Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1875-826/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-12-22Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-12-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
2A-1875-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00064-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Trečiasis asmuo
V. R., A. J.
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
O. R.
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1875-826/2015

Teisėja Diana Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-00064-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.; 3.3.1.19.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei O. R., tretieji asmenys A. J., V. R., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-03-18 sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui nuosavybės teise pagal šį sandorį atsakovei perduotą turtą 190/682 kv. m dydžio žemės sklypo dalį iš 342/682 žemės sklypo dalių, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga; 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu lAlm, iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m; visą pastatą – garažą, žymimą indeksu 31 lž, užstatytas plotas 15 kv. m; visą pastatą – ūkinį pastatą, žymimą indeksu 411 ž, užstatytas plotas – 17 kv. m; dalį pastato – viralinės, žymimo indeksu 51 lž, užstatytas plotas 16 kv. m; 13/100 dalių inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių. Nurodė, kad visiškai nepamena, kad buvo pas notarą, tačiau kažkokius dokumentus yra pasirašęs, manė, kad pasirašė dokumentus dėl kiemo statinių remonto. Nesuprato, kad pardavė turtą, nes negavo pinigų, visą laiką rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo mokesčius. Apie turto pardavimo sandorį sužinojo, kai pas jį kartu apsigyveno draugė ir atsakovė O. R. paprašė atlaisvinti patalpas. Dėl sveikatos sutrikimų buvo patiklus, ne už visus savo veiksmus gali atsakyti, ne visus prisimena. Ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Atsakovė, žinodama apie jo sveikatos būklę, pasinaudojo jo valios trūkumais ir nesuvokimu dėl sudaromo sandorio ir toks jos elgesys akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-03-18 sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo, taikė restituciją ir grąžino ieškovui nuosavybės teise pagal sandorį atsakovei perduotą turtą, priteisė iš atsakovės ieškovui 237,49 Eur ekspertizės išlaidų, 205,50 Eur žyminio mokesčio ir 926,79 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, jog ekspertizės išvadoje nustatyta, kad ieškovas turi įgimtą silpnaprotystę, lengvą protinį atsilikimą. Dėl įgimtos silpnaprotystės, lengvo protinio atsilikimo nepertraukiamos eigos su giliu asmenybės, mąstymo ir valios funkcijų defektu nesugebėjo analizuoti situacijos ir įvertinti bei numatyti tolesnių savo veiksmų, moralinių ir socialinių pasekmių. Sudarydamas 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suvokti atliekamų veiksmų neigiamų padarinių galimybės ir negalėjo pasipriešinti kitų asmenų, kuriais pasitikėjo, valiai. Aplinkybė, kad ieškovas, turėdamas ribotą darbingumą, dirbo, kad jam buvo suteikta teisė dirbti asmens ir turto saugotoju, turėti šaunamąjį ginklą, nepaneigia ieškovo sveikatos sutrikimų iki ir ginčijamo sandorio sudarymo metu. Duomenų apie tai, kad ieškovas turėjo ginklą, nėra, priešingai, šaunamojo ginklo ieškovas neturėjo. Ieškovo pasirašytas 2004-05-19 sutikimas atlikti pastatų rekonstrukciją (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat nepaneigia ieškovo sveikatos būklės iki ir ginčijamo sandorio sudarymo metu. Būtent šį sutikimą ir pamenantis ieškovas tvirtino, kad kitų sandorių ir susitarimų nesudarė ir nepasirašė. Aplinkybes apie ieškovo sveikatos sutrikimus ir kitokį nei kitų asmenų elgesį ir charakterio