Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirba pagal verslo liudijimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., o būtent: jis, 2016 m. spalio 2 d. apie 15.10 val. Širvių AP, Širvių k., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW LT35“, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta.

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant ( LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

J. K. neprisipažino kaltas dėl padaryto pažeidimo, paaiškino, kad įvykio diena, t. y. 2016 m. spalio 2 d. automobilio nevairavo ir per Širvių AP nevažiavo. Dirba pagal verslo liudijimą, tvarko kapus, tą dieną kartu su sūnumi A. K. tvarkė kapus Norviliškėse, liko nakvoti ten esančioje sodyboje, o sūnus A. K. su savo motina, o jo sutuoktine A. K. išvažiavo į Vilnių. Šią aplinkybę gali patvirtinti sodyboje nuolat gyvenanti sutuoktinės sesuo T. F.. 2016 m. spalio 2 d. automobilį vairavo sūnus A. K.. Jo (J. K.) asmens tapatybės kortelė kartu su kitais automobilio dokumentais buvo automobilio daiktadėžėje. Pasienio pareigūnai paprašė sūnaus pateikti dokumentus. A. K. per klaidą pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę bei nepastebėjo, kad pasienio pareigūnai užpildė dokumentus ne jo vardu. Pasitaiko atvejų, kad jį painioja su sūnumi A. K., nes jie yra labai panašūs.

Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną vairavo transporto priemonę - darbinį automobilį „VW LT35“. Link vakaro kartu su motina A. K. važiavo namo iš Miežionių kaimo į Vilnių per Širvių AP, o tėvas J. K. liko kaime kartu su ten nuolat gyvenančia teta T. F.. Pasienio pareigūnui paprašius pateikti dokumentus padavė dėklą su dokumentais, kuriame buvo jo asmens tapatybės kortelė, automobilio techninis pasas, vairuotojo pažymėjimas, tėvo J. K. dokumentai. Pareigūnas pasiėmė dėklą su dokumentais ir nusinešė juos į atraminį punktą. Kokius būtent dokumentus pasiėmė iš dėklo nežino. Dažnai vyksta per Širvių AP, tačiau anksčiau pareigūnas dokumentus tikrindavo prie automobilio, o šį kartą pasiėmė ir nusinešė juos. Neužilgo grįžęs ir nieko neaiškindamas paprašė pasirašyti. Suprato, kad yra kviečiamas į policiją, manė, kad dėl to, jog vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. Į policiją nuvyko kartu su tėvu, jam buvo skirta bauda už greičio viršijimą – 56 Eur, kokia diena tai buvo nežino. Kieno vardu buvo išrašytas šaukimas į policiją neatkreipė dėmesio, matė tik pavardę.

Apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. kartu su sūnumi A. K. važiavo iš sodybos, esančios Šalčininkų r., į Vilnių. Širvių atraminiame punkte priėjo pasienio pareigūnas, sūnus jam iš daiktadėžės padavė dėklą su dokumentais. Pasienio pareigūnas pasikvietė sūnų praeiti į punktą, o ji visą laiką buvo automobilyje. Sūnus grįžo maždaug po pusvalandžio ir jie nuvažiavo į Vilnių. Pokalbio tarp pasienio pareigūnų ir jos sūnaus negirdėjo. Sūnus pasakojo, kad įvyko kažkoks nesusipratimas su dokumentais, pasienio pareigūnai surašė aktą. Automobilis tuo metu stovėjo šalikelyje. Automobilis registruotas jos vardu, tačiau ji neturi teisės vairuoti, todėl juo naudojasi sūnus A. K.. Sutuoktiniui J. K. teisė vairuoti yra atimta. Kokie dokumentai buvo paduoti pasienio pareigūnams nematė.

