Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, paskiriant jam 575 eurų dydžio baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2016-10-18 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 97P-75066228-16, kuriame nurodyta, kad jis 2016 m. spalio 2 d., apie 15.10 val., Širvių atraminiame poste, Širvių k., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutarimu perkvalifikavo J. K. veiką ir pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį bei paskyrė jam 575 eurų dydžio baudą.

Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba paskirtos jam 575 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams.

Teismo posėdyje J. K. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme J. K. nurodė, kad spalio 2 d. jis buvo sodyboje Norviliškėse. Ten buvo nuo penktadienio iki pirmadienio. Gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šį telefoną jis buvo palikęs mašinoje, juo naudojosi sūnus, nes tai telefonas, kurio numerį jis nurodydavo skelbimuose dėl darbo. Pas jį patį (apeliantą) liko kitas telefonas.

Motyvuojamoji dalis

J. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu naujai surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. K. veikoje yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį atsako tas, kad vairavo transporto priemones, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. K. 2016 m. gegužės 18 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Taigi, 2016-10-02 teisė vairuoti transporto priemones iš J. K. buvo atimta.

Nors J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neigia, tvirtina, kad 2016-10-02 automobilio nevairavo, tačiau jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM pareigūno Vitalijaus Zabarausko tarnybiniu pranešimu (b. l .4) ir jo parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje, VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM pareigūnų Domanto Pociaus, Danilo Beskaravajevo bei Raimondo Vaškevič pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais, taip pat iš dalies Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. policijos komisariato pareigūno Ivan Kropa pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamame nutarime pateikta šių įrodymų analize ir jos pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja. Byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti J. K. ar kitokiu būdu jam pakenkti. Jų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Jie patvirtino, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent J. K.. Jiems buvo pateikta būtent šio asmens tapatybės kortelė.

Be to, Vilniaus apygardos teismas, siekdamas surinkti visą galimą informaciją, sietiną su nagrinėjamu įvykiu, 2017-02-27 raštu Nr. ATP-238-843/2017 kreipėsi į UAB „Tele 2“, prašydamas pateikti teismui papildomus bylai reikšmingus duomenis – bylos procesiniuose dokumentuose nurodyto J. K. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų pranešimų (SMS) suvestinę laikotarpiu nuo 2016-10-01, 00.00 val., iki 2016-10-03, 24.00 val., nurodant abonento buvimo vietą (celes su jų veikimo zonomis, bokštų buvimo adresatais) kontakto su kitais abonentais metu. UAB „Tele 2“ 2017-03-23 raštu Nr. SD-26187 pateikti duomenys kartu su kitais byloje esančiais, aukščiau minėtais įrodymais paneigia J. K. argumentus, kad jis 2016-10-02 administracinio teisės pažeidimo metu buvo sodyboje Norviliškėse, Šalčininkų r., per Širvių AP nevažiavo ir į Vilnių grįžo tik 2016-10-03. Iš teismui pateiktos mobilaus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės (nuo 2016-10-01 iki 2016-10-03) matyti, kad pagal nurodyto abonento išklotinėje užfiksuotų bazinių stočių (celių) adresų, koordinačių ir antenos veikimo kryptį abonento judėjimas laikotarpiu nuo 2016-10-02, 15:12:51 val., iki 2016-10-02, 18:33:25 val., prasideda Šaltinių k., Šalčininkų r., ir baigiasi Pilaitės pr., Vilniuje. Pažymėtina, jog abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmergės g. 223, Vilniuje, užfiksuotas 2016-10-02, 17:10:13 val.

Apklaustas Vilniaus apygardos teismo posėdyje J. K. patvirtino, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis naudojasi mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Kad J. K. naudojasi būtent šiuo numeriu patvirtina ir jo paties pateikti kontaktiniai duomenys jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, prašyme teismui dėl susipažinimo su byla, teisinių paslaugų sutartyje, verslo liudijime (b. l. 3, 12, 14, 22). Turint įrodymų, kas konkrečiai naudojasi minėtu abonentu, aplinkybė, kieno vardu jis yra registruotas, šiuo atveju nelaikytina reikšminga. J. K. apeliacinės instancijos teismui tvirtino, kad minėtą telefoną įvykio dieną buvo palikęs automobilyje, juo naudojosi sūnus, tačiau J. K. sūnus naudojasi kitu telefono abonento numeriu, o būtent (duomenys neskelbtini), kurį kaip kontaktinį nurodo tiek savo verslo liudijime, tiek procesiniuose dokumentuose (b. l. 23, 26).

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais J. K. bei liudytojų – J. K. sutuoktinės A. K., sūnaus A. K. ir sutuoktinės sesers T. F. – parodymais. Teismas sutinka su ginčijamame nutarime pateikta šių asmenų parodymų analize, vertinimu ir pateiktų argumentų nekartoja.

Tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes ir, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismų, priimančių baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visetas patvirtina faktinę aplinkybę, kad J. K. 2016 m. spalio 2 d., apie 15.10 val., Širvių AP, Širvių k., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Dėl J. K. prašymo 6 mėnesiams išdėstyti skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą pažymėtina, jog ANK 675 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad J. K. pirmosios instancijos teismui būtų pateikęs prašymą dėl jam skirtos baudos mokėjimo išdėstymo, taip pat, kad jis būtų pateikęs teismui duomenis, patvirtinančius jo sunkią materialinę padėtį (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Tokių duomenų J. K. nepateikė ir Vilniaus apygardos teismui. Todėl pagrindo keisti ginčijamą nutarimą ir išdėstyti skirtos baudos mokėjimą šiuo metu nėra. Kartu pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta, pagal ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Remiantis, tuo, kas pasakyta, darytina išvada, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-01-26 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.