savybes patvirtino liudytojai R. Š., nuo vaikystės globojanti ieškovą, taip pat jo gyvenimo draugė J. L. ir jos sūnus V. L.. Liudytojų parodymai sutampa su medikų išvadomis apie ieškovo sveikatos būklę, šios faktinės aplinkybės patvirtintos kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais. Atsakovė yra artima ieškovo giminaitė, todėl žinojo apie ieškovo sveikatos sutrikimus, jo elgesio ir charakterio ypatumus, todėl privalėjo elgtis itin apdairiai sudarydama ginčijamą sandorį, galimai būtent dėl giminystės ryšių įgijo pasitikėjimą ieškovu ir galimai įkalbėjo jį sudaryti ir pasirašyti ginčijamą sandorį. Teismas negalėjo apklausti buvusio notaro R. J. S., patvirtinusio ginčijamą sandorį, dėl jo mirties, tačiau ir be šio asmens parodymų teismui pakanka duomenų ir įrodymų pripažinti ieškinį pagrįstu ir įrodytu. Atsakovė ir trečiasis asmuo V. R. neįrodė restitucijos taikymo negalimumo, nes nepateikė įrodymų apie tai, kad ginčijamo sandorio objektas iš esmės buvo rekonstruotas, sukurtas naujas daiktas, nes viešame registre šie duomenys neįregistruoti. Aplinkybė, kad trečiojo asmens V. R. kredito sutarties pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti turto rekonstrukcijai, neįrodyta, be to, atsakovė ir trečiasis asmuo V. R. naudojosi šiuo turtu, todėl jo remontas, priežiūra ar neesminė rekonstrukcija nėra pagrindas netaikyti restitucijos panaikinus sandorį. Atsakovė ir trečiasis asmuo V. R. taip pat neįrodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklausė jiems ir kad už jį gauti pinigai taip pat buvo panaudoti ginčo sandorio objektui rekonstruoti. Liudytoja R. B. Š., buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkė, paneigė aplinkybę, kad šis butas priklausė sutuoktiniams O. R. ir V. R., ir patvirtino, kad tai jos nuosavybė, kurią jį pardavė per atstovę O. R.. Ginčo objektui išduotas statybos leidimas nėra pagrindas padaryti išvadą apie ginčo objekto rekonstrukciją, kai rekonstruotas nekilnojamasis turtas ir po rekonstrukcijos pasikeitę duomenys nėra įregistruoti viešame registre.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sandorio negaliojimo klausimais. Ginčo turtas įgytas jo ir atsakovės santuokos metu, jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau trečiojo asmens procesinė padėtis nebuvo pakeista, dėl to sandoris, kurio pagrindu turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negalėjo būti pripažintas negaliojančiu, nepareiškus reikalavimo ir kitam iš sutuoktinių. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareikšto prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti sandorį patvirtinusį notarą ir banką, kuriam yra įkeistas ginčo turtas. Ieškinio teisiniai pagrindai yra prieštaraujantys vienas kitam, nes neįmanoma pripažinti negaliojančiu sandorio ir dėl to, kad asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir kartu dėl suklydimo. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas yra pastovios faktinio neveiksnumo būsenos, dėl to negali suprasti savo veiksmų esmės, ieškovas manė, jog pasirašo dokumentus gauti statybos leidimą dėl jam priklausančių ūkinių pastatų renovacijos ir namų valdos žemės sklypo pasidalijimo su bendraturte, kad ieškovas iš esmės sugebėjo suvokti savo atliekamų veiksmų prasmę ir teisines pasekmes, tik dėl jų suklydo. Be to, ieškovas savo tikrąją prieš dešimt metų turėtą valią visgi sugebėjo išreikšti ieškinį rašiusiam asmeniui. Ieškovas dėl sandorio suklydo, nes manė, kad sudaro kitą sandorį (sutikimą atlikti rekonstrukciją), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad apskritai pas notarą nebuvo nei sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, nei duodamas sutikimą dėl rekonstrukcijos, o ieškovo parašai yra suklastoti, kad sandorių sudarymo nepamena, tačiau puikiai pamena, jog