L. T. F.parodė, kad J. K. yra jos sesers sutuoktinis. 2016 m. spalio 2 d. J. K. buvo kaime. Prisimena tiksliai dieną, nes tuomet buvo policijos diena. Sūnėnas A. K. atvažiavo iš Vilniaus kartu su seserimi ir J. K. penktadienį, tą pačią dieną po pietų sūnėnas su seserimi išvažiavo į Vilnių, o J. K. liko kaime, prabuvo nuo penktadienio iki pirmadienio, dirbo ūkio darbus.

Apklaustas liudytoju VSAT prie LR VRM pareigūnas V. Z. parodė, kad vykdant tarnybą kelio Dieveniškės – Šalčininkai esančiame Širvių AP vykstant iš pasienio ruožo buvo sustabdytas automobilis, jį vairavo jam iš matymo pažįstamas asmuo (J. K.), šalia jo sėdėjo sutuoktinė. Prie automobilio priėjo jis kartu su pareigūnu D. P.. Jam paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą pastarasis pareiškė, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi. Paprašė pateikti automobilio dokumentus, buvo pateikta asmens tapatybės kortelė, išduota būtent J. K. vardu. Kiekvienas jo paprašytas dokumentas buvo pateiktas atskirai, pareigūnas turi teisę paprašyti piliečio išimti dokumentus iš dėklo ir pateikti pareigūnui. Kilus įtarimui dėl J. K. vairuotojo pažymėjimo paprašė budėtojo patikrinti duomenis. Paaiškėjo, kad pagal vieną duomenų bazę J. K. vairuotojo pažymėjimą turi, o pagal kitą- neturi, todėl pareigūnas D. B. išrašė J. K. šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Šaukime J. K. pasirašė, vėliau jis surašė tarnybinį pranešimą. Supainioti J. K. su kitu asmeniu tikrai negalėtų. Patikrinimas užtruko nuo 30 minučių iki vienos valandos, tiksliai neprisimena.

Liudytojas VSAT prie LR VRM pareigūnas D. P. parodė, kad vykdant tarnybą Širvių atraminiame punkte tikrino transporto priemones ir asmenis, išvykstančius iš pasienio ruožo. Patikrinimui buvo sustabdyta J. K. vairuojama transporto priemonė – krovininis baltas automobilis. Kartu su juo vyko moteris. Prie transporto priemonės pirmas priėjo pareigūnas V. Z., pareikalavo pateikti dokumentus, jis tuo metu stovėjo šalia. J. K. teigė, kad vairuotojo pažymėjimą paliko namuose, automobilio dokumentus pateikė. Pareigūnas V. Z. paskambino budėtojui į užkardą, patikrinus paaiškėjo, kad J. K. neturi teisės vairuoti, nes ji yra atimta. Apie įvykį buvo informuota G. Ž. užkarda, o J. K. buvo išrašytas šaukimas, automobilis sulaikytas nebuvo. Kas nuvairavo automobilį nematė.

Apklaustas liudytoju VSAT prie LR VRM pareigūnas D. B. parodė, kad vykdant tarnybą Širvių AP pareigūnai V. Z. ir D. P. tikrino išvažiuojančias transporto priemones. Patikrinimui sustabdė J. K. vairuojamą automobilį. Paaiškėjo, kad pastarasis su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl pareigūnai paprašė jo pastatyti automobilį į šalikelį. P. V. Z. padavė jam J. K. asmens tapatybės kortelę ir pranešė, kad pastarasis vairuoja be teisių. Pagal galiojančią tvarką norint patikrinti duomenis reikia G. Ž. užkardos budėtojui nurodyti transporto priemonės duomenis ir asmens kodą. Patikrinus J. K. duomenis pagal vieną duomenų bazę – policijos duomenis jis vairuotojo pažymėjimą turėjo, o pagal kitą VĮ „Regitros“ neturėjo, buvo nurodyta, kad pastarasis vairavo neblaivus ir teisės iš jo yra atimtos. Todėl pamainos vyresnysis R. V. nurodė išrašyti J. K. šaukimą atvykti į Šalčininkų r. P. J. atraminiame punkte įteikė J. K. šaukimą, tuo metu patalpose taip pat buvo pareigūnas R. V.. J. K. šaukimą pasirašė, tačiau teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o moteris. Kartu vykusi moteris nieko neaiškino. Širvių AP yra įrengtos kameros. Kas nuvairavo transporto priemonę po patikrinimo nematė. Pamainos vyresnysis leido J. K. važiuoti.

