Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Pašilio, Ernesto Rimšelio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria D. V. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi Nr. 2K-183-648/2022 ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišriai Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

7. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi D. V. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nenagrinėtas. Nutartyje teismas nurodė, jog V. V. ir D. V. santuoką sudarė 1991 m. (duomenys neskelbtini), o povedybinė sutartis pasirašyta 2019 m. (duomenys neskelbtini), t. y. piniginės lėšos, esančias banko sąskaitoje, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytos iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl jos laikomos bendrąja jungtine V. V. ir D. V. nuosavybe, povedybine sutartimi nustatytas teisinis režimas joms netaikomas. Nurodoma, kad siekiant nustatyti, jog D. V. sąskaitoje likusi suma priklauso tik jai, turi būti sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka ne nuosprendį priėmusio teismo sprendimu, o nuosprendžio vykdymo procese, dalyvaujant antstoliui, turto bendrasavininkiams, išieškotojams, o kilus prieštaravimui, atskiru civiliniu procesu teisme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skunde D. V. nurodo, kad turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 8 dalimi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota teismų praktika (2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinic prieš Kroatiją peticija Nr. 38359/13) dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą jos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 18 492,63 Eur, iš kurių, vykdant teismo nuosprendžius, už sutuoktinį V. V. 2019 m. kovo 7 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo jam paskirtą 9 905,58 Eur baudą. Pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ilgą laiką, nors banko sąskaitoje likusios lėšos priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra jokio faktinio pagrindo taikyti šių piniginių lėšų laikiną nuosavybės apribojimą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad D. V., vadovaujantis CPK 667 straipsniu, turi nusistatyti dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau visai nevertinta, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo 3 metai ir 9 mėnesiai, joks išieškojimas iš minėtos sąskaitos nėra vykdomas, todėl ji neturi jokios galimybės kreiptis į antstolį, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

9. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepime į skundą prašo D. V. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį.

Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra išnykę BPK 151 straipsnyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos. Pažymi, kad baudžiamoji byla šiuo metu pagal kasacinius skundus yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dėl Vilniaus teritorinei muitinei priteistino civilinio ieškinio. Byloje taip pat nėra duomenų, taip pat jų nepateikia ir pati D. V., kad būtų sumokėtos iš V. V. išieškomos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar jos būtų iš jo išieškomos priverstinai, atlygintas priteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinis ieškinys. Prokuroras daro išvadą, kad nuteistojo V. V. ir jo sutuoktinės D. V. turtui, taip pat ir piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra būtinas, naikinti šią procesinę prievartos priemonę nėra pagrindo.

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad santuoka buvo sudaryta 1991 m. (duomenys neskelbtini), todėl visos pajamos, kitas santuokos metu įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje nėra duomenų, jų nepateikia ir pati pareiškėja D. V., kad šis sutuoktinių turtas buvo padalintas, todėl laikoma, kad piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir į tokį turtą taip pat gali būti nukreiptas civilinio ieškinio ir kitų sumų išieškojimas. Sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje nurodytu argumentu, kad skolininko dalies nustatytas sprendžiamas CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka ne nuosprendį priėmusio teismo sprendimu, o nuosprendžio vykdymo procese. Šiuo atveju nenustatyta, kad D. V. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl turto dalies nustatymo ar padalijimo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl nėra pagrindo tenkinti jos skundą ir panaikinti laikiną nuosavybės apribojimą jos nurodytai sąskaitai.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

11. D. V. skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas). D. V. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms banko sąskaitoje netenkinamas.

12. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. To paties BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

13. Išnagrinėjus skundą nustatyta, kad D. V. yra nuteistojo V. V. sutuoktinė, jų santuoka sudaryta 1991 m., o baudžiamojoje byloje, kurioje V. V. yra nuteistasis, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, buvo ir tebėra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas abiejų sutuoktinių V. turtui, taip pat ir piniginėms lėšoms, esančioms skunde nurodytoje D. V. AB „Swedbank“ esančioje banko sąskaitoje.

14. D. V. tiek prašyme panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jos banko sąskaitoje, tiek ir dėl tą prašymą išnagrinėjusio teismo nutarties paduotame skunde nurodo tik apie V. V. baudžiamojoje byloje priimtą 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir jį pakeitusį Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį. Taip pat nurodoma, kad iš skunde nurodomos banko sąskaitos ji sumokėjo savo sutuoktiniui V. V. paskirtą baudą. D. V. nurodo, kad daugiau jokie išskaitymai iš jos sąskaitos daugiau negu 3 metus nevykdomi, o sąskaitoje likusi pinigus tapatina kaip savo asmeninę nuosavybę.

15. Tokie skunde išdėstomi duomenys yra nepilni, nes byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas nurodytoje baudžiamojoje byloje, šiuo metu dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, dar nepasibaigęs iki šiol. Tuo tarpu pagal jau priimtus teismų sprendimus iš nuteistojo V. V. turėjo arba dar turės būti išieškota ne tik paskirta bausmė – bauda, bet ir kitos pinigų sumos – konfiskuotino turto vertę atitinkančios piniginės sumos, žalos atlyginimas ir procesinės išlaidos.

16. Susipažinus su baudžiamosios bylos dokumentais, nustatyta, kad piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paliktas galioti iki išieškojimo pradžios ne tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad paliekamas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir į D. V. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), iki šia nutartimi priteistos žalos atlyginimo įvykdymo.

