Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. S. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 29 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. S. ir R. A. kaltinami tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 26 d. nuo 23.27 val. iki 2022 m. liepos 27 d. 9 va;., adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, M. G. ir J. Š.-G. priklausantį, didelės – 16 518 Eur, vertės turtą, o būtent: įsibrovę į negyvenamą namą, pagrobė bendros 7 118 Eur vertės turtą – 2 benzininius pjūklus „STIHL“ – MS361C (860 Eur vertės) ir MS250 (500 Eur vertės), trimerį „STHIL“ FS310 (690 Eur vertės), įkroviklį/užvedėją „Helvi“ (duomenys neskelbtini) (620 Eur vertės), žemei gręžti skirtą benzininį grąžtą (200 Eur vertės), 2 impulsinius suktukus „MILWAUKEE“ (bendros 1 160 Eur vertės), komplektą su dviem akumuliatoriais (bendros 218 Eur vertės), įkroviklį (50 Eur vertės), papildomą 12 voltų akumuliatorių (30 Eur vertės), perforatorių „Milwaukee“ (480 Eur vertės), aukšto slėgio plovyklą „Poseidon 2-28xt“ (960 Eur vertės), metalo pjaustyklę „Keyang“ (250 Eur vertės), kampinį šlifuoklį „Eisenblatter VARILEX“ (260 Eur vertės), plastikinę dėžę „Makita“ su elektriniu siaurapjūkliu (200 Eur vertės), 25 l kuro baką (40 Eur vertės), įrankių dėžę su pavieniais įrankiais (200 Eur vertės), kartoninę dėžę su metalinėmis detalėmis (400 Eur vertės), bei pagrobė šalia namo stovėjusį 9 400 Eur vertės krovininį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais E. S. ir R. A. yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, E. S. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. liepos 29 d., 14.00 val., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 31 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

3. Byla su kaltinamuoju aktu 2022 m. spalio 10 d. perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Bylą nagrinėjančio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) E. S. suėmimas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 29, motyvuojant tuo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi apylinkės teismo nutartyje bei kaltinamojo skunde išdėstytus argumentus, išklausiusi teismo posėdyje išsakytą prokuroro poziciją, daro išvadą, jog skundžiama nutartimi E. S. suėmimo terminas, konstatavus, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, pratęstas pagrįstai, įvertinus visas šios kardomosios priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinusi pateiktą bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo pratęsimo pagrįstumu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties E. S., kito kaltinamojo R. A. ir nukentėjusiųjų apklausos protokoluose, tarnybiniame pranešime, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Viena iš BPK numatytų suėmimo taikymo sąlygų yra ta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, E. S. yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 (aštuonerių) metų). Taigi, tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

8. Kardomosios priemonės – suėmimo, terminas E. S. skundžiama nutartimi pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, išklausiusi gynėjos bei prokuroro argumentus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam E. S. taikomo suėmimo termino pratęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nustatyti pagrįstai ir nėra išnykę.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose.

10. E. S. kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę iki 8 (aštuonerių) metų. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai grėsmės, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, realumą patvirtina kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis), nei vienai jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. S. yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais, tai yra turi brolį ir motiną, turi, kur gyventi, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, į tai kad E. S. iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nesimoko, taigi, iš esmės jis neturi pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio ir nėra saistomas jokiais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi šeimą, kuri laukia jo sugrįžtant, taip pat kad jis nori dirbti, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios aplinkybės sumažintų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Be to, turimi socialiniai ryšiai nesutrukdė E. S. galimai atlikti nusikalstamus veiksmus. Greta aptartų aplinkybių akcentuotina ir tai, kad E. S. asmenybę neigiamai charakterizuoja ankstesni teistumai, o tai leidžia manyti, kad pastarasis nėra linkęs laikytis įstatymų, nepriklausomai ir nuo turimų socialinių ryšių. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, suvokdamas atsakomybės neišvengiamumą ir siekdamas neleistinais būdais išvengti jam gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tai yra, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo socialinių ir galimų ekonominių ryšių yra reikšmingos, tačiau, įvertinus jas E. S. inkriminuojamos savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos ir gresiančios teisinės atsakomybės kontekste, nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimo pratęsimui egzistuoja ir kitas pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei panašūs duomenys.

12. Nagrinėjamu atveju, pagrįstą manymą, kad E. S. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, kurios padarymu yra kaltinamas E. S., numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas galimai nebuvo atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas, galimai padarytas bendrininkaujant, o jo pobūdis leidžia manyti, kad E. S. nusikalstamą veiką galėjo padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai pasipelnyti. Šią poziciją sustiprina ir tai, kad E. S. neturi oficialaus darbo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. S. anksčiau teistas 6 kartus. Nors kaltinamasis skunde akcentuoja, kad jis yra teistas tik 3 kartus Lietuvoje – du kartus už viešosios tvarkos pažeidimą ir vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam, visgi, kaltinamasis nutyli svarbią aplinkybę, kad jis tris kartus teistas užsienyje – 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. liepos 8 d. už vagystes Estijoje ir 2019 m. gegužės 20 d. Lenkijos Respublikos Augustavo rajono teismo nuosprendžiu pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalį ir 197 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 2 dalį, kas, suderinus su Lietuvos BK, atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje E. S. pareikšti nauji kaltinimai rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nepadarė ir, priešingai nei nurodo skunde, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir yra pavojingas visuomenei. Be to, kaip minėta, kaltinamasis niekur nedirba, o byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, galimai pelnėsi iš nusikalstamų veikų darymo. Tokios išvados nepaneigia kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai, jog jis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, kad jam reikėtų daryti nusikaltimus ir tai, kad jis nepriklauso jokiai kriminalinei grupuotei bei neužsiima kriminalinėmis veiklomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, egzistuoja rizika, kad E. S., siekdamas gauti pajamų pragyvenimui, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. S. taikant tik griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors skundžiamoje nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam E. S. šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra, todėl E. S. skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutarties yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo E. S. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.