Liudytojas, VSAT prie LR VRM, pareigūnas R. V. parodė, kad vykdant tarnybą buvo Širvių A. P. V. Z. patikrinimui sustabdė J. K. vairuojamą automobilį, tuo metu jis stovėjo šalia. Pareigūnas V. Z. minėjo, kad prieš kurį laiką sulaikė J. K., pastarasis tuomet automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kartu su J. K. automobilyje vyko moteris. Prie automobilio priėjo pareigūnas V. Z., paprašė pateikti dokumentus. J. K. aiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau jį paliko namie. Paprašė pastarojo patraukti automobilį į šalikelį. Patikrino J. K. duomenis per duomenų bazę: per vieną duomenų bazę rodė, kad J. K. vairuotojo pažymėjimą turi, per kitą - ne, vėliau pats paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Kadangi tuo metu buvo pamainos vyresnysis, nusprendė įteikti jam šaukimą į policiją. J. K. prašėsi būti paleidžiamas, aiškino, kad pas jį su dokumentais viskas gerai. J. K. dokumentų asmeniškai netikrino, kas vairavo automobilį po patikrinimo nematė. Kiek jam yra žinoma, buvo kviečiami policijos pareigūnai, tačiau jie neatvyko, dėl kokių priežasčių nežino.

Apklaustas liudytoju Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pareigūnas I. K. parodė, kad į Šalčininkų rajono policijos komisariatą pagal pasienio pareigūnų išrašytą šaukimą atvyko J. K.. Susipažinus su medžiaga paaiškėjo, kad J. K. vairavo automobilį be teisių. Pastarasis iš karto nurodė, kad jis automobilio nevairavo bei, kad įvykio dieną automobilį vairavo jo sūnus. Telefonu susisiekė su pasienio pareigūnu V. Z., pastarasis paaiškino, kad įvykio dieną automobilį vairavo būtent J. K., kurį jis asmeniškai tikrino. Dėl to J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame pažymėjo, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, neigė vairavimo faktą. Berašant protokolą J. K. įvedus transporto priemonės numerį duomenų bazėje pamatė, kad šiuo automobiliu buvo padarytas dar vienas pažeidimas, t. y. buvo viršytas greitis. Pažeidimas buvo užfiksuotas stacionare įranga. J. K. paaiškino, kad greitį viršijo jo sūnus A. K., kuris tuo metu buvo atvykęs kartu su juo automobiliu. J. K. pakvietė sūnų į jo kabinetą. Tą pačią dieną surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. A. K. su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo.

