmu tikrinimu nustatytas 2,36 prom. girtumas, o antru tikrinimu A. A. atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 54).

2022 m. gegužės 5 d Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudarytos fotolentelės. Apžiūrėta eismo įvykio vietoje dalyvavusios transporto priemonės. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, automobilis „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas UAB (duomenys neskelbtini), taip pat paimta A. A. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. gegužės 9 d. grąžinta A. A. (b. l. 14-24, 70-73, 77). Automobilis „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 9 d. grąžintas V. A. (b. l. 82-89).

2022 m. gegužės 5 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas automobilis „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai, sudaryta fotolentelė (b. l. 25-43).

2022 m. gegužės 5 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis draustas draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai, sudaryta fotolentelė (b. l. 44-53).

2022 m. gegužės 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėti 2022 m. gegužės 5 d. vaizdo įrašai iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kūno kameros Nr. B0F1EC619630, kuriuose užfiksuota kaip automobilyje „Seat Ibiza“ sėdi vyras (A. A.), pateikia pareigūnams dokumentą, pučia į alkotesterį pirmąjį kartą. Vėliau užfiksuota, kaip būdamas laikinai sulaikytas policijos automobilyje, A. A. atisakė pakartotinai nusistatyti neblaivumą (b. l. 90-93).

2022 m. gegužės 5 d. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad A. A. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0329 2022 m. gegužės 5 d. 17.54 val. nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, antru tikrinimu A. A. tikrintis atsisakė (b. l. 62, 64), patikros sertifikatas Nr. 15399905 (b. l. 63).

VĮ „Regitra“ išrašu iš duomenų bazės nustatyta, jog automobilio „Seat Ibiza“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra V. A., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 69).

VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, jog automobilio „Seat Ibiza“, gamybos periodas 1999-2002, pasirinkti metai 2000, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 869,00 Eur, su PVM yra 1100,00 Eur (b. l. 74).

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 5 d., apie 17.30 val., vairavo savo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir sustojo ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini). Priešais važiavo „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sustojo priešais jį, o paskui įjungęs atbulinę pavarą pradėjo važiuoti atbulas. Dar spėjo nuspausti garso signalą, bet šis automobilis atsitrenkė į jo automobilio priekį. Tada pasuko į (duomenys neskelbtini) ir kiek pavažiavęs sustojo. Jam iš paskos važiavo policijos automobilis. Iš šio automobilio išlipę policijos pareigūnai sulaikė šio automobilio vairuotoją, nes jis, kaip suprato, pėsčiomis bandė šalintis iš įvykio vietos. Minėtas asmuo prisistatė A. A., gimusiu (duomenys neskelbtini). Asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje ir, kiek pamena, kai policijos pareigūnai bandė jam nustatyti girtumą, jis atsisakinėjo tai padaryti. Dėl eismo įvykio buvo apgadintas jo automobilio priekinis bamperis ir valstybinis numeris (b. l. 96-99).

Liudytoja V. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 5 d., apie 20.00 val., būnant namuose, sulaukė telefoninio skambučio iš policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai pasakė, kad su jai priklausančiu automobiliu „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytas eismo įvykis, kurio metu buvo atsitrenkta į kitą automobilį ir, kad jos sutuoktinis A. A. yra neblaivus. Ji nuvyko į įvykio vietą, policijos pareigūnai, informavo, kad automobilio jai negrąžins ir kad sutuoktinio girtumas yra virš 2 promilių. Automobilis „Seat Ibiza“ stovėjo jų namų kieme, automobilį ruošėsi priduoti į metalo laužą. Kadangi dar buvo galiojanti automobilio techninė apžiūra, priduoti automobilio neskubėjo. Sutuoktinis turi savo automobilį, kuris šiuo metu yra sugedęs ir sutuoktinis jį remontuoja. Kol susiremontuos automobilį, ji A. A. buvo paskolinusi savo automobilį „Seat Ibiza“, A. A. turėjo automobilio raktelius. Kad A. A. vairuos neblaivus, ji nežinojo. Ryte išėjo į darbą ir paliko jį miegantį. Kadangi ji su juo mažai bendrauja, nežinojo jo planų ir ką jis ketina daryti. Su A. A. gyvena viename name, tačiau yra pasidalinę namo patalpomis, bendro ūkio neveda. Jų santykiai yra bendraturčių. Automobilis „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jį įsigijo 2014 m. sausio 11 d. už savo asmenines lėšas. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje pirkėja nurodyta yra ji, sutarties kopiją galės pateikti. Ji ketina inicijuoti skyrybų procesą. 2010 m. kovo 21 d. su sutuoktiniu yra surašę susitarimą, kad nuo tos dienos bendro ūkio nebeveda, kad kiekvienas savo reikalus tvarko atskirai, be bendro susitarimo, susitarimo kopiją galės pateikti. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 102-105).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr.93TPK-454/2022 nustatyta, jog nėra duomenų, kad A. A. įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu A. A. buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 112).