pinigų pagal sudarytą sandorį negavo. Teismas sprendime rėmėsi iš esmės tik ekspertizės išvada ir jos net nevertino kartu su kitais bylai reikšmingais įrodymais. Ieškovas teismui pateikė 2014-06-19 specialisto K. D. išvadą, tačiau ši išvada surašyta remiantis ieškovo elgesio tiek iki, tiek ir po 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo apibūdinimu, netgi ieškovui ruošiantis į teismą 2013 metais. Tai reiškia, kad darant išvadas dėl ieškovo psichinės būklės ginčijamo sandorio sudarymo momentu, specialistui buvo reikšmingi duomenys apie asmens būklę ne vien tik paties sandorio sudarymo momentu. Specialistui buvo pateikiama tik dalis informacijos apie ieškovo būklę, buvo nutylėta, jog ieškovas dirbo ir sargu, ir apsaugos darbuotoju, iki ginčijamo sandorio sudarymo priėmė palikimą, pasirašė sutikimą dėl rekonstrukcijos, ėmė kreditus, buvo atsakovas kitose bylose, baigė asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo kursus, taip pat laikomas baigusiu šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimosi ir naudojimo kursus, išlaikė egzaminą Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate, egzaminų komisijos 2008-04-03 nutarimu jam suteikta teisė dirbti asmens bei turto saugotoju, turėti šaunamąjį ginklą ne tik savigynai, bet ir tarnybinį ginklą, ieškovas pats kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pažymos gavimo. Visi duomenys nebuvo pateikti ir byloje ekspertizę atlikusiems ekspertams, dėl to ekspertizės išvada negali būti laikoma patikima. Tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte remiamasi ne tik iki ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusiais duomenimis, bet netgi ir 2013 metų duomenimis, taip pat suinteresuotų bylos baigtimi asmenų paaiškinimais apie ieškovo sveikatą. Vieninteliai objektyvūs duomenys apie ieškovo sveikatą yra tie, jog ieškovas 1980 m. buvo gydytas Psichiatrijos skyriuje ir 2001 m. Infekcinių ligų reanimacijos skyriuje dėl meningoencefalito. Ekspertizės išvadose nustatyta, jog ieškovas sandorio sudarymo metu 2004-03-18 nesirgo psichine liga, jam nustatyta įgimta silpnaprotystė, lengvas protinis atsilikimas, jo bendras intelekto koeficientas 68, kai intelekto koeficientas 70 dar laikomas normaliu. Šiuo metu ieškovui nenustatytas neveiksnumas, o tik rūpyba. Kadangi ekspertai nenustatė, jog ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo neįprastai blogos psichinės būklės, o ieškovo lengva silpnaprotystė yra pastovi, negalima teigti, kad ginčijamas sandoris vien dėl to yra negaliojantis. Pažymėjo, kad ieškovas sandorio sudarymo metu ir po jo dirbo apsaugos darbuotoju, taigi privalėjo tikrintis sveikatą, dėl to turėjo būti išlikę objektyvūs ligos istorijos duomenys, kad ieškovas neturi psichikos sutrikimų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo name buvo atlikta tik neesminė rekonstrukcija, nes iš teismui pateiktos projektinės dokumentacijos aiškiai matyti, jog buvo atlikta esminė rekonstrukcija. Ieškovas ginčo name su sugyventine apsigyveno tik 2013 metais. Teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas nepateikė duomenų, kad kreditą panaudojo namo rekonstrukcijai, nes į bylą buvo pateiktos kredito sutartys. Teismas nepagrįstai nepriėmė apelianto pateiktų duomenų apie jo gautas pajamas, kurios patvirtina aplinkybę, kad jis turėjo lėšų ginčo turtui įsigyti. Teismas taip pat nenagrinėjo sandorio naudingumo ieškovui aspektu. Teismas nemotyvuotai taikė vienašalę restituciją ir iš apelianto bei jo šeimos atėmė vienintelį šeimos būstą, į kurį buvo investuota ir kurio vertė šiuo metu viršija 100 tūkst. Eur. Apeliantas ne kartą prašė apklausti byloje notarą, kuris tvirtino sandorį, tačiau teismas šio klausimo nesprendė, o kai po metų bylos nagrinėjimo nutarė jį apklausti, paaiškėjo, jog notaras yra miręs.

Atsiliepimas

Ieškovo atstovė advokatė A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Atsakovė, būdama ieškovo dukterėčia, žinojo apie jo sveikatos būklę. Tai, kad apeliantas nebuvo atsakovas, o buvo trečiasis asmuo, nereiškia, kad jam buvo kliudoma reikšti reikalavimus, teikti įrodymus, be to, jam atstovavo advokatė, taigi jo teisės buvo tinkamai ginamos. Tai, kad ieškovas nurodė kelis sandorio negaliojimo pagrindus, nereiškia, jog dėl to ieškinys nepagrįstas, o sprendimas neteisingas. Ieškovas niekada nesiekė parduoti būsto, neketino sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovė nuolat naudojosi ieškovo sveikatos būkle, dėl to 2004-01-08 paruošė žemės sklypo padalijimo planą, kuriame nurodyta, jog ji yra savininkė. Be to, atsakovė ir apeliantas nepateikė įrodymų, kad įsigydami ginčo turtą jie sumokėjo ieškovui pinigus. Tai, kad apeliantas išlaikė egzaminą ginklui įsigyti, nereiškia, jog ieškovo sveikatos būklė leidžia jam turėti ginklą, kuris jam nebuvo išduotas. Ieškovas turi verslo liudijimą, tačiau verslą vykdė giminaičiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į pateiktus naujus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas apeliacinius skundus nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, tada apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.).

Nustatyta, kad ginčo turtui yra nustatyta hipoteka, jis yra įkeistas AB SEB bankui pagal atsakovės ir trečiojo asmens su banku 2006-03-02 sudarytą kredito sutartį ūkiniam pastatui ir garažui rekonstruoti (t. 1, b. l. 102–109, 130–133). Tačiau AB SEB bankas į bylos nagrinėjimą neįtrauktas, nepaisant nevienkartinio trečiojo asmens prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti banką. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sandorį negaliojančiu, pasisakė dėl banko, kaip įkaito turėtojo, materialiųjų teisių ir pareigų.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą banko, kaip įkeisto turto hipotekos kreditoriaus, ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl AB SEB banko įtraukimo į bylos nagrinėjimą (CPK 45, 47 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad teismui buvo pareikštas ir prašymas į bylos nagrinėjimą įtraukti ir ginčijamą sandorį patvirtinusį notarą, tačiau teismas dėl šio prašymo iki bylos sustabdymo nepasisakė, atnaujinus bylos nagrinėjimą paaiškėjo, jog notaras mirė. Dėl to nagrinėjant bylą iš naujo spręstinas ir klausimas dėl Notarų rūmų (sandorį patvirtinęs notaras yra miręs) bei notarų civilinės atsakomybės draudiko įtraukimo į bylos nagrinėjimą, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismo sprendimu yra pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo iš notaro byloje yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas.

Be to, iš naujo nagrinėjant civilinę bylą būtina spręsti trečiojo asmens (apelianto) tinkamos procesinės padėties nustatymo klausimą, nes šis asmuo yra ginčo turto bendraturtis. Teismas turėtų įvertinti atsakovų investicijas į ginčo turtą, įvertinti atliktas rekonstrukcijas bei ginčo turto vertės pasikeitimą, spręsdamas galimos restitucijos klausimą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teigė, jog jis investavo į namą lėšas, tačiau byloje nepakanka duomenų apie ieškovo turėtas lėšas ginčo turtui rekonstruoti. Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra ieškovo medicininės kortelės, kurioje būtų užfiksuoti visi objektyvūs duomenys apie ieškovo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekiant įvertinti ieškovo sveikatos būklę bei jo gebėjimą suvokti sandorio pasekmes, būtina papildomai įvertinti duomenis apie ieškovo darbą, tai, kad jis laikė egzaminą, suteikiantį teisę turėti šaunamąjį ginklą, dalyvavo kitose bylose asmeniškai kaip atsakovas, taip pat pats asmeniškai atliko kitus veiksmus pagal jam išduotą verslo liudijimą (rinko mokesčius), kurių galimai nebūtų galėjęs atlikti, jeigu būtų nesuvokęs savo veiksmų prasmės.

Trečiajam asmeniui grąžintinas 20 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 26, CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kitų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas, nes tai paliekama bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti trečiajam asmeniui V. R. 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2015-09-22 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas Padvelskis