Tokiu būdu J. K. neprisipažino kaltas dėl padaryto pažeidimo, paaiškino, kad 2016 m. spalio 2 d. automobilio nevairavo ir per Širvių AP nevažiavo, nes tą dieną jo sūnus A. K. vairavo transporto priemonę – automobilį „VW LT35“, v. n. (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine A. K. vyko iš sodybos, esančios Šalčininkų rajone į Vilniaus miestą, paprašius pasienio pareigūnams pateikti dokumentus sūnus per klaidą pateikė jo (J. K.) asmens tapatybės kortelę, kuri kartu su kitais automobilio dokumentais buvo automobilio daiktadėžėje bei nepastebėjo, kad pasienio pareigūnai užpildė dokumentus ne jo vardu. J. K. parodymus patvirtino apklausti liudytojais teisme A. K., A. K. ir T. F.. Tačiau analizuojant šiuos parodymus matyti, kad tarp J. K. paaiškinimų bei A. K., A. K. ir T. F. parodymų yra prieštaravimų. Visų pirmą T. F. parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. J. K. visą dieną buvo kaime, o jo sūnus, t.y. A. K. su savo motina A. K. penktadienį grįžo namo į Vilniaus miestą, tačiau 2016 m. spalio 2 d. buvo sekmadienis, o penktadienis buvo 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl iš jos parodymų seka, kad A. K. su A. K. važiavo per Širvių ATP 2016 m. rugsėjo 30 d., o ne spalio 2 d., kaip parodė apklaustas liudytoju A. K. ir A. K.. Iš pastarosios parodymų matyti, kad po automobilio sustabdymo atraminiame punkte sūnus nuėjo kartu su pareigūnais į punkto patalpą ir nebuvo apie pusvalandį, po to grįžo ir jie išvažiavo. Tuo tarpu pats A. K. parodė, kad jis nebuvo išlipęs iš automobilio, padavė priėjusiam prie automobilio pareigūnui dėklą su dokumentais, tarp kurių buvo tėvo J. K. asmens tapatybės kortelė, po to pareigūnas priėjo dar kartą, pasiūlė pasirašyti kažkokį dokumentą, kieno vardu buvo išrašytas šaukimas nežino, matė tik pavardę Kardišauskas, jis pasirašė ir išvažiavo, suprato, kad yra kviečiamas į policiją dėl greičio viršijimo, į policiją nuvyko kartu su tėvu, jam buvo skirta bauda už greičio viršijimą. Tačiau liudytojo A. K. parodymai taip pat paneigti apklausto liudytoju Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pareigūno I. K. parodymais, iš kurių matyti, kad į Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pagal pasienio pareigūnų išrašytą šaukimą atvyko būtent J. K., tik suvedus transporto priemonės duomenis į duomenų bazę paaiškėjo, kad šiuo automobiliu „VW LT35“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas dar vienas pažeidimas – viršytas leistinas greitis, užfiksuotas stacionaria įranga ir tik po buvo pakviestas A. K., kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už greičio viršijimą. Be to, liudytojos A. K. parodymai sutampa su apklausto pareigūno D. B. parodymais, kad asmuo, vairavęs automobilį nuėjo į atraminio punkto patalpas kartu su pareigūnais, t.y. šaukimas atvykti į policijos komisariatą buvo įteiktas atraminio punkto patalpose, o ne prie automobilio, kaip parodė A. K.. Tokiu būdu liudytojo A. K. parodymai, jog 2016 m. spalio 2 d. apie 15.10 val. jis vairavo automobilį „VW LT 35“, v.n. (duomenys neskelbtini) Širvių k., Širvių ATP, neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, teismas nenustatė jokių pagrįstų pagrindų netikėti apklaustų VSAT pareigūnų V. Z., D. P., D. B. bei R. V. parodymais, jog įvykio dieną automobilį vairavo būtent J. K., kuris pateikė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, paaiškino, jog pamiršo vairuotojo pažymėjimą ir galiausiai teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o moteris, važiavusi kartu, nors pastaroji nieko nesakė.

Iš Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2016 m. gegužės 18 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu J. K. pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. skirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, tačiau 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi J. K. skundas netenkintas, o 2016 m. gegužės 18 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas. Dėl to visiškai įrodyta, kad J. K. 2016 m. spalio 2 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, nes tokia teisė jam yra atimta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuomet, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) (Įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju ANK už analogišką veiką yra nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, kadangi sankcijoje nėra numatytas administracinis areštas. Tokiu būdu yra pagrindas J. K. veiką iš LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. perkvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl yra pagrindas skirti jam LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 2 d., , 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 637 str.,

nutaria:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą –575 Eur (penki šimtai septyniasdešimt penki Eur) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 7300, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-9-371/2017, ROIK: 16062541236.