Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė vaikai T. M., K. S. ir A. S., ką patvirtina 2012-04-02 notarės Česlavos Bogdiun nutarimas, 2011-03-22 liudijimas. Palikimą sudarė: 1) ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuri tėvui priklausė pagal 2012-07-11 teismo nutartį Nr. 2-595-419/2012; 2) 0,4000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1,8500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 3) 2,1400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei 2,1300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) mirė A. S.. Brolio palikimą priėmė pareiškėja, ką patvirtina 2017-04-23 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Papildomai pareiškėjos vardu bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po tėvų mirties likusiai gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais daliai ir žemės sklypų dalims, kurias A. yra paveldėjęs. (duomenys neskelbtini) mirė K. S.. Po K. S. mirties liko palikimas: 1) dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2) dalis 0,4000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3) dalis 1,8500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 4) dalis 2,1400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 5) dalis 2,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurias jis yra paveldėjęs po savo tėvų A. S. ir J. S. mirties, tačiau iki galo neįforminęs paveldėjimo dokumentų.

Po brolio K. S. mirties niekas nesikreipė, nepriėmė palikimo. Po brolio mirties pareiškėja likusiu turtu pradėjo rūpintis kaip savo, t. y. prižiūri, rūpinasi namu su ūkiniais pastatais, moka už elektros energiją, sodina daržą, tvarko aplinką, šienauja kiemą, sandėliuoja darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose. Gyvena greta nurodyto namo. Teigia, jog dalis kvitų yra išblukę, dalinai išsaugoti, nes po brolio mirties praėjo daugiau nei 8 metai, todėl teikia Ignitis pažymą, patvirtinančią, jog skolos nėra. Nurodo, jog rūpinosi žemės sklypais, samdė žmones, kurie juos šienavo, tvarkė žemės sklypus.

Po tėvų, brolio A. S. mirties paveldėjo dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, dalis žemės sklypų, tačiau iki galo neįformino paveldėjimo dokumentų. Po brolio K. S. mirties kreipėsi į notarę, tačiau buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, nes praleistas terminas. Tuomet kreiptis į teismą negalėjo, nes neturėjo pinigų.

K. S. sutuoktinė A. S. į po vyro mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl to nėra. Ji dėl palikimo priėmimo niekada nebuvo kreipusis, faktiniu valdymu jo taipogi nėra priėmusi. A. S. gyvena kitame name, turi sveikatos problemų, todėl pareiškėja ja rūpinasi, padeda.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po brolio K. S. mirties.

Suinteresuotas asmuo A. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. S. ir J. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (žr. santuokos sudarymo įrašą Nr. 141). A. S., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. S., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus: T. M., K. S., mirusį (duomenys neskelbtini), ir A. S., mirusį (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju palikėjo turtą pareiškėja priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja teigia, kad ji po palikėjo mirties faktiškai rūpinosi turtu, t. y. mokėjo už elektrą (2025-10-24 Ignitis duomenimis skolos nėra), sodino daržą šalia namo, tvarkė aplinką, šienavo kiemą, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose. Nurodo, jog pareiškėja kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau kreipiantis įstatyme nustatytas terminas buvo praleistas. Į teismą nesikreipė anksčiau, nes neturėjo pinigų.