17. Byloje nustatyta, kad D. V. sutuoktinis V. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistajam už nusikalstamas veikas priteista ne tik 11 298 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) (300 MGL) bauda, bet ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patirtos 3 139,65 Eur (trijų tūkstančių šimto trisdešimt devynių eurų ir 65 ct) dydžio proceso išlaidos, išieškotina konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės – „Lamberet SRO1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą – 61 797,37 Eur (šešiasdešimt vienas tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt septyni eurai ir 37 ct). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu V. V. galutinė bausmė palikta analogiška (11 298 Eur), tačiau sumažintos Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patirtos 2 639,65 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 65 ct) dydžio proceso išlaidos, išieškotina konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės – „Lamberet SRO1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi panaikinta iš V. V. išieškotina konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės – „Lamberet SRO1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą – 15 000 Eur, bet grąžinta į Lietuvos apeliacinį teismą dėl civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų A. T., V. V., D. B. solidariai priteisė Vilniaus teritorinės muitinės naudai 421 165,15 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 15 ct) turtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišriai Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, t. y. bylos nagrinėjimas nėra baigtas kasacinės instancijos teisme.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. ne tik pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, už kurias paskirta 11 298 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) (300 MGL) bauda, priteista 2 639,65 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni eurai ir 65 ct) dydžio proceso išlaidų, išieškotina konfiskuotino turto vertė 61 797,37 Eur (šešiasdešimt vienas tūkstantis ir septyni šimtai devyniasdešimt septyni eurai ir 37 ct), bet ir patenkintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys 421 165,15 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, kad bendrai V. V. ir D. V. priklausančiam turtui, kuriam taikomos proceso prievartos priemonės, būtų nustatyta kiekvienam sutuoktiniui priklausanti turto dalis ar atliktas padalinimas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo D. V. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pagrindai ir sąlygos, byloje galimam civilinio ieškinio ir kitų išieškojimų (proceso išlaidų, konfiskuotino turto vertė) užtikrinimui tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas.

19. Teisėjų kolegija atmeta ir D. V. skundo argumentą dėl to, kad šiuo metu jos banko sąskaitoje likusi pinigų suma jau yra tik jos vienos asmeninė nuosavybė. Iš D. V. pateiktos ir prie bylos pridėtos D. V. ir V. V. vedybų sutarties matosi, kad ji sudaryta tik 2019 m. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šia sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas bus taikomas visam ateityje įgytam kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, kurioms laikiną nuosavybės teisės apribojimą prašo panaikinti pareiškėja, įgytas dar iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl jos laikomos bendrąją jungtine V. V. ir D. V. nuosavybe, o povedybine sutartimi nustatytas teisinis rėžimas joms netaikomas.

20. Tačiau tolesni skundžiamos teismo nutarties argumentai ir pats sprendimas D. V. prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms banko sąskaitoje palikti nenagrinėtą yra nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatymo reikalavimams. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodo apie CPK 667 straipsnį, kuris nustato skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendras su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. V. ir jo sutuoktinio dalys areštuotame turte sprendžiamos ne nuosprendį priėmusio teismo sprendimu, o nuosprendžio vykdymo procese CPK tvarka, todėl D. V. prašymą paliko nenagrinėtą. Tokios teismo išvados nepagrįstos dėl kelių priežasčių.

22. Visų pirma pažymėtina, kad apie skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą CPK 667 straipsnio tvarka teismas nutartyje motyvus dėsto tik savo iniciatyva, negavęs dėl to jokių prašymų. Nors prašyme panaikinti BPK 151 straipsnio taikymą banko sąskaitai D. V. dėstė kai kuriuos argumentus ir CK nuostatas, pagal kurias, jos nuomone, jos ir sutuoktinio V. V. dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, tačiau joks prašymas tas dalis nustatyti, juo labiau dar ir atskiro CPK numatyto proceso tvarka, nebuvo išdėstytas. Tačiau skundžiama teismo nutartis nepagrįsta pirmiausiai todėl, kad ji prieštarauja BPK 151 straipsnio nuostatoms. Dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 8 dalį, jei ši priemonė tampa nebereikalinga, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Tai reiškia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas tik BPK tvarka, o šiuo atveju, tik teismo nutartimi, nes būtent teismo nutartimi buvo paskirtas.

23. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su D. V. skundo argumentais apie tai, kad teismas jos prašyme išdėstytą klausimą turėjo išspręsti iš esmės ir priimti sprendimą, kuris nurodomas BPK 151 straipsnio 8 dalyje. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad išnagrinėjęs D. V. prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, teismas pirmiausiai turėjo nuspręsti, ar ši priemonė jau yra tapusi nereikalinga. Priklausomai nuo to, turėjo D. V. prašymą visiškai arba iš dalies tenkinti arba jo netenkinti, t. y. jį atmesti. Pažymėtina, kad net ir nustačius, kad galimas nuosavybės dalių nustatymas arba kad net jeigu jis jau vyksta CPK tvarka, vien dėl šios priežasties prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą negalėjo būti nei patenkintas, nei paliktas nenagrinėtu. Bet kuriuo atveju sprendimas turėjo būti priimtas tik jau įvykus nuosavybės dalių nustatymui ir tik priėmus nutartį BPK nustatyta tvarka.

24. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą teismo nutartį naikina ir dėl skundo priima naują sprendimą – D. V. prašymo netenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas tokį sprendimą teismas D. V. padėties nepablogina. Pirmiausiai toks sprendimas iš dalies atitinka paties paduoto skundo argumentus. Kolegija taip pat pažymi, kad šis sprendimas palieka D. V. galimybę kreiptis į teismą iš naujo bet kada, kai tam atsiras pakankamas pagrindas. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios bylos dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo nagrinėti perdavė šio teismo mišriai Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

D. V. prašymo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.