2022 m. gegužės 9 d. V. A. pateikė 2010 m. kovo 21 d. Susitarimą (kopiją) (b. l. 79-81), kuris saugomas byloje (originalas) (b. l. 155).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog A. A., 2022 m. gegužės 5 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,50 prom. neblaivumas.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, t. y. liudytojų V. P., V. A., apklaustų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato tyrėjos E. M. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, byloje esančios fotonuotraukos, VšĮ „Emprekis“ pažyma, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, A. A. kaltei pagrįsti.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. A. A. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neteistas (b. l. 125), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 118-124), šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2018 m. gruodžio 21 d. dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 108). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-454/2022 matyti, kad A. A. įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 112).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 54 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika žymi žala nepadaryta, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam A. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis nedirba, pragyvena dirbdamas atsitiktinius darbus, teismas vertina, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismų praktika pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-100-648/2019, 2K-143-696/2017).Taigi, uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. A. vairavo būdamas neblaivus, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, kaltę pripažino ir nuoširdžiai galisi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. A. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. gegužės 9 d. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo A. A., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš elektroninėje byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėto automobilio savininkė yra kaltinamojo sutuoktinė V. A. (b. l. 69). V. A. 2022 m. gegužės 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu prie bylos medžiagos yra pateikusi 2010 m. kovo 21 d. Susitarimą su sutuoktiniu A. A., iš kurio matyti, kad sutuoktiniai nuo susitarimo dienos bendro ūkio nebeveda, atsakomybę už savo veiksmus prisiima asmeniškai (b. 155). Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjo žinoti, kad jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju spręstina, jog taikyti paties turto konfiskavimą nėra pagrindo, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 100 Eur (su PVM) (b. l. 74), tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamojo vairuotas automobilis buvo apgadintas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai, dėl ko jo vertė yra mažesnė. Tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta automobilio savininkė V. A., kuri nurodė, kad automobilis buvo paruoštas priduoti į metalo laužą, bei kaltinamasis, kuris teigė, kad automobilis nėra techniškai tvarkingas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina mažesnė nei VšĮ „Emprekis“ nurodyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. A. pateiktas 2010 m. kovo 21 d. Susitarimo originalas, saugomas prie bylos medžiagos, grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinis diskas su 2022 m. gegužės 5 d. vaizdo įrašais iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kūno („body“) kameros Nr. B0F1EC619630, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo priteistina 211,07 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma (b. l. 194-197). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 minimalaus gyvenimo lygio (kas atitinka 2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. 36 minimalių gyvenimo lygių (kas atitinka 1 800 Eur – vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2022 m. gegužės 9 d. Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie A. A. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 (penkis šimtus) eurų.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą baudžiamojoje byloje medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. A. pateiktą 2010 m. kovo 21 d. Susitarimo originalą, saugomą prie bylos medžiagos, grąžinti V. A., kompaktinį diską su 2022 m. gegužės 5 d. vaizdo įrašais iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kūno („body“) kameros Nr. B0F1EC619630, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti A. A., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė (1 800 Eur) savanoriškai įvykdoma per 12 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui arba elektroniniu paštu jonavos.rumai@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (500 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1681-814/2022“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Lina Šafronienė