Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui G. Š. (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM),

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. G. dėl negrąžinto kredito, negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, negautų pajamų, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir atsakovas 2021-05-26 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjui – atsakovui suteiktas 14 476,49 Eur vartojimo kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2025-05-22, metinė palūkanų norma – 8,60 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 9,20 proc., delspinigių dydis – 0,05 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 17 221,24 Eur. Atsakovui tinkamai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų Vartojimo kredito sutartis kreditorės iniciatyva 2022-09-05 buvo nutraukta.

6. 2020-10-28 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė „(duomenys neskelbtini)“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovo įsiskolinimą tarpiniam kreditoriui (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančiam per (duomenys neskelbtini) filialą. 2019-01-07 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu kreditorė (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei (duomenys neskelbtini). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui pranešta 2022-11-04 pranešimu.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad remiantis 2020-10-28 ir 2019-01-07 Reikalavimo perleidimo sutartimis, reikalavimo teisės į atsakovo skolą pradinės kreditorės buvo perleistos tarpiniam kreditoriui (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančiam per (duomenys neskelbtini) filialą, o tarpinio kreditoriaus – ieškovei.

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Bylos duomenimis, atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2022-11-04 pranešimu. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 187 straipsnis).

9. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 12 125,82 Eur negrąžintą kreditą. Teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įvykdė sutartinį įsipareigojimą grąžinti kreditą, nepateikta. Atsakovas šio fakto taip pat neginčija, su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

11. Byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei prievolės grąžinti suteiktą kreditą neįvykdė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovui šiuo atveju kyla pareiga grąžinti kredito sumą. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo, skolos dydžio nereiškė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra laikomas pagrįstu, todėl yra tenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 12 125,82 Eur negrąžintas kreditas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo

12. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 281,68 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2022-09-05).

13. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

14. Pagal tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 8,60 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą, mokėjimo palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas atsakovas turėjo mokėti iki 2025-05-22. Sutartį nutraukus nuo 2022-09-05, ieškovė perėmė reikalavimą į atsakovo iki sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 281,68 Eur mokėjimo palūkanas, toks reikalavimas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Dėl negautų pajamų priteisimo

15. Kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pradinė kreditorė negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias, sudarydama sutartį, pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdžius sutartinių prievolių ir pradinei kreditorei nutraukus sutartį, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovui laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025-05-22, todėl akivaizdu, kad ieškovė/pradinė kreditorė pajamas gauti galėjo tikėtis iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025-05-22.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 375,27 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-09-05) iki 2025-05-22 (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Bylos duomenys patvirtina, kad sutartis buvo nutraukta 2022-09-05. Teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė būtų vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei 1 375,27 Eur negautas pajamas, kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais, t. y. pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

18. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl suprastėjusios sveikatos būklės ir sumažėjusių pajamų negali mokėti susidariusio įsiskolinimo, todėl prašo priteistos sumos įvykdymą išdėstyti dalimis - 36 mėnesių laikotarpiui.

19. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

20. Nustatyta, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei nevykdo. Tačiau atsiliepime atsakovas nurodė, kad skolos nesumoka dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos (sveikatos būklės, sumažėjusių pajamų (pajamos sumažėjo dėl krizės (duomenys neskelbtini))), o ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė prieštarauja, kad iš atsakovo priteistas 13 782,77 Eur kreditorinis įsipareigojimas būtų išdėstytas dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, kadangi ieškovei nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis bei atsakovas savo pateiktame atsiliepime nenurodė aplinkybių, kurios lemtų skolos mokėjimo išdėstymą. Tokiu atveju teismas, įvertinęs atsakovo ir ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad kreditorinis įsipareigojimas turi būti išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, kurie nebus pažeisti (CPK 284 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 310 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 125,82 Eur (dvylika tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių eurų ir 82 ct) negrąžinto kredito, 281,68 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 68 ct) negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2022-09-05), 1 375,27 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 27 ct) negautų pajamų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 13 782,77 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 310 Eur (trijų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 13 782,77 Eur sumos mokėjimą iki 2024-10-26, nustatant, kad kiekvieną mėnesį mokamos įmokos dydis yra – 1 148,56 Eur, o paskutinę įmoką 2024-10-26 sumokant 1 148,61 Eur ir įmokas atliekant iki kiekvieno mėnesio 26 dienos